Prisijungti

Registruotis

Login

Register

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ 2023
  • 2023 vasario 23-26 d.
  • Darbo laikas

    Vasario 23 d.  10.00–19.00
    Vasario 24 d.  10.00–21.00
    Vasario 25 d.  10.00–21.00
    Vasario 26 d.  10.00–17.00

  • Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, Laisvės pr. 5, Vilnius.

✒️ Kaip ir kasmet, ieškome savanorių! Kviečiame užpildyti elektroninę registracijos anketą iki vasario 10 d. čia.

✒️ Kviečiame tapti JAUNŲJŲ SKAITYTOJŲ SALĖS savanoriais! Pildykite registracijos anketą iki vasario 12 d. čia.

✒️ Mugės dienomis važiuokite nemokamu maršrutu Arkikatedra-LITEXPO. Tvarkaraštis čia. Daugiau informacijos judu.lt ir Trafi programėlėje.

 

💙 Visa informacija apie Vilniaus knygų mugę naujojoje svetainėje – www.vilniausknygumuge.lt !

 

DARBO LAIKAS

Vasario 23 d., ketvirtadienį:  10:00–19:00
Vasario 24 d., penktadienį:  10:00–21:00
Vasario 25 d., šeštadienį:  10:00–21:00
Vasario 26 d., sekmadienį:  10:00–17:00

 

 

23-ioji Vilniaus knygų mugė

Sunku įsivaizduoti, kad laisvė XXI amžiuje gali būti siekiamybė, viltis, tikslas, o ne duotybė. Kaip ji atrodo? Kiek kainuoja laisvė? Ar galima ją parašyti? O gal ją rašome ir skaitome kasdien: kiekviena šalis, kiekviena istorija, kiekvienas žmogus, kiekvienas likimas? Vilnius rašo savo istoriją ir tuo pačiu kuria odę laisvei, poeziją pačiai lemčiai – kiekvienam santykiui, sukurtam tekstui, nueitam keliui. Kiekvienam praeiviui Amžinai jaunas Vilnius kuria poemą – laišką visam pasauliui apie kūrybos, buvimo savimi, augimo galimybę ir niekada nepailstančią meilę laisvei.

2023 metų Vilniaus knygų mugė – nepaprastai spalvinga, šventiška ir akcentuojanti mūsų, kaip laisvos visuomenės, pamatus. Kartu mąstysime apie Vilniaus, Lietuvos ir pasaulio ateitį, vartysime gražiausių metų knygų puslapius, diskutuosime su autoriais bei kūrėjais, sveikinsime vieni kitus Vilniaus jubiliejaus proga, dalinsimės nepailstančia viltimi ir palaikymu Ukrainos kovai už laisvę.

 

Bičiulių diena – ketvirtadienis. Bičiulių dieną – nemokamas mugės lankymas bibliotekininkams!
* Tik su bibliotekininko pažymėjimu.

Įspūdžių diena – penktadienis.

Pasimatymų diena – šeštadienis.

Bei šeimos diena – sekmadienis.

Susitikime Vilniaus Knygų Mugėje ir kartu rašykime 700 eilučių laisvei!

 

Kuo ypatinga Vilniaus knygų mugė:

Jaunųjų skaitytojų salė

Nuolat gyva ir šurmuliuojanti Jaunųjų skaitytojų salė lankytojus džiugins tiek knygų naujienų gausa leidyklų stenduose, tiek įvairiomis kūrybinėmis veiklomis, tiek scenoje vyksiančiais renginiais. Salėje veiks Lietuvos bibliotekininkų kuriama atvira BIBLIOTEKŲ ERDVĖ, žymiausi vaikų knygų kūrėjai kvies į dirbtuves KŪRYBOS ERDVĖJE BE FORMULIŲ, o KNYGŲ ŠALIES kūrybinėje studijoje bus pristatoma garsių užsienio ir šalies iliustruotojų kūryba. Energija pulsuojančiame JAUNIMO TAŠKE bus galima ne tik dalyvauti diskusijose apie labiausiai rūpinčius dalykus, bet ir atsipalaiduoti. Pačių mažiausių skaitytojų jau antrus metus atviromis širdimis lauks jaukaus KNYGŲ STARTO kampelio sumanytojai.

15min forumas

Rimtų temų ir intelektualių pokalbių vieta, kurioje vyks ne tik diskusijos, bet ir naujų leidinių pristatymai, trumpi pokalbiai apie naujausias knygas, atkreipiamas dėmesys į aktualias visuomenines ir kultūrines problemas. Kaip ir kasmet čia susitiks DISKUSIJŲ KLUBO žaidėjai – garsūs Lietuvos ir užsienio kultūros, meno, visuomenės ir mokslo žmonės.

LRT salė (5.1 salė)

Nuolatinio mugės partnerio – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos – salė, iš kurios bus transliuojami populiariausi VKM renginiai, diskusijos bei knygų pristatymai.

Muzikos salė

Kaip ir kiekvienais metais Jūsų lauks unikalia programa ir turiniu stebinanti erdvė, organizuojama asociacijos AGATA ir suburianti daugumą Lietuvos muzikantų po vienu stogu. Tai – didžiausia Lietuvos muzikinės produkcijos mugė su dešimtimis koncertų, pokalbių ir susitikimų.

ŽVILGSNIS Į 2022 KNYGŲ MUGĘ

Bendraukime:

bookfair@litexpo.lt

Projektų vadovė

Eglė Majauskienė

+370 630 09428

bookfair@litexpo.lt

Pardavimų vadybininkas

Jurgis Stanevičius

+370 69947346

j.stanevicius@litexpo.lt

Stendų įrengimo vadybininkė

Olga Marčionienė

Tel. +370 615 20106

El. p. o.marcioniene@litexpo.lt

 

 

MUGĖS ORGANIZATORIAI

 

 

PAGRINDINIS INFORMACINIS PARTNERIS

 

INFORMACINIAI PARTNERIAI

 

 

MUGĖS PARTNERIAI

 

Vilniaus miesto savivaldybė

 

Europos knygų mugių tinklas

 

AGATA

 

 

 

Kakava

 

Į mugę veža

 

 

Mugės draugas

 

Mugę globoja

 

 

2023-ųjų Vilniaus knygų mugėje – 700 eilučių laisvei
23-iosios Vilniaus knygų mugės vizuale – eilutės laisvei
23-iojoje Vilniaus knygų mugėje knygos skiria pasimatymą kinui ir muzikai
Vilniaus knygų mugėje jaunuosius skaitytojus pasitiks literatūros ir meno įžymybės
Vilniaus knygų mugės moderatoriai apie knygas, rašytojus, sceną ir žodžių dvikovą su rapyromis
Be leidyklų nebūtų Vilniaus knygų mugės: pirmieji žingsniai ir dviejų dešimtmečių tradicijos  
Vilniaus knygų mugė: mokykimės knygas ne tik skaityti, bet ir pasiimti iš jų žinias
23-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė grįžta su trenksmu – lankytojų laukia naujos knygos, Ukrainos stendas ir daugiau nei 500 renginių
23-oji Vilniaus knygų mugė: šimtai susitikimų, ukrainiečių ačiū ir pasikeitęs lankytojas
Atgal

2023-ųjų Vilniaus knygų mugėje – 700 eilučių laisvei

Vilnius ir laisvė. Tai – du svarbiausi akcentai, apie kuriuos jau kalba ir galvoja 23-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės rengėjai. 700 metų jubiliejų švenčiantis žalias, laisvas, gražus, jaunas, muzikalus, skaitantis Vilnius ir neįkainojama laisvė, už kurią kovoja Ukrainos didvyriai. Knygų mugės tema – 700 eilučių laisvei – turėtų priminti, kad kiekvienas  mūsų esame už ją atsakingas. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO  23-oji Vilniaus knygų mugė vyks vasario 23 – 26 dienomis.  

 

„Šiandien dar sunku pasakyti, kuriame karo ar taikos etape 2023-ųjų pradžioje būsime,  kokių iki to laiko iššūkių mums teks patirti, kurios konkrečios temos taps aktualios, – gyvenimas vėl yra labai dinamiškas ir nenuspėjamas“, – sako vienas iš 23-osios Vilniaus knygų mugės organizatorių, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovas Gytis Vaškelis.

Apie kitokį pasaulį kalba ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, ilgametė Vilniaus knygų mugės organizatorė Lolita Varanavičienė: „Kokia bebūtų situacija fronte, mes jau gavome tiek temų apmąstymams, kad net keturių mugės dienų gali būti maža.  Juk pasikeitė viskas ir dar keisis, nepaisant mūsų nuovargio, pasipiktinimo ar melo ir netiesos masto“.

Koks tas kitoks pasaulis? L. Varanavičienė tikisi jį aptarti ir knygų puslapiuose, ir gyvose diskusijose. „Tam mes rimtai ruošiamės, – teigia ji ir priduria neabejojanti, kad kitų metų mugė bus gyva, įdomi, o tiesa ir Ukraina galiausiai nugalės“.

Kitų metų Vilniaus knygų mugėje  didelis dėmesys bus skiriamas Ukrainos kūrėjams, Ukrainos literatūrai ir Europos laisvės kovų literatūrai. Mugės rengėjai lankytojus ir svečius kvies į rimtas politines ir visuomenines diskusijas, kuriose dalyvaus žinomi Lietuvos ir užsienio rašytojai,  politologai, istorikai ir  ekspertai

Ukrainos tema į 2023-uosius tarsi persikelia iš šių metų, kai popandeminį susitikimo su knygų kūrėjų ir skaitytojų bendruomene džiaugsmą užtemdė pirmąją mugės dieną prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje. „Buvome sukrėsti, – prisimena viena mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė. – Kiekvienas renginys, kiekvienas susitikimas mugėje prasidėdavo ir baigdavosi žodžiais, reiškiančiais palaikymą Ukrainai. Kita vertus, šis sukrėtimas pagimdė vieningumo jausmą. Knygų mugė tapo ne tik Ukrainos palaikymo ir savitarpio pagalbos erdve, bet ir mobilizavo bendriems veiksmams. Per parą  su 13 Lietuvos, Latvijos ir Estijos organizacijų pavyko suderinti ir išsiųsti raginimą Frankfurto, Londono ir Bolonijos tarptautinėms knygų mugėms, kad šios blokuotų Rusijos nacionalinio stendo dalyvavimą pasaulinės svarbos mugėse. Kvietėme palaikyti Ukrainos rašytojus, iliustruotojus ir leidėjus. Dar po paros sulaukėme teigiamos reakcijos“.

A.Žilinskienė teigia, kad vienybė, bendraminčiai, minties ir žodžio laisvė yra praėjusios Vilniaus knygų mugės stiprybės, kurias norisi prisiminti. Lietuvos kultūros instituto vadovei pritaria ir L. Varanavičienė: „Nepaisant šoko pirmąją mugės dieną, kai išgirdome apie Rusijos Ukrainai paskelbtą karą, nepaisant kritusių knygų pardavimų, manome, kad šiais metais mugė pavyko. Visuotinio sukrėtimo fone tai buvo vienybės ir susikaupimo šventė, kurioje ištirpo ribos tarp autorių, klausytojų, pirkėjų, atsitiktinių lankytojų – visi per kelias valandas tapome piliečiais ir Ukrainos palaikytojais. Mugė dar kartą įrodė savo gyvybingumą, nes skirstėmės turėdami viltį susitikti jau „šeštą valandą po karo”.

Vilniaus knygų mugės rengėjai nusprendė kitų metų mugėje sujungti du svarbius dalykus – 700 Vilniaus metų ir laisvę, kurios trapumą šiais metais ypatingai pajutome. Vilnius ir laisvė yra sunkiai atsiejami dalykai, o istorinę Vilniaus sukaktį suvokti be Rusijos karo prieš Ukrainą konteksto, be solidarumo su šia šalimi – neįmanoma.

„Šiandien Vilnius yra tapęs šiuolaikiniu laisvės ir demokratijos centru: čia prieglobstį rado Baltarusijos opozicija, vilniečiai, kaip ir visa Lietuva, atvėrė savo namus Ukrainos karo pabėgėliams, Vilniuje veikia Europos humanitarinis universitetas, kuriasi nepriklausomos žiniasklaidos centrai. Vilniaus menininkų, o ir visos kultūros kūrybiškumas skleidžiant Ukrainos palaikymo žinią pasauliui yra labai svarbus“, įsitikinusi Lietuvos kultūros instituto vadovė A. Žilinskienė.

Vilniaus miesto sukaktis skatina apmąstyti miesto istoriją Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos kontekste. Miesto istoriją žymi ne tik įspūdingi pastatai ar prisiminimai apie nebeegzistuojančius miesto ženklus, ne tik žymūs žmonės ar kasdienį gyvenimą kūrusios bendruomenės. „Vilnius – šimtmečiais kurtas daugiakultūris ir tolerantiškas miestas, kurio istorijoje – ne vienas kovų už laisvę epizodas. Vilniaus šiandiena irgi neatsiejama nuo laisvės troškimo. Todėl, siūlydami 2023 metų Vilniaus knygų mugėje apmąstyti laisvės temą, kviečiame kalbėti apie kertinę demokratiškos Europos vertybę, kuri įgalina kurti visuomenę ir visuomenei, apie minties, žodžio, saviraiškos, susibūrimų svarbą, diskutuoti apie Ukrainos-Rusijos karo kuriamą Europą“, – sako A. Žilinskienė.

Lietuvos kultūros instituto vadovei pritaria ir G. Vaškelis. Jis teigia, kad miestas – pirmiausia žmonės. „Mūsų Vilnius – laisvų, kūrybingų žmonių miestas. Per tris savo laisvo gyvenimo dešimtmečius ne kartą įrodėme, kad laisvė mums – svarbi, kad mums rūpi ir neatšaukiama vertybe tampa laisva žmogaus raiška. Viena iš tokių laisvės išraiškų yra Vilnius – UNESCO literatūros miestas. Šiandienos įvykiai tik patvirtina mūsų apsisprendimus. Kaip Sigito Gedos į lietuvių kalbą išverstame eilėraštyje „Epochos vaikai“ rašė Nobelio premijos laureatė Wisława Szymborska – „Nori nenori, /tavo genai turi politinę praeitį,/ tavo oda – politinį atspalvį,/ akys – politinį aspektą“. Vis būdami savų ir svetimų politinių ir ideologinių, civilizacinių ir kultūrinių kovų kryžkelėje, esame išsiugdę imunitetą įvairioms nelaisvių atmainoms, bet kartu išliekame laisvais žmonėmis. Tad, kaip visada, renkamės laisvę!“ – įsitikinęs G. Vaškelis.

Vilniaus knygų mugė – didžiausias literatūros festivalis Baltijos šalyse – taip pat yra mūsų laisvės išraiška. „Žmonės čia renkasi savo valia, vedini noro kalbėtis, dalytis mintimis, sužinoti naujų dalykų, ieškodami bendraminčių ir įkvėpėjų“,  – teigia A. Žilinskienė ir sako, kad mugės organizatoriai jau ruošia temas mugės lankytojų pamėgtam „Diskusijų klubui“, kuriame intelektualai aptars ryškiausias kultūrines, socialines ir politines aktualijas, kviečia trumpųjų pokalbių apie naujausias knygas turnyro „15 min šortai“ dalyvius, organizuoja susitikimus su Lietuvos ir užsienio rašytojais, poetais, vertėjais, iliustruotojais, knygų menininkais. Ypatinga programa rengiama paaugliams, o edukacinės programos – vaikams ir jų tėvams. Bus tęsiamos ir teminės ekskursijos Knygos meno ekspozicijoje.

 

Tarptautinė, 23-oji Vilniaus knygų mugė – 700 eilučių laisvei – vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

 

Atgal

23-iosios Vilniaus knygų mugės vizuale – eilutės laisvei

Vilniaus knygų mugė kasmet atveria galimybes skaitytojams susitikti su mėgstamais ir atrasti naujus rašytojus, iliustruotojus ir knygų kūrėjus iš viso pasaulio. Jos programoje visada yra erdvės plėtoti sudėtingas, drąsias ir aktualias temas. Du neabejotinai svarbūs 2023-iųjų mugės momentai bus Vilniaus 700-asis gimtadienis ir kovos už laisvę forpostas Europoje – Ukraina.

700 metų jubiliejų švenčiantis žalias, laisvas, gražus, jaunas, muzikalus, skaitantis Vilnius ir yra neįkainojama laisvė, už kurią vis dar kovoja Ukrainos didvyriai. Knygų mugės tema turėtų priminti, kad kiekvienas mūsų esame už ją atsakingas. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO 23-ioji Vilniaus knygų mugė vyks vasario 23–26 dienomis. Didžiausias dėmesys joje  bus skiriamas kūrėjams iš Ukrainos, Ukrainos literatūrai ir visos Europos laisvės kovų literatūrai. Šios temos atsispindi ir Vilniaus knygų mugės vizuale – Ukrainos vėliavos spalvomis išsilieja 700 eilučių laisvei.

Karo žinia ištirpo vienybėje

Ukrainos tema į 2023-iuosius tarsi persikelia iš šių metų, kai popandeminį susitikimo su knygų kūrėjų ir skaitytojų bendruomene džiaugsmą užtemdė pirmąją mugės dieną prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje. „Buvome sukrėsti, – prisimena viena mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė. – Kiekvienas renginys, kiekvienas susitikimas mugėje prasidėdavo ir baigdavosi žodžiais, reiškiančiais palaikymą Ukrainai“.

Šis sukrėtimas pagimdė vieningumo jausmą. Knygų mugė tapo ne tik Ukrainos palaikymo ir savitarpio pagalbos erdve, bet ir mobilizavo bendriems veiksmams. Per parą mugės organizatoriams su 13 Lietuvos, Latvijos ir Estijos organizacijų pavyko suderinti ir išsiųsti raginimą Frankfurto, Londono ir Bolonijos tarptautinėms knygų mugėms, kad šios blokuotų Rusijos nacionalinio stendo dalyvavimą pasaulinės svarbos mugėse. Jau antrąją mugės dieną LITEXPO nusidažė geltona ir mėlyna spalvomis, o visuotinio sukrėtimo fone mugė tapo vienybės ir susikaupimo švente, kurioje ištirpo ribos tarp autorių, klausytojų, pirkėjų ir atsitiktinių lankytojų. Rašytojai atsisakė premijų savo apdovanojimus skirdami Ukrainą remiančioms organizacijoms, dalį savo pelno Ukrainai atidavė leidėjai, o diskusijų ir pokalbių moderatoriai savo užmokestį taip pat skyrė ukrainiečiams.

Septyni šimtai eilučių laisvei

Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė, Vilniaus knygų mugės organizatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pasakoja, kad anksčiau planuota 2023 metų mugę skirti 700 metų jubiliejų švenčiančiam Vilniui. „Dabar, natūraliai, šalia iškilo ir Ukrainos tema. Mugėje skirsime daugiau dėmesio šios šalies literatūrai – per pastaruosius metus buvo išleista, o ir iki mugės dar pasirodys įvairių knygų, išverstų iš ukrainiečių kalbos – ir suaugusiems, ir vaikams. Tikimės sulaukti ukrainiečių rašytojų, kviesti skaitytojus į pokalbius ir diskusijas su jais“, – sako R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Vaikų rašytoja, poetė, 23-iosios Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narė Evelina Daciūtė teigia, kad kalbėti apie laisvę niekada nebus per daug. Ypač šiuo laikotarpiu, kai ryškiai matyti, kokia ji yra svarbi ir trapi. „Septyni šimtai eilučių laisvei – ir daug, ir tik pati pradžia. Ne be reikalo diktatūros pirmiausiai nutildo kūrėjus, o paskui verčia giedoti jų giesmes apie menamas laisves. George’as Orwellas yra rašęs: „Laisvė reiškia laisvę sakyti, kad du plius du yra keturi. Jei tai pripažįstama, visa kita – savaime suprantama“. Atrodo, viskas aišku, bet kai nutinka karas ir laisvė yra užgniaužiama, atsakymai būna iškraipomi, o sąlygos – perrašomos. Kartais nutinka, kad laisvė išslysta pamažu, po kruopelę. Tik patekęs į narvą, supranti, kad jos netekai. Kaip šiuos procesus atpažinti? Kaip išlikti budriam?“ – svarsto rašytoja.

Vilniaus knygų mugė E. Daciūtei labiausiai kalba apie laisvę susitikti ir bendrauti. Susitikimai knygų mugėje tarsi nuima suvaržymus, galima drąsiai prieiti prie kūrėjų, jų klausti, kalbėtis. „Mes visi į mugę susirenkame dėl knygų, –  sako ji, –  knygos mus jungia, čia prasideda dialogas, pasidalinimai apie tai, kas šiandien svarbu. Pati esu pririnkusi nemažai istorijų iš anksčiau vykusių mugių, jos man – tarsi deimančiukai prisiminimų skrynelėje. Ir jei visi kalbėtume apie knygas, tai gal ir karai, kaip dinozaurai, išnyktų?“

Vilniaus knygų mugė – scena Ukrainai

Ukrainai ir jos knygos kultūrai Vilniaus knygų mugėje bus skirta speciali programa, kurią kartu ruošia net trys organizacijos: Lietuvos kultūros institutas, Kyjivo tarptautinis festivalis „Knygų arsenalas“ ir Ukrainos knygos institutas. Mugės lankytojai – tiek skaitantys lietuviškai, tiek ukrainietiškai – Ukrainos nacionaliniame stende galės susipažinti su knygomis apie Ukrainą, Lietuvoje jau išleistais Ukrainos autorių kūriniais, susitikti su pačiais autoriais, gauti jų autografų,“ – pasakoja Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė Aistė Žukauskaitė, atsakinga už tarptautinę Vilniaus knygų mugės renginių programą.

„Ukraina visuomet buvo mūsų artima kaimynė, o jos knygų kūrėjai yra nuolatiniai mūsų knygų mugės svečiai. Vilniuje jau yra dalyvavę rašytojas Andrejus Kurkovas, poetė Marianna Kijanovska, rašytoja Hasha Šijan, vertėjas ir kultūros tyrinėtojas Oleksandras Butsenko, kaligrafas Oleksijus Čekalas, rašytoja Ksenija Zastavskaja ir kiti. Su dalykiniais vizitais mugėje yra lankęsi Ukrainos leidėjai, tad ir Lietuvos autorių knygos kasmet yra leidžiamos Ukrainoje. Taigi, šiais metais, kalbant apie 700 Vilniaus metų, per kuriuos miestas ir visa mūsų šalis patyrė, ką reiškia laisvė ir nelaisvė, būtų tiesiog nesąžininga mikrofono nesuteikti Ukrainos knygų kūrėjams, kurie šiuo metu laisvės istoriją rašo pačiu brangiausiu rašalu – krauju,“ – teigia A. Žukauskaitė.

Planuojama, kad pokalbiai apie Vilniaus jubiliejų ir apie Ukrainos kovą už laisvę bus matomi ir girdimi svarbiausiuose mugės renginiuose – taip pat skirtuose vaikams ir paaugliams. Ukrainos vaikų knygų kūrėjai Vilniaus knygų mugėje dalyvaus ne pirmą kartą. „Mugės lankytojai neabejotinai prisimena Romanos Romanyshyn ir Andrijaus Lesivo (studija „Agrafka“) kūrybinius užsiėmimus ir jų sukurtas knygas, – ne taip seniai Lietuvoje išleistą „Kaip karas pakeitė Rondą“. 2016 metais šis menininkų duetas ir kino režisierė, rašytoja Iryna Tsilyk kartu su Lietuvos menininkais Vilniaus knygų mugėje ir keliuose Ukrainoje miestuose yra vedę specialias kūrybines dirbtuves Ukrainos karo pabėgėliams vaikams iš Ukrainos“, – pasakoja A. Žukauskaitė.

Vilniaus knygų mugės Jaunųjų skaitytojų programoje dalyvaus Ukrainos vaikų ir paauglių literatūros kūrėjai. „Mugės tema – 700 eilučių laisvei – atkreipia dėmesį į laisvės svarbą žmogui, visuomenei ir valstybei. Primena, kad laisvė nėra savaime atsirandanti gėrybė, o vertybė, už kurią kiekvienas esame atsakingas. Todėl  prasminga apie laisvę rinktis, skaityti, mąstyti, kalbėti, mokytis mokykloje ar spręsti dėl savo ateities, su jaunaisiais skaitytojais diskutuoti jiems suprantama kalba“, – teigia Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė Ignė Alėbaitė, atsakinga už Jaunųjų skaitytojų salės programą.Vilniaus knygų mugė – didžiausias literatūros festivalis Baltijos šalyse – taip pat yra laisvės išraiška. Mugės organizatoriai jau ruošia temas mugės lankytojų pamėgtam „Diskusijų klubui“, kuriame intelektualai aptars ryškiausias kultūrines, socialines ir politines aktualijas, kviečia trumpųjų pokalbių apie naujausias knygas turnyro „Šortai“ dalyvius, organizuoja susitikimus su Lietuvos ir užsienio rašytojais, poetais, vertėjais, iliustruotojais, knygų menininkais. Ypatinga programa rengiama paaugliams, o edukacinės programos – vaikams ir jų tėvams. Bus tęsiamos ir teminės ekskursijos Knygos meno ekspozicijoje.

 

Tarptautinė, 23-ioji Vilniaus knygų mugė – 700 eilučių laisvei – vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Atgal

23-iojoje Vilniaus knygų mugėje knygos skiria pasimatymą kinui ir muzikai

Laisvė susitikti, laisvė bendrauti, laisvė skaityti knygas, klausytis kokios tik nori muzikos ir žiūrėti kokius tik nori filmus, – 23-ioji Vilniaus knygų mugė kitų metų vasarį lankytojams žada įvairiažanrinius mainus.

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO 23-ioji Vilniaus knygų mugė vyks vasario 23–26 dienomis. Didžiausias dėmesys joje bus skiriamas kūrėjams iš Ukrainos, Ukrainos literatūrai ir visos Europos laisvės kovų literatūrai. Laisvę rinktis tai, ką mėgsti, laisvę būti kartu knygų mugėje ypatingai pabrėš ir trys skirtingos, bet tuo pačiu itin panašios kūrybos sritys – knygos, muzika ir kinas.

Vilniaus knygų mugė – didžiausias literatūros festivalis Baltijos šalyse – taip pat yra laisvės

išraiška. Mugės organizatoriai jau ruošia temas „Diskusijų klubui“, kuriame intelektualai aptars ryškiausias kultūrines, socialines ir politines aktualijas, kviečia trumpųjų pokalbių apie naujausias knygas turnyro „Šortai“ dalyvius, organizuoja susitikimus su Lietuvos ir užsienio rašytojais, poetais, vertėjais, iliustruotojais, knygų menininkais. Ypatinga programa rengiama paaugliams, o edukacinės programos – vaikams ir jų tėvams.

Ateinančių metų knygų mugės organizatoriai teigia norintys stiprinti literatūros, muzikos ir kino draugystę. Vilniaus knygų mugės organizatorė, Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė teigia, kad per keletą draugystės metų Muzikos salė tapo neatskiriama Vilniaus knygų mugės dalimi. 2019 metais įvykęs specialus mugės dvidešimtmečio renginys „Naktis mugėje. Įvaizdinti žodžių klavyrai. Žodis – kaip sapnas, kaip vizija“ sulaukė ypatingo mugės dalyvių dėmesio. Poezijos skaitymai, kuriuos režisierius Dalius Abaris supynė su muzika ir vaizdo projekcijomis, juos pavertė vienu įspūdingiausių Vilniaus knygų mugės renginių.

2020-aisiais Vilniaus knygų mugėje pradėtas rengti „Knyga + kinas“ renginys, pasak mugės organizatorių, buvo skirtas dar labiau skatinti kino ir literatūros bendradarbiavimą. „Leidėjai arba autoriai konkursui teikia knygas, kurios, jų nuomone, yra kinematografiškos, o komisija atrenka tas, kurios vėliau būna pristatomos kino bendruomenei. Šis bendradarbiavimo projektas sėkmingai prigijo, o tai reiškia, kad jis yra reikalingas ir kino, ir knygų kūrėjams“, – sako R.Eljošaitytė-Kaikarė.

Tuo, kad kinas gali tapti neatskiriama Vilniaus knygų mugės dalimi, neabejoja ir  LITEXPO parodų projektų vadovė Eglė Majauskienė. „Esame įsitikinę, kad mugės lankytojams patinka ne tik knygos ir muzika, bet ir kino filmai, tad mūsų bendradarbiavimas su vienu seniausių ir ilgiausiai Lietuvoje vykstančiu kultūriniu reiškiniu – „Kino pavasariu“ – sulauks lankytojų susidomėjimo ir papildys mugės programą naujienomis apie kino filmus, kultūrą bei istoriją.“

Vaisingo mugės ir festivalio bendradarbiavimo, įvairiažanrinių mainų Vilniaus knygų mugėje tikisi ir festivalio „Kino pavasaris“ komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Daiva Visockytė. „Knyga, muzika ir kinas yra didysis trejetas, aplink kurį sukasi ir kultūra, ir mūsų pomėgiai“, – sako ji.

Festivalio „Kino pavasaris“ turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė pasakoja, kad kasmet festivalyje parodoma apie dešimt pagal knygas sukurtų filmų. Kartais tai – kruopštus literatūrinio kūrinio perkėlimas į ekraną, o kartais – akivaizdus, bet labai laisvas atsispyrimas, ar variacija tema. „Festivalio žiūrovai visad rodo didelį susidomėjimą tokiais filmais. Greičiausiai daugeliui yra smalsu pamatyti, kaip knyga, kuri buvo įgavusi tam tikrą vaizdinę formą skaitytojo galvoje, interpretuota režisieriaus iš žodžio tapo vaizdu“, – teigia A. Račaitytė.

Festivalis „Kino pavasaris“ Vilniaus knygų mugei skirtus savo filmus derino prie mugės temos –  „700 eilučių laisvei“. Vienas iš jų pasakos apie ukrainiečių šeimą, o kitas žiūrovams pristatys filmą-ekranizaciją, kurią įkvėpė pasaulinio garso rašytojo novelės.

„Sunku įsivaizduoti kino filmą be foninės muzikos. Ar be jos jis būtų toks pats įtaigus? Muzika kartu su vaizdu padeda iššaukti ryškias emocijas. Prisimindami mėgstamiausius filmus niūniuojame ir jų muzikines temas. Didelė dalis muzikos yra kuriama filmams, bet ir filmai kuriami apie muzikantus. Kasmet išleidžiama naujų biografinių kino filmų, knygų apie įvairių žanrų muzikantus ir kūrėjus. Taigi – knygos, kinas ir muzika yra stipriai susiję“, – sako „Muzikos salės“ Vilniaus knygų mugėje organizatorė, asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.

Vienas didžiausių lietuviškos muzikos renginių – AGATA „Muzikos salė“ – vėl suteiks galimybę gyvai ne tik pasimatyti su mylimais kūrėjais, paprašyti jų autografo, bet ir įsigyti naujausios atributikos bei albumų. Lankytojus savo stenduose pasitiks įvairūs Lietuvos muzikos kūrėjai, įrašų kompanijos ir renginių organizatoriai. Tarp jų įsikurs ir Lietuvos kultūros centrų alėja. Artėjančios mugės programoje – daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių ir 70 stendų.

 

Tarptautinė, 23-ioji Vilniaus knygų mugė „700 eilučių laisvei“ – jau kitų metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.
 

Atgal

Vilniaus knygų mugėje jaunuosius skaitytojus pasitiks literatūros ir meno įžymybės

Vilniaus knygų mugėje prigijusi Jaunųjų skaitytojų salės tradicija šiais metais plečia erdves ir veiklas. Mugės lankytojus – paauglius, vaikus, kūdikius ir jų tėvus – salė pasitinka atsinaujinusi. Kaip ir visoje, vasario 23-26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, vyksiančios Vilniaus knygų mugės programoje, čia skambės laisvės ir Vilniaus 700-ojo gimtadienio temos.

Gyva, jaunųjų balsais ir juoku skambanti Jaunųjų skaitytojų salė džiugins leidyklų stendais ir knygų naujienomis jose, kūrybinėmis veiklomis, renginiais ir susitikimais. Čia įsikurs „Bibliotekų erdvė“, žymiausi vaikų knygų kūrėjai kvies į dirbtuves ir edukacinius užsiėmimus „Kūrybos erdvėje be formulių“. Paaugliai ir jaunuoliai bus laukiami diskusijų, pokalbių ir renginių erdvėje „Jaunimo taškas“, o susitikti su bendraamžiais iš Ukrainos jie galės „Ukrainos literatūros erdvėje“. Mažiausiųjų mugės lankytojų Jaunimo salėje jau antrus metus lauks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuojama „Knygų starto“ programa, o vaikų scenoje planuojami net 27 renginiai – susitikimai su rašytojais, teatralizuoti pasirodymai, skaitymai.

„Kalbėti apie laisvę – kaip niekad svarbu. Savo programose siekiame skatinti vaikų ir jaunimo diskusijas ne tik apie laisvę, bet ir apie atsakomybę už laisvę ir skirtingų žmonių sugyvenimą. Tokiam pokalbiui kviečia ir karas Ukrainoje, ir Vilniaus miesto istorija. Šiandien esame laisvi, gyvename laisvame mieste, tačiau mūsų miesto istorijoje būta įvairiausių epizodų – ir laisvės, ir nelaisvės, ir prisitaikymo, ir pasipriešinimo, ir susipriešinimo, ir susitaikymo,“ – sako Vilniaus knygų mugės kultūrinių renginių programą kuruojanti Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė Aistė Žukauskaitė.

Naujiena – literatūros erdvė Ukrainai 

Vienas iš Vilniaus knygų mugės organizatorių – Lietuvos kultūros institutas Jaunųjų skaitytojų salėje šiais metais įrengs specialią Ukrainos literatūros erdvę. Joje bus kviečiama susitikti, bendrauti, dalintis patirtimis Lietuvos ir Ukrainos vaikus ir paauglius. Erdvės rengėjai tikisi, kad erdvė taps ir informaciniu tašku, kuriame bus galima susipažinti su abiejų šalių literatūra, kultūra bei istorija.

Ukrainos literatūros erdvėje ukrainiečių kalba bus galima skaityti įprastines ir garsines Lietuvos ir Ukrainos autorių knygas, susipažinti su įvairiausiomis veiklomis, kurias vaikams ir paaugliams siūlo Lietuvos edukacinių ir kūrybinių veiklų organizatoriai.

„Ukrainos erdvė Jaunųjų skaitytojų salėje bus daugiau nei informacinis punktas, tai vieta, kurioje galės užsimegzti Ukrainos ir Lietuvos vaikų bei paauglių draugystės,“ – sako Ukrainos literatūros erdvės koordinatorė A. Žukauskaitė ir priduria, kad plačiau su Ukrainos literatūra, kultūra, istorija bus galima susipažinti ir specialiame Ukrainos stende, kuris įsikurs LITEXPO kongresų ir parodų 3 salės fojė.

Jaunimo taške – pokalbiai su žinomais žmonėmis

Jau trečius metus Lietuvos kultūros institutas bendradarbiauja su jaunųjų kuratorių komanda. Išaugusi iš Lietuvos moksleivių sąjungos atstovų, paaugliams ir jaunuoliams ji siūlo pačių sugalvotą „Jaunimo taško“ erdvės programą.

Išskirtinė jaunatviška erdvė jau yra tapusi paauglių pripažinta susitikimų vieta Vilniaus knygų mugėje. Čia jaunuoliai turi galimybę susipažinti su bendraamžiais, sutikti draugų, o svarbiausia – atsidurti arti populiarių rašytojų, žurnalistų, scenos žvaigždžių ir užduoti jiems klausimus renginiuose „Veidas iš ekrano“. Susitikimuose dalyvaus rašytojos Daiva Čepauskaitė, Aušra Kaziliūnaitė, Kotryna Zylė, atlikėjas Gabrielius Liaudanskas Svaras, rašytojas ir kino režisierius Vytautas V. Landsbergis, kino režisierius Saulius Baradinskas ir kiti.

Šiais metais Jaunimo salės lankytojai galės dalyvauti diskusijoje apie jaunimo savanorystes Lietuvoje, rasti širdžiai mielų užsiėmimų dainuojamosios poezijos dirbtuvėse ar kitose veiklose.

„Apie laisvę reikia ne tik kalbėti, svarbu jausti už ją atsakomybę, – sako Jaunųjų skaitytojų salės programos kuratorė, Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė Ignė Alėbaitė. – „Jaunimo taškas“ kaip tik ir atveria tokią galimybę savarankiškais tampantiems jaunuoliams. Svarbu ir tai, kad programą „Jaunimo taško“ lankytojams kuria jų bendraamžiai, programos kuratoriai. Jie kasmet gali siūlyti, kaip įrengti erdvę, kokius dalyvius ir kokius pokalbių moderatorius kviesti į susitikimus, kokias temas aptarti. O tai reiškia, kad jie galvoja apie kitus žmones, svarsto, kas juos domina, kas jiems galėtų būti įdomu ir malonu. Taško renginiai jų idėjas patikrina, leidžia įsivertinti sumanymus ir tai, ar laisvė, kurią jie gavo, buvo panaudota tinkamai.“

Kūrybos erdvėje be formulių – pasaulinio garso kūrėjai

Kaip ir kasmet Lietuvos kultūros institutas organizuoja „Kūrybos erdvę be formulių“, kurioje žinomi menininkai ir edukatoriai knygų mugės lankytojus kvies į susitikimus ir kūrybos dirbtuves.

Bene didžiausia kūrybos erdvės viešnia – garsi vokiečių rašytoja ir iliustruotoja, bestselerių autorė Nora Krug. Antrą kartą į Vilniaus knygų mugę atvykstanti knygų autorė praėjusiais metais mugės lankytojams tiesiai iš savo studijos Niujorke pristatė itin asmenišką savo grafinę, į „New York Times“ ir „The Guardian“ geriausių metų knygų sąrašus įtrauktą, Lyndo Wardo grafinio romano prizu, Nacionalinio knygų kritikų rato prizu (JAV) bei Britų knygos dizaino prizu apdovanotą knygą „Heimat“. Šiais metais N. Krug iš JAV atvyksta pristatyti kartu su žymiu istoriku Timothy Snyderiu sukurtos knygos „Apie tironiją“. Šią knygą „New York Times“ pripažino geriausiu 2021 metų  grafiniu romanu, o Amerikos iliustruotojų asociacija (Society of Illustrators) knygą apdovanojo aukso medaliu.

Susitikimo su pasaulinio garso autore ir iliustruotoja, Niujorko Parsonso dizaino mokyklos dėstytoja ir jos meistrystės pamokų laukia kūrybos gerbėjai, iliustruotojai ir Vilniaus dailės akademijos studentai. N. Krug surengs drauge su T. Snyderiu kurtos knygos „Apie tironiją“ pristatymą ir knygos iliustracijų parodą, o taip pat Lietuvos iliustruotojų portfolio peržiūras.

Į Vilniaus knygų mugę sugrįžta ukrainiečių knygų autorių duetas – Romana Romanyšyn ir Andrij Lesivas, dar žinomi kaip „Agrafka“. Šių autorių knygos yra pelniusios prestižinių tarptautinių apdovanojimų. Net tris jų – „Garsiai, tyliai, kuždomis“, „Taip aš matau“ ir „Kaip Karas pakeitė Rondą“ lietuvių kalba išleido leidyklos „Baltos lankos“ ir „Baltų lankų vadovėliai“.

Pirmą kartą „Agrafka“ kūrėjų duetas Vilniaus knygų mugėje lankėsi 2016 metais, tuomet Lietuvos kultūros institutas įgyvendino kultūrinio bendradarbiavimo projektą „Lietuva–Ukraina: kultūros partnerystė“. Šiemet mugėje planuojama pasisekimo pasaulyje sulaukusios R. Romanyšin ir A. Lesivo knygos „Kaip Karas pakeitė Rondą“ iliustracijų paroda, o taip pat kūrybinės dirbtuvės bei  susitikimai su Vilniaus dailės akademijos studentais.

Jubiliejiniai Bibliotekų erdvės metai 

Vilniaus knygų mugėje Lietuvos bibliotekininkų kuriama Bibliotekų erdvė lankytojus pasitiks jau dešimtąjį kartą. Tai – dar viena skaitymo, bendravimo ir renginių erdvė, kurioje mugės svečiai kviečiami įsitraukti į kūrybinius užsiėmimus, edukacinius žaidimus ir kitas žaismingas veiklas.

Čia lauks kūrybinės grafikos, ekslibrisų, dienoraščių, atvirukų gamybos dirbtuvės, galimybė peržiūrėti ir panaudoti suskaitmenintą kultūros paveldą.

„Bibliotekų erdvėje“ Lietuvos aklųjų biblioteka siūlys susipažinti su universalaus dizaino knygomis, kvies skaityti garsinių knygų ne tik lietuviškai, bet ir ukrainietiškai – 2022 metais biblioteka, Lietuvos kultūros institutas ir Ukrainos negalių asociacijos Lvivo skyrius pradėjo leisti lietuvių literatūrą vaikams ir suaugusiems universaliu, visiems skaitytojams prieinamu garsiniu formatu. Šių knygų pristatymas numatytas ir Vilniaus knygų mugėje.

Bibliotekų erdvėje dalyvaus beveik 20 bibliotekų iš visos Lietuvos, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybė istorijos ir Lietuvos centrinis valstybės archyvai.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengs net kelias dirbtuves, kuriose sveikins  Vilnių su gimtadieniu – bus kuriami atvirukai, rašomos baltosios eilės apie Vilniaus miestą ir laisvę.

Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka Bibliotekų erdvėje pristatys neįprastą istorijos pasakojimo būdą – mirioramą. Būtent taip bibliotekos darbuotojos visus kvies klausyti ir vienos iš Molėtų krašto legendų.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka antrus metus Jaunųjų skaitovų salėje įkurs minkštą ir jaukų „Knygų starto“ kampą. Jame bus laukiami dar ir metų neturintys Vilniaus knygų mugės lankytojai.

 

Tarptautinė, 23-ioji Vilniaus knygų mugė – 700 eilučių laisvei – vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Atgal

Vilniaus knygų mugės moderatoriai apie knygas, rašytojus, sceną ir žodžių dvikovą su rapyromis

Iki labiausiai laukiamo Lietuvos literatūros ir kultūros renginio – tarptautinės Vilniaus knygų mugės liko vos mažiau nei mėnuo. Vasario 23 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėsianti knygų šventė kasmet sutraukia dešimtis tūkstančių lankytojų, kurie ateina ne tik pasidomėti knygų naujienomis, bet ir sutikti autorius bei dalyvauti knygų pristatymuose. Pokalbiai ir diskusijos apie knygas ir svarbiausias visuomenės, istorijos, kultūros gyvenimo temas yra tapę neatsiejama tarptautinės Vilniaus knygų mugės dalimi.

Šiais metais autorių ir skaitytojų susitikimai vyks tradicinėse vietose – Rašytojų kampe, 15min forume „Diskusijų klubas“, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos salėje. Trumpuosiuose „Šortų pokalbiuose“ aštresniu, netikėtu kampu bus aptartos naujos knygos. Autorių ir skaitytojų susitikimams, knygų pristatymas ir diskusijoms Vilniaus knygų mugėje vadovauja pokalbių moderatoriai – literatūros kritikai, žurnalistai, istorikai, rašytojai. Be kai kurių pavardžių knygų mugė, knygų pristatymai ir diskusijos tiesiog neįsivaizduojami.

Diskusijos sėkmė – erudicija, humoro jausmas ir mokėjimas pasakoti istorijas

Žurnalistas, knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas Vilniaus knygų mugėje lankydavosi dar tada, kai knygos nebuvo tapę jo darbo dalimi. Gerai pagalvojęs, jis prisimintų vos keletą metų, kai, išvykęs į užsienį, mugę praleido. „Per tą laiką keitėsi ir mugė, ir mano tikslai – jei per pirmąsias muges ieškodavai knygų su nuolaidomis, tai vėliau kur kas svarbiau tapo dalyvauti susitikimuose su rašytojais ir knygų pristatymuose. Galiausiai mugė, man, žurnalistui ir diskusijų, pristatymų moderatoriui, virto keturių dienų darbo maratonu.

Šiais metais A. Ožalas nemažą dalį laiko praleis specialioje 15min forumo erdvėje, kur vyks trumpoji „Šortų pokalbių“ programa. Iš visų susitikimų su rašytojais Audrius labiausiai laukia pokalbio su ukrainiečių rašytoja Oksana Zabuzhko. „Esu tikras, kad įdomus bus ir pokalbis apie Czeslawą Miloszą – neseniai išleista jo knyga „Pradedant nuo mano gatvių“. Ir ką geriau kalbinti apie Cz. Miloszą, jei ne Tomą Venclovą, prie kurio per mūsų pokalbį prisijungs ir poetas, literatūrologas bei vertėjas Mindaugas Kvietkauskas“, – mugės renginius apžvelgia žurnalistas.

Praėjusi Vilniaus knygų mugė, pasak jo, matyt, dar ilgai išliks visų mugės dalyvių atmintyje. Audrius prisimena, kaip buvo sunku kalbėti apie knygas, kai visos mintys krypo į karą Ukrainoje. „Tačiau net ir tokiomis akimirkomis būna rašytojų, kurie sugeba praskaidrinti nuotaiką savo puikiu humoru, – tada, kai šypsotis nelabai norisi. Toks praėjusiais metais buvo islandų rašytojas Hallgrimuras Helgasonas“, – prisimena pristatymo su literatūros pasaulio įžymybe moderatorius ir priduria, kad visada įdomu kalbinti gerą humoro jausmą turinčius rašytojus.

Vis dėlto A. Ožalui atrodo, kad populiariausi lietuvių autoriai pritraukia netgi didesnes auditorijas nei užsienio žvaigždės. „Kristina Sabaliauskaitė ar Sigitas Parulskis iškart garantuoja pilną salę, – šypsosi ir po akimirkos prisimena susitikimą su žinomu prancūzų rašytoju, „Meilė trunka trejus metus“ autoriumi Fredericu Beigebederiu ar „Šilką“ parašiusiu Alessandru Baricco, kai žmonės buvo nusėdę visus pakampius. Kad ir kaip keista būtų, kai kurios itin populiarios autorės, rašančios meilės romanus arba populiariausių sąrašuose esantys kriminalinių romanų autoriai pilnų salių nesulaukia. „Gal kai kurių autorių knygas skaitytojai mielai skaito, tačiau jiems ne taip jau įdomu, ką tie rašytojai gali papasakoti gyvai?“ – svarsto diskusijų moderatorius.

Jis įsitikinęs, kad kiekvienai diskusijai gyvybės suteikia skirtingos dalyvių nuomonės, idėjų dvikova ar trikova, leidžianti į temą ar problemą pažvelgti skirtingu žvilgsniu, praplėsti suvokimo ir savo tiesos ribas. Erudicija, humoro jausmas ir mokėjimas pasakoti istorijas yra stipriosios diskusijų dalyvių pusės.

Kiekvienam pokalbiui žurnalistas nuoširdžiai ruošiasi – renka informaciją apie būsimą pašnekovą, ruošia skirtingas pokalbio temas ir klausimus, kurie galėtų prakalbinti ir mažiau kalbų knygų autorių. „Stengiuosi atrasti ryšį su pašnekovu, ieškoti klausimo, kuris galėtų pralaužti ledus. Kartais padeda trumpas pokalbis prieš renginį ar apsikeitimas elektroniniais laiškais, kuriuose kartu pagalvojame, apie ką būtų įdomu kalbėtis. Vieni rašytojai nori detalių klausimų iš anksto, kad galėtų pasiruošti, kitiems tai visiškai nebūtina, jie siūlo improvizuoti, kad ir mums patiems diskusijoje būtų įdomiau“, – apie savo darbo specifiką pasakoja A. Ožalas.

Literatūrologės formulė – 50 procentų struktūrai, 50 procentų laisvei

23-oji Vilniaus knygų mugė literatūrologei ir literatūros kritikei dr. Jūratei Čerškutei bus dvidešimtoji jos aplankyta ir tryliktoji, kurioje ji kviečiama dalyvauti. Šiais metais jai

didžiausias išbandymas ir, žinoma, garbė mugėje bus pristatyti Nobelio premijos laureatę Olgą Tokarczuk ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistą jos magnum opus „Jokūbo knygos“, kurią iš lenkų kalbos išvertė Vyturys Jarutis. J. Čerškutė pakviesta moderuoti Lianos Ruokytės-Jonsson ir Gintaro Grajausko į lietuvių kalbą išverstą, leidyklos „Apostorfa“ išleistą švedų poeto Bruno K. Öijerio rinktinės „Sidabro juodumo“ pristatymą. „Daug metų laukiau Agnės Žagrakalytės kortelių romano „Triukšmaujantys katalikai“. Romaną išleido „Tyto alba“, o aš laukiu mugėje pokalbio apie jį. Moderuosiu dviejų leidyklos „Lapas“ naujų vertimų — Luigi Pirandello „Vienas, nė vienas ir šimtas tūkstančių“ (iš italų kalbos vertė Goda Bulybenko) ir Georges Perec „Žmogus, kuris miega“ (iš prancūzų kalbos vertė Aušra Pokvietytė) pristatymus. Ir mažne tradiciškai kalbėsimės su iš Varšuvos atvyksiančiu dailininku Stasiu Eidrigevičiumi, šįkart apie jo eseistikos knygą „Meno klajūno eskizai“, kurią išleido leidykla „Apostrofa“, – apie artėjančius susitikimus Vilniaus knygų mugėje pasakoja literatūrologė.

Čerškutė gerai prisimena Knygų mugės momentą, iš lankytojos pavertusį ją dalyve: „Kai tapau Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorante, instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis pakvietė mane drauge su kolegomis iš Šiuolaikinės literatūros skyriaus Vilniaus knygų mugėje pristatyti 2009 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Šiandien man praėjusių kalendorinių metų lietuvių literatūros aptarimas, dvyliktuko pristatymas ir kūrybiškiausios knygos paskelbimas mugės šeštadienį yra toks tradiciškai privalomas Vilniaus knygų mugės momentas“.

Literatūros kritikė neabejoja, kad geriausia diskusija apie knygas ir literatūrą įvyksta tada, kai susirenka gera pokalbininkų kompanija, kai sudėliojama gera išankstinė diskusijos dramaturgija, o jai prasidėjus, vyksta gera improvizacija. „Jeigu klaustumėte formulės, sakyčiau, kad geriausia diskusija yra tada kai 50 procentų laikomasi sutartos struktūros ir kai 50 procentų jai nepaklūstama“, – teigia literatūros renginių moderatorė.

Paprastai, jei knyga nepatinka, literatūrologė atsisako ją pristatyti. Pasakoja, kartą skaudžiai pasimokiusi, kai sutiko moderuoti pristatymą neperskaičiusi teksto, nes galutinio dar nebuvo. „Daugiau niekada taip nedarau“, – prisipažįsta.

Kartais taip nutinka, kad puikūs rašytojai yra gana prasti kalbėtojai. „Klausiate, kaip sukuosi iš situacijos? Ogi sukimosi būdu, tokios situacijos stresinės, jas išgyvenus renginio eiga lieka keistoje migloje, dominuoja išgyvenimo pojūtis. Apskritai, vis dažniau pastebiu, kiek nedaug kūrėjų išties moka užtikrintai, įdomiai, konceptualiai ir pagaviai kalbėti apie savo kūrybą. Kita vertus, įsivaizduoju, kad parašius kūrinį, yra gerokai įdomiau klausyti kitų nuomonių nei pasakoti apie procesą, kuris jau yra tapęs praeitimi. Tą savo 2021 metais išleistoje knygoje „Minaretas ir 7“ mini Undinė Radzevičiūtė. Pristatinėti seniau išleistas knygas, ypač tuo metu, kai rašai naują, vadinasi „per jėgą prisiminti tai, ko natūraliai nebeprisimenu. O jums patiktų kelis kartus metuose išsikasti savo mirusias meiles ir apžiūrėti, kaip jos dabar atrodo?!“

Geras pokalbis tai – lyg dvikova su rapyromis

Kultūros istorikas, rašytojas, LRT radijo laidos „Istoriko teritorija“ vedėjas dr. Aurimas Švedas save Vilniaus knygų mugėje pamena jau prieš dvidešimtį metų. Pirmąją savo knygą „Visa istorija yra gyvenimas. 12 sakytinės istorijos epizodų“ kartu su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi mugėje jis pristatė 2009-aisiais. Tais pačiais metais debiutavo ir moderatoriaus vaidmenyje.

Šiais metais A. Švedas mugėje moderuos keletą „Diskusijų klube“ vyksiančių pokalbių. Vasario 24 dieną, penktadienį, su kolegomis iš Vilniaus universiteto – profesoriumi Alfredu Bumblausku, profesoriumi Aleksiejumi Luchtanu ir dr. Eugenijumi Saviščevu kalbėsis apie „Alternatyvią Vilniaus istoriją“. „Kaip Vilnius ir vilniečiai gyveno iki 1323-ųjų? Kaip gyvenvietės virsta miestais? Kada miestai subręsta tapsmui valstybės sostinėmis? Tai tik keletas klausimų, kuriuos nagrinėsime su dviem istorikais ir archeologu“, – žada įdomią diskusiją apie 700 metų jubiliejų švenčiantį Vilnių. Tai – dar viena žinutė, kurią šiais metais siunčia Vilniaus knygų mugė.

Šeštadienį tame pačiame klube vyks diskusija apie biografines knygas ir šias knygas rašančius žmones.  Apie tai, kaip piešiami portretai žodžiais istorikas kalbėsis su kino režisiere Giedre Beinoriūte, rašytoju Rimantu Kmita, teatrologe Rūta Oginskaite. Sekmadienį 15min forume su ambasadoriumi ir istoriku Alfonsu Eidintu A. Švedas kalbėsis apie kontrafaktinę arba neįvykusią istoriją ir keletą svarbių tokios istorijos „mazgų“ XX-ame amžiuje. Dar viena, itin laukiama istoriko tema diskusijų erdvėje – „Hannah Arendt idėjos šiandien“. Keletą, lietuvių kalba išleistų šios mąstytojos knygų, jis sklaidys ir aptarinės su Rytų Europos studijų centro projektų vadove Simona Merkinaite, filosofu dr. Simu Čelutka ir istoriku dr. Nerijumi Šepečiu.

Dažnai diskusijas moderuojantis istorikas sako, kad gera diskusija jam primena dvikovą su rapyromis – apsikeitimas trumpais klausimais bei atsakymas sukelia įtampą salėje ir tylą čia keičia juoko pliūpsniai arba pasipiktinimo šūksniai. „Kartą iš vienos leidyklos gavau prašymą „gelbėti renginį“, – moderatorius „nusiplovė“, kai iki diskusijos buvo likę dvi valandos. Prisėdęs ant grindų pavarčiau užsienio autoriaus knygą, kuri man pasirodė puiki, primečiau galimą diskusijos planą. O pokalbis buvo smagus: jame būta ir dainų ir akordeono muzikos, netgi bandymų pašokti ar bent palinguoti. Tokie mini Balkanai vasario speigo ir visiškai nepasiruošusio pokalbio moderatoriaus akivaizdoje.

A.Švedas sako vengiantis pokalbių, per kuriuos scenoje tenka nešioti baldus – užduoti klausimą, tada pačiam į jį atsakyti, po to dar šmaikščiai pakomentuoti, kas čia ką tik buvo, o tada ir vėl užduoti klausimą. „Dalai Lama yra pasakęs, jog visų mūsų gyvenimo tikslas – būti laimingiems. Tad kodėl turėčiau, stebint auditorijai, savanoriškai rinktis viešą kančią? – ironizuoja ir priduria, kad geri performeriai yra ne visi puikūs rašytojai arba mokslininkai. Todėl visai normalu, kad kai kuriems iš šių žmonių viešas kalbėjimas, net ir apie savo knygą,  yra nemenkas emocinis iššūkis. Todėl pokalbio moderatoriaus arba moderatorės uždavinys bendraujant su sunkiu pašnekovu visų pirma yra padėti jam arba jai pasijausti kaip įmanoma komfortiškiau.

Būkite drąsūs – autoriai laukia grįžtamojo ryšio iš skaitytojų

Poetė, knygų apžvalgininkė, leidybos specialistė Vitalija Maksvytė savo Vilniaus knygų mugių neskaičiuoja, tačiau įvairiomis formomis prie jų prisideda jau dvidešimt metų. Pirmuosius metus, kai iš lankytojos tapo mugės dalyve ji ryškiai prisimena: „Tais metais, dar magistrantūros studentė, bendradarbiavau su viešąja įstaiga „Lietuviškos knygos“, kuri buvo atsakinga už mugės organizavimą. Prisidėjau prie programos, savanoriškai prižiūrėjau  renginių erdves, dirbau visas mugės dienas nuo ryto iki vakaro. Buvo labai intensyvu ir drauge smagu“.

Šių metų mugėje V. Maksvytė su lietuvių rašytojomis Irena Buivydaite ir Jolita Herlyn vasario 23 dieną, ketvirtadienį, kalbėsis apie tai, kaip parašyti Lietuvos bibliotekose skaitomiausias knygas. Tą pačią diena ji pristatys leidyklos „Alma littera“ išleistas dviejų psichologių knygas – Rasos Andrikienės „Labirintuose“ ir Vilijos Girgždės „Mes skirtingi. Negi skirtis?“  Šeštadienį į pokalbį V. Maksvytė pakvies du gydytojus – Jokūbą Fišą, kuris pristatys bestseleriu tapusią, leidyklos „Alma littera“ išleistą savo knygą „Aštrus protas sveikame kūne“ ir Valerijų Marozovą, su „Alma littera“ išleidusį knygą „Sveikatos mitai ir paklydimai“.  Sekmadienį Rašytojų kampe laukia susitikimas su naują knygą „Niujorko respublika“ „Alma littera“ leidykloje išleidusia Akvilina Cicėnaite ir  Linos Dirmotės bei Agnės Vėželytės knygos „Penkios meilės stichijos“ pristatymas.

Paklausta apie netikėtas ir įsimintinas diskusijas, V. Maksvytė šypteli prisiminusi Mariaus Repšio ir Karolio  Petrylos knygos „Šokis su tamsa“ pristatymą su reperiu Ironvytu: „Buvome numatę efektingą renginio pradžią – Ironvytas ir Marius repuos. Renginiui prasidėjus, supratome, kad mes neturime nei muzikos, nei už garsą atsakingo specialisto. Žodžiu, vietoj stiprios muzikinės pradžios gali likti įprastos, prie stalo kalbančios galvos. Tada Marius ir Ironvytas nutarė improvizuoti. Kaip jie tai padarė, kaip sugebėjo mobilizuotis, sukurti savo balsais nuotaiką, sujaudinti publiką – buvo nuostabu. Įdomumas ir iššūkis būdavo moderuoti A. Čekuolio knygų pristatymus. Kad ir ką sutardavome iš anksto, Algimantas visada pajusdavo publikos nuotaiką ir mūsų susitarimai nebegaliodavo. Beje, tai visada suveikdavo“.

Maksvytė mėgsta vesti knygų aktualiomis arba socialinėmis temomis pristatymus. Praėjusių metų vasario 26 dieną jai teko moderuoti Giedriaus Petkevičiaus ir Jono Ohmano knygų apie karą pristatymus. „Antroji Ukrainos karo diena, nežinia ir šokas, o Jonas į mugę atvažiavo tiesiai iš Ukrainos. Buvo labai stiprus renginys“, – prisimena Vitalija.

Literatūros apžvalgininkė teigia, kad klausytojams visada patinka išgirsti kuo daugiau apie autorių gyvenimą ir knygų kūrimo užkulisius. Ji pasakoja, kad klausimų sulaukia įvairių: ir tradicinių, ir labai netikėtų. Ypač iš lankytojų, kurie susipažinę su autorių kūryba. „Aš vis dar linkėčiau mugės lankytojams būti drąsesniems ir pasinaudoti proga per renginius ne tik užduoti autoriams klausimus, bet ir drąsiai prie jų prieiti, pasikalbėti, kai jie leidyklų stenduose dalija autografus. Autoriai tikisi ir laukia grįžtamojo ryšio iš skaitytojų“, – pataria pristatymų moderatorė.

Neužduosi klausimo neišgirsi atsakymo

Radijo ir televizijos laidų vedėjas, lektorius Donatas Puslys sako, kad Vilniaus knygų mugė yra tapusi tokia neatsiejama metų ciklo dalimi kaip Kalėdos ar Naujieji metai. Pirmąjį apsilakymą mugėje jis skaičiuoja nuo tada, kai 2004-aisiais atvyko į Vilnių studijuoti. Jis aiškiai prisimena jausmą, kai pirmą kartą mugėje atsisėdo į diskusijos moderatoriaus kėdę ir pažvelgė į susirinkusią auditoriją. „Ar pavyks suvaldyti?“ – pagalvojo tada. Panašu, kad viskas baigėsi sėkmingai, Donatas nuolat kviečiamas pristatyti naujausias autorių knygas ir vesti diskusijas.

Šiais metais Vilniaus knygų mugės lankytojai jį pamatys kalbantį su rašytoju Sauliumi Šalteniu apie jo naujausią knygą „Akis į akį“, Donatas pristatys leidyklos „Rara“ išleistą, Tomos Gudelytės į lietuvių kalbą išverstą Italo Calvino knygą „Kosmikomiksai“, R. Paknio leidykloje gimusią Tomo Venclovos knygą „Vilniaus vardai“, Kazio Uzcilos išverstą ir leidyklos „Vaga“ išleistą Julios Fiedorczuk knygą „Po saule“.

 

Kalbinti savus autoritetus D. Pusliui – didžiulė laimė ir atsakomybė. „Praėjusiais metais tokia, pavyzdžiui, buvo Nora Krug. Netikėtas ir malonus kvietimas buvo moderuoti Jindricho Manno knygos pristatymą, nes tą knygą „Praha. Iki pareikalavimo“ man parodė mylima bičiulė Irena Veisaitė. Esu didelis Tadeuzso Konwickio kūrybos gerbėjas, tad džiaugiausi galėdamas moderuoti pokalbį apie jo knygą „Meilės įvykių kronika“, kuriame dalyvavo ir jo dukra Maria. Labai džiaugiausi sutikęs leidėją Jerzį Illgą, kuris buvo Czeslawo Miloszo bičiulis“, – pasakoja D. Puslys.

Jo nuomone, į knygos pristatymą atėjusi minia klausytojų nėra svarbus kriterijus. Kartais klausytojai ateina vedini minios jausmo, o ne dėl to, kad jiems įdomu. „Kartais užtenka ir mažesnės, tačiau su knyga, kūrėju, kontekstais gerai susipažinusios auditorijos, kuri tampa svarbia pašnekesio dalimi. Mano tikslas visada yra ne tik pačiam klausinėti, tačiau ir paskatinti žiūrovus klausti, komentuoti ir taip vesti į polilogą. Sunkiausia užduoti pirmą klausimą, tad kai į diskusiją ateina mano žmona Vita, visad prašau, kad ji sugalvotų kokį klausimą ar įduodu jai vieną iš jau parengtų, kad ji išdrįstų būti pirmuoju ledlaužiu, po kurio ir kitiems lengviau klausti. Pastebiu, kad publika drąsėja, nes juk jei neužduosi klausimo, kuris tau rūpi, tai gal ir neišgirsi atsakymo, dėl kurio atėjai. Ir negalėsi dėl to kaltinti tik moderatoriaus“, – savo patirtimis dalijasi Donatas.

 

Visus šiuos, o ir dar daugiau pažįstamų veidų ir įdomiausių pašnekovų galėsite sutikti 23-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje – 700 eilučių laisvei. Mugė vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Atgal

Be leidyklų nebūtų Vilniaus knygų mugės: pirmieji žingsniai ir dviejų dešimtmečių tradicijos  

2023 metų Vilniaus knygų mugės organizatoriai jau sudėliojo mugės programą. Joje – naujos knygos, susitikimai su Lietuvos ir užsienio rašytojais bei leidėjais, knygų pristatymai, apdovanojimų ceremonijos, diskusijų klubai, kūrybinės ir edukacinės dirbtuvės, mokymai, filmų peržiūros ir didžiulis dėmesys Ukrainai. „Be leidyklų parengti keturių dienų mugės programą būtų neįmanoma. Vertingas kiekvienos iš jų – didelės ar vieno žmogaus – indėlis“, – teigia vienas iš mugės organizatorių, Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO vadovas Justinas Bortkevičius.

Šiais metais tarptautinė Vilniaus knygų mugė rašo 700 eilučių laisvei. Mugės programa, kaip ir jos dalyviai – šventinė, akcentuojanti laisvos mūsų visuomenės pamatus, kviečianti mąstyti apie Vilniaus, Lietuvos, Ukrainos ir pasaulio ateitį, vartyti gražiausių metų knygų puslapius, diskutuoti su knygų autoriais, kūrėjais ir leidėjais. Mugėje šiais metais planuojama sulaukti daugiau nei 200 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Susipažinkite: „Misteris Pinkmanas“

„Misteris Pinkmanas“ – dar visiškai naujas pavadinimas leidybos pasaulyje. Naują knygų vaikams leidyklą įkūrė iliustruotoja Lina Itagaki ir rašytojas-poetas Marius Marcinkevičius. Leidyklos pradžia sutapo su karu, infliacija ir beprotiškai išaugusiomis popieriaus kainomis, tačiau leidyklos įkūrėjai guodžiasi tuo, kad blogiau, nei yra dabar, būti negali, vadinasi, toliau bus tik geriau.

Anksčiau Vilniaus knygų mugėje dalyvaudavę kaip knygų autoriai, šiais metais naujosios leidyklos įkūrėjai nusprendė, kad bus įdomu susitikti su skaitytojais savo leidyklos stende.

„Smagu stovėti stende, pardavinėti knygas ir sakyti „šitą aš parašiau“, „o šitą aš nupaišiau“ ir iš karto įraityti autografą“, sako L. Itagaki ir pasakoja, kad kol kas visos knygas, kurias išleido „Misteris Pinkmanas“, parašė M. Marcinkevičius. Ji pati maketuoja knygas, renka popierių ir užtikrina knygos meninę kokybę.

Pirmajai mugei leidykla parengė tris naujienas – gana seniai M. Marcinkevičiaus parašytą istoriją „Mažasis piratas ir didysis lobis“. Su knygos iliustruotoja Marta Žuravskaja vaikai galės susitikti kūrybinėse dirbtuves, kuriose kartu kurs mechanotronų kaukes. Paveikslėlių knyga „Miego avinėliai“ skirta patiems mažiausiems skaitytojams. Ją nupiešė žinoma iliustruotoja Tania Rex. Mugėje iliustruotoja taip pat ves šios knygos inspiruotas kūrybines dirbtuves vaikams. Trečioji leidyklos naujiena – „Ilgi eilėraščiai trumpiems“, kurią iliustravo Ieva Gvazdaitytė.

Pati sau leidykla

Ši Vilniaus knygų mugė yra antroji, kurioje dalyvauja aktorė, knygų autorė, nuomonės formuotoja Beata Tiškevič. „Turiu keistą principą: į knygų mugę vykstu tik tuomet, kai pati parašau savo knygą, tai mano seniai sau duotas pažadas-paskatinimas, kad rašyčiau“, – sako dviejų knygų „Vyvenimas“ ir  romano „Beveidžiai“ autorė. Ji pasakoja savo skaitytojus visada sutinkanti su šypsena, sako, svarbu juos pamatyti, sužinoti, kas labiausiai juos jaudina mano kūryboje. „Į mano naujos knygos „Beveidžiai“ pristatymą atėjo moteris, kuri pirštu bedė į pabrauktas eilutes knygoje ir pasakė, kad tai pakeitė jos gyvenimą. Man pačiai būti apsuptai knygų yra šventė ir dovana – nuo pat vaikystės mėgstu leisti laiką knygynuose ir bibliotekose, mane domina viskas, kas susiję su knygomis: naujausi kūriniai, skaitomiausia literatūra, viršeliai, popierius, kvapas. Knygoms niekada netaupau ir neskaičiuoju pinigų, nes jie visi visada grįžta su kaupu“, – sako B. Tiškevič.  Jos naują knygą „Beveidžiai“ mugėje pristatys D. Filmanavičiūtė, o pati autorė žada būsianti visas dienas, mažiausiai – po šešias valandas ir kantriai knygas pasirašinėsianti.

Viešnia – Nobelio premijos laureatė Olga Tokarczuk

Vilniaus Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) leidykla Vilniaus knygų mugėje dalyvauja nuo tada, kai ji pradėta rengti 2000-aisiais. „Kasmet augome, plėtėmės, didėjome – augo ne tik mūsų stendo plotas, bet ir leidinių skaičius. Jie nominuojami ir pelno apdovanojimų Metų knygos ir Kūrybiškiausių knygų dvyliktuko rinkimuose, Knygos meno konkursuose“, – sako LRS leidyklos direktorė Giedrė Šorienė.

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) leidykla ilgą laiką, ko gero, vienintelė iš leidėjų rengdavusi lankytojų pamėgtus poezijos vakarus, šiais metais kviečia klausytis poeto Rimvydo Stankevičiaus eilių, jas palydės muzika. Leidyklos viešnia – Nobelio premijos laureatė Olga Tokarczuk virtualiame susitikime su skaitytojais pristatys lietuvių kalba išleistą savo romaną „Jokūbo knygos“. Į mugę leidyklos ir Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu atvyksta lenkų istorikas, žurnalistas Kamilis Janickis (Kamil Janicki). Jis pristatys Lietuvoje jau spėjusią išpopuliarėti savo knygą „Vladislovo Jogailos damos“. Skaitytojų taip pat laukia Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo, ukrainiečių kilmės rašytojo Jaroslavo Melniko, rašytojos Aldonos Ruseckaitės ir kitų lietuvių rašytojų knygų pristatymai.

LRS leidyklos direktorė G. Šorienė teigia, kad tokie gyvi kūrėjų ir skaitytojų susitikimai, pokalbiai apie išleistas ar planuojamas leisti knygas, kuria leidėjui itin svarbų grįžtamąjį ryšį.

Su knygomis namo – iš Havajų, Japonijos ir Briuselio

Vilniaus knygų mugė – nesikeičianti leidyklos „Tyto Alba“ tradicija, kuriai pasiruošimas, kaip teigia leidyklos direktorės pavaduotoja Raminta Jonykaitė, prasideda jau rudenį: „Rengiame spaudai svarbiausias naujienas, kviečiame atvykti užsienio autorius, planuojame renginius. Tad idėjiniai dalykai jau apgalvoti, dabar – finišo tiesioji, kai viską reikia sustyguoti taip, kad orkestras grotų tvarkingai ir vieningai“.

Jonykaitė primena, kad praėjusių metų mugė buvo pažymėta siaubingu ženklu: susirinkę po karantino į mugės atidarymą leidėjai, dalyviai ir lankytojai išgirdo apie karą Ukrainoje. „Būtent tomis dienomis gerai supratome, kaip svarbu būti tarp žmonių, dalintis savo baimėmis, nerimu, skausmu ir bendryste. Tad ir šiemet kviečiame bendrystei knygų pasaulyje – susitikti ir dalintis knygų puslapiuose atrastomis idėjomis. Knygų mugė mums tuo ir svarbi, kad kaskart iš jos išsinešame įvairiausių leidybinių idėjų“, – sako leidėja ir pristato iš įvairiausių pasaulio vietų mugės stende susirinksiančius savo svečius. Andrius Kleiva knygą „Ką veikia Japonija“ pristatyti atskris iš Japonijos, iš Havajų į Lietuvos žiemą nusileis Vaiva Rykštaitė su savo nauja knyga „Mėlynas namas Havajuose“, iš Briuselio naują romaną „Triukšmaujantys: katalikai“ pristatyti atvyksta Agnė Žagrakalytė. Tarp mugės svečių – vienas ryškiausių Prancūzijos psichologų ir psichiatrų Christophe André su savo knyga „Paguoda“ ir patarimais, kaip įveikti gyvenimo iššūkius.Leidyklos pasididžiavimas – ilgai lauktas Lietuvos prozininkės Danutės Kalinauskaitės romanas „Baltieji prieš juoduosius“, kurį pristatys pati autorė. Specialiai mugei parengta naujiena – amerikiečių žurnalistės Anne Applebaum knygą apie Holodomorą „Raudonasis badas“. Neabejotinai daugybę vaikų sutrauks rašytojas Tomas Dirgėla, visas mugės dienas negailėsiantis dėmesio jauniesiems skaitytojams.

„Dar viena svarbi mūsų leidyklos tradicija Knygų mugėje – už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką rašytojams įteikiama Jurgos Ivanauskaitės premija“, – primena R. Jonykaitė.

Tarp intriguojančių naujienų – Oleksijaus Arestovyčiaus knyga

Vilniaus knygų mugės senbuvės – leidyklos „Vaga“ vadovas Vytautas Petrošius pasakoja, kad pasiruošimo didžiausiai leidėjų ir knygų mylėtojų šventei darbai vyksta visus metus, tačiau tradiciškai metų pabaigoje ir naujųjų pradžioje spaustuvėms atiduodamas gūsis naujų knygų, kad skaitytojams mugėje būtų pristatomos šviežiausias naujienos. „Džiugu, kad Vilniaus knygų mugės tradicija tęsiasi, kad ji tokia turtinga ir gyva. Svarbu, kad kasmet, kokie tie metai – ramūs ir „eiliniai“, ekonominio pakilimo ar nuosmukio, pandemijos ar, nelaimei, prasidėjusio karo – bebūtų, Vilniaus knygų mugėje plėtojasi kultūrinis, intelektualinis, visuomeninis dialogas. Knygų mugės laukiame, nes mums ji yra šventė. Galimybė įvertinti, kas nuveikta per metus, mesti įdėmesnį žvilgsnį į kolegų leidinius, įvertinti besikeičiantį leidybos, knygų Lietuvoje ir pasaulyje kontekstą. Šiemet ši šventė – dar įspūdingesnė, nes sutampa su Vilniaus, kuris tapo UNESCO literatūros miestu, 700-ojo jubiliejaus metais!“ – sako leidyklos „Vaga“ vadovas.

Aukštos prabos literatūros mėgėjams leidykla šiais metais pristatys pirmą kartą lietuvių kalba išleistą Virginijos Woolf romaną „Bangos“, garsaus šiuolaikinio, daug metų išeivijoje gyvenančio rusų autoriaus Michailo Šiškino eseistikos rinkinį „Taika ar karas“, atveriančio Rusijos istorijos, kultūros, visuomenės problematiką ir tamsiąją pusę, iš kurios kyla grėsmė civilizuotam pasauliui. Iš spaustuvės atkeliauja Ukrainos karo apžvalgininko Oleksijaus Arestovyčiaus knyga „Cheirono abėcėlė“, pasakojanti apie improvizaciją, teatrą, psichologiją, pasąmonės svertus.

Susitikimo su skaitytojais mugėje lauks rašytojas, dramaturgas Saulius Šaltenis ir jo kinematografinė istorija „Akis į akį: Klaipėda 1923“; bus pasitikta šilta ir atvira poetės, prozininkės Dovilės Zelčiūtės atsiminimų knyga „Augau teatre“. Kartu su Lenkijos Institutu Vilniuje leidykla kvies į pasimatymą su pripažinta šiuolaikine lenkų prozininke Julia Fiedorczuk, kur ji pasakos apie lietuvių kalba išleistą savo romaną „Po saule“.

Tėvo albumą pristatys iš JAV atvykęs Kazys Varnelis

Galima sakyti, kad 22-ajį kartą Vilniaus knygų mugėje Lietuvos nacionalinio muziejaus leidybos veikla užaugo drauge su Knygų muge. „Kiekvienais metais stengiamės skaitytojus kuo nors nustebinti. Šiemet ypatingai didžiuojamės monumentaliu ir gausiai iliustruotu albumu apie Kazio Varnelio gyvenimą ir kūrybą. Į albumo pristatymą Vilniaus knygų mugėje iš Jungtinių Amerikos valstijų atvyks dailininko sūnus, architektas Kazys Varnelis jaunesnysis“, pasakoja muziejaus Leidybos skyriaus vedėja Rita Janušauskienė.

Mugės lankytojus Nacionalinio muziejaus stendas kvies vartyti naujausių parodų katalogus – „Aš esu vilnietis“, 1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ ir „Etnografinis opartas“. „Džiaugiamės, jog neslūgsta ir seniau išleistų leidinių populiarumas: skaitytojai vertina laikui nepavaldų, dažnai ir po dešimtmečių aktualumo neprarandantį turinį, aukšto lygio spaudą, ilgaamžišką popierių.“

Praėjusiais metais bibliotekų erdvėje pirmą kartą mažiesiems lankytojams edukacines veiklas pasiūlęs Lietuvos nacionalinis muziejus, šiais metais vaikus pakvies į Jaunų skaitytojų salę, kuriame bus galima patirti legendinį Vilnių ir jame nutikusius keisčiausius dalykus. Bibliotekų erdvėje vaikai kviečiami susipažinti su Vilniaus legendų personažais, tyrinėti šalį turtinusias draugystes ir bendradarbystes.

Draugystė su Ukraina, Meksikos pasienis, diskusijos apie kiną ir architektūrą

9-ąjį gimtadienį švenčianti leidykla LAPAS šiais metais pirmą kartą įvykusiuose Knygos apdovanojimuose buvo pripažinta Metų leidėju. „Mums tai – didelis įvertinimas ir paskata stiprinti tai, kuo tikime: pristatyti netikėtas perspektyvas, megzti dialogą tarp knygų ir idėjų, leisti autorius ir autores, kuriomis tikime“, – sako leidyklos vadovė Monika Gimbutaitė ir teigia, kad leidyklos vertybės atsispindės ir naujienose, kurios ruošiamos Vilniaus knygų mugei – leidėjams neabejotinai svarbiausiam metų renginiui. – Šiuos metus mes visi mintimis ir darbais buvome su Ukraina. Neįtikėtina, kad tokiu sudėtingu metu leidyba nesustoja ir užsimezga gražios draugystės – Ukrainos leidykla GERDA išleido į ukrainiečių kalbą išverstą Gabijos Grušaitės knygą „Stasys Šaltoka“, labai laukiame į mugę atvykstant kolegos, leidyklos vadovo Misheal D. Kyslov.

Specialiai į mugę iš JAV atvyksta antropologė, Browno universiteto profesorė Ieva Jusionytė, parašiusi knygą „Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV-­­Meksikos pasienyje“ (iš anglų k. vertė Mantė Zagurskytė­­-Tamulevičienė). Ji pati keletą metų savanoriavo JAV­-Meksikos pasienyje, dirbo paramedike ir ugniagese, o šiame trilerio įtampą išlaikančiame tyrime kalba apie sienas ir migraciją. Mugėje bus pristatyta pirmoji G. Grušaitės knyga vaikams „Grožis ir Heizelis“, Natalijos Arlauskaitės ir Miglės Anušauskaitė knyga apie kiną „Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai“, aršiai diskusijai apie architektūrą ir modernizmą provokuos žurnalisto Tom Wolfe knyga „Nuo Bauhauzo iki mūsų“ (iš anglų k. vertė Marius Burokas), o naujų perspektyvų ieškančius grožinės literatūros skaitytojus kviesime atrasti prancūzų postmodernisto George’o Pereco „Žmogų, kuris miega“ (iš prancūzų k. vertė Aušra Pokvietytė) ir Nobelio literatūros premijos laureato Luigi Pirandello „Vieną, nė vieno ir šimtą tūkstančių“ (iš italų k. vertė Goda Bulybenko). Visos šios knygos bus pristatytos renginiuose su kūrėjais, kritikais, ekspertais ir skaitytojais.

Ukrainos stendas, pasauliniai bestseleriai ir Lietuvos istorijos paslaptys

„Vilniaus knygų mugė leidyklai yra unikali galimybė pristatyti lietuvių autorius ir jų naujus kūrinius, parodyti, ką geriausio išleidome iš pasaulio literatūros kūrinių, su skaitytojais pasikalbėti apie dabartį ir ateitį“, – sako bene daugiausia vietos mugėje užimančios leidyklos “Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. Didžiausia šalies leidykla kviečia į atradimų kupiną kelionę. Naujienos, tiesiai iš spaustuvės atkeliavusios į mugės stendus – jaudinančios, jautrios, kupinos asmeninių patirčių ir žinių. Pasaulį savo knygomis nustebinę užsienio autoriai  tarptautiniuose bestseleriuose kalbina medžius, audžia Ukrainos moterų sagą, lietuvių autoriai supažindina su mažai girdėtais šalies istorijos veikėjais ir įvykiais.

Leidyklos stende bus įrengtas atskiras Ukrainos literatūros skyrius, o labiausiai laukiama leidyklos viešnia – viena žymiausių ukrainiečių autorių Oksana Zabuzhko, Lietuvos skaitytojams pristatysianti Zitos Marienės į lietuvių kalbą išverstą romaną „Užmirštų „sekretų“ muziejus“. Tiesiai iš spaustuvės į mugę atkeliauja Ingos Margaritos Bautrėnienės į lietuvių kalbą išverstas pasaulinis bestseleris – ketvirtoji žymiausios pasaulyje miškų ekologės Suzanne Simard knyga „Miško išmintis. Medžių motinos beieškant“.

Jautrius Ukrainos karo pabėgėlių moterų pasakojimus į knygą „Ištrūkusios iš pragaro“ sudėjo Palmira Galkontaitė ir Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė. Knygos autores mugėje kalbins Dovilė Filmanavičiūtė. Istorikė Luka Lesauskaitė kartu su knygos „Karo nuotaka“ autore Ilona Skujaite kalbėsis apie anuomet geidžiamiausią Europos nuotaką – karalaitę Kotryną Jogailaitę, L. Lesauskaitė taip pat pristatys Eimanto Gudo knygą apie įtakingiausias LDK gimines „Mėlynas kraujas“. Su skaitytojais mugėje bendraus ir diskutuos sodų ir bičių specialistas Algirdas Amšiejus, žinomi gydytojai Jokūbas Fišas ir Valerijus Morozovas. Lietuvių ypač mylima bestselerių autorė Irena Buivydaitė šioje knygų mugėje pristatys dar dažais kvepiantį naujausią, jau penkioliktą romaną „Kas būtų, jei…“. Irena autografus savo gerbėjams dalins visas keturias mugės dienas kartu su iš Vokietijos į mugę atvyksiančia autore Jolita Herlyn. Su aktore ir knygų autore Juste Zinkevičiūte, šį rudenį pristačiusia savo antrąją knygą „Kol žiovauja žuvėdros“, taip pat su Juozu Gaižausku, pristačiusiu jau penktą knygą, skaitytojai taip pat galės bendrauti visomis mugės dienomis.

Leidykla rengia išskirtinius renginius vaikams – diskusiją su jaunaisiais skaitytojais apie klasikos knygas bei knygos „Kakė Makė. Raudonoji knyga“ pristatymą, kuriame dalyvaus Kakė Makė, Netvarkos Nykštukas ir Selemonas Paltanavičius. Iš viso leidyklos Alma littera stende skaitytojai galės susitikti, pabendrauti ir gauti autografus iš net 42 autorių ir iliustratorių, sudalyvauti 19 leidyklos ruošiamų naujausių knygų pristatymo renginių.

Surinktos lėšos už ukrainiečių poeziją lietuvių kalba – Ukrainai

Leidykla „Odilė“ Vilniaus knygų mugėje dalyvauja nuo pat leidyklos įsikūrimo pradžios – nuo 2017 metų. „Užsukite, turime ir amžinų, ir aktualių knygų, o susitikimai, pasikalbėjimai, pasikeitimai nuomonėmis ir žiniomis su skaitytojais mums suteikia atsinaujinančios energijos. Tai – neįkainojama Knygų mugės vertė“, sako leidyklos vadovė Nijolė Kuolienė. Ji džiaugiasi, kad leidykla šiais metais papildė garsių režisierių knygų seriją. Pasirodė Wernerio Herzogo „Pasaulio sutemos“ ir Michelangelo Antonionio „Kėglinė prie Tibro“. Leidykla didžiuojasi Dino Buzzati apsakymų knyga „Šuo, kuris matė Dievą“ bei mūsų laikų Ukrainos poezijos rinktine „atmintis ugnis deguonis“, kurią parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Antanas A. Jonynas. „Visos lėšos, gautos už šią knygą, taip pat vertėjo honoraras, skiriamos Ukrainai paremti“, nepamiršti karo kviečia N. Kuolienė.

Neabejotinai aktuali šiandien bus ir prieš 3 dešimtmečius sociologo ir kultūros istoriko Vytauto Kavolio sumanyta, bet tik dabar išleidžiama knyga „Laisvės kultūra“. Skaitytojams leidykla pristato Jono Meko Raštų II ir III tomus, o į svečius pakvietė latvių bestselerio „Mane vadina Kalendorium“ autorių Andrį Kalnozolą.

Kvietimą priėmė rašytoja ir iliustruotoja Nora Krug

Leidykla „Aukso žuvys“ daugiau kaip 10 metų Vilniaus knygų mugėje pristato savo geriausius autorius ir didžiausias naujienas. „Mūsų žinia skaitytojams – „atrask istorines knygas, kurios jaudina ir aktualizuoja“, sako leidyklos vadovė Sigita Pūkienė. – Mums svarbu pažvelgti į istoriją dar nematytu žvilgsniu, pateikti ją kitu būdu – įdomiai ir aktualiai. Labai džiaugiamės, jeigu randame tokių autorių, kurie arba patys pasiūlo tokių netikėtų idėjų arba sutinka įgyvendinti mūsų sugalvotus projektus“.

Šiemet leidykla rengia ne tik daug lietuvių autorių knygų pristatymų, bet sulauks viešnių iš užsienio – atvyksta ukrainiečių autorė Haska Šyjan ir JAV reziduojanti pripažinta vokiečių rašytoja ir iliustruotoja Nora Krug, „Aukso žuvys” išleido jos grafinius memuarus „Heimat. Vokietė apmąsto istoriją ir kilmę“. Šiais metais N. Krug atvyksta pristatyti kartu su žymiu istoriku Timothy Snyderiu sukurtos ir lietuviškai leidyklos „Hubris“ išleistos knygos „Apie tironiją“. Šią knygą „New York Times“ pripažino geriausiu 2021 metų  grafiniu romanu, o Amerikos iliustruotojų asociacija (Society of Illustrators) knygą apdovanojo aukso medaliu. Susitikimo su pasaulinio garso autore ir iliustruotoja, Niujorko Parsonso dizaino mokyklos dėstytoja ir jos meistrystės pamokų laukia kūrybos gerbėjai, iliustruotojai ir Vilniaus dailės akademijos studentai

Savo naujausias knygas, išleistas leidykloje „Aukso žuvys“ taip pat pristatys Jolita Bernotienė ir Onutė Grigaitė, Dalia Leinartė, Kotryna Zylė ir Inga Dagilė, Justinas Žilinskas, Jurga Vilė ir kiti.

 

Ne tik visas šias, o ir dar daugiau nei šimtą leidyklų, galėsite sutikti ir jų naujausias knygas aptarti 23-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje – 700 eilučių laisvei. Mugė vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei LITEXPO.

Atgal

Vilniaus knygų mugė: mokykimės knygas ne tik skaityti, bet ir pasiimti iš jų žinias

Vilniaus knygų mugės programa kasmet gausi įvairiausių renginių – ne tik susitikimų su pamėgtų grožinių knygų autoriais, bet ir mokslinių monografijų, leidinių, skirtų šalies mokslui, istorijai, kultūrai ir menui pristatymų. Šviečiamoji mugės funkcija – ne ką mažiau svarbi nei skaitytojų ir autorių bendrystė.

Jau dešimtą kartą Vilniaus knygų mugės lankytojus vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO pasitiks šalies bibliotekininkų kuriama Bibliotekų erdvė. Tai – dar viena skaitymo, bendravimo ir renginių erdvė, kurioje mugės svečiai kviečiami įsitraukti į kūrybinius užsiėmimus, edukacinius žaidimus ir kitas žaismingas veiklas. Čia lauks kūrybinės grafikos, ekslibrisų, dienoraščių, atvirukų gamybos dirbtuvės, galimybė peržiūrėti ir panaudoti suskaitmenintą kultūros paveldą.

Bibliotekų erdvėje dalyvaus beveik 20 bibliotekų iš visos Lietuvos, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės istorijos ir Lietuvos centrinis valstybės archyvai.

Mugės stenduose bus galima rasti aukštojo mokslo įstaigas, muziejus iš visos Lietuvos, Nacionalinį operos ir baleto teatrą, kultūros, dailės leidinių, enciklopedijų, religinės literatūros leidėjus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, Lietuvos miestų turizmo informacijos centrus, paramos fondus, religinių konfesijų atstovus, Lietuvos šaulių sąjungą ir netgi – garvežio maketą.

„Šiais metais mugėje daug dėmesio skiriama šalies istorijos pamokoms, mokslui, biografinėms knygoms, – sako viena iš mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. – Diskutuosime apie jaunimo skaitymo įpročius, žinoma, daug dėmesio bus skirta Vilniui – ir ne tik Diskusijų klube, šis akcentas išryškės ir daugelyje mugės pokalbių bei susitikimų.

Žodžiai ir knygos Vilniaus jubiliejui

Vilniaus 700 metų jubiliejus – viena iš itin svarbių temų Vilniaus knygų mugėje. Miesto sukaktis skatina mąstyti apie mūsų sostinės istoriją Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos kontekste. Šimtmečiais kurtas daugiakultūris, tolerantiškas miestas bei šiandien neatsiejamas nuo laisvės ir taikos troškimo, nuo saviraiškos, nuo susibūrimų ir diskusijų apie jo ateitį.

Diskusijų ir pokalbių apie Vilniaus praeitį, dabartį ir ateitį šių metų Vilniaus knygų mugėje bus daug. Vieną tokių – „Vilniuje geriau nei Versalyje?“ rengia Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Diskusijoje dalyvaus Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Albinas Kuncevičius, Valdovų rūmų archeologė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė,  archeologai Egidijus Ožalas, Irena Kaminskaitė.

Apie Vilnių ir vilniečius diskusijoje „Civis Vilnensis Sum“ kalbėsis architektūros istorikė, profesorė Marija Drėmaitė, menotyrininkė, kultūros istorikė Rasa Antanavičiūtė, dailės istorikė, parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė, Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Rimvydas Petrauskas.

Alternatyvią mūsų sostinės istoriją diskusijų klube pristatys istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas, archeologas profesorius Aleksiejus Luchtanas, istorikas Eugenijus Saviščevas. Juos draugėn suburs ir diskusiją moderuos istorikas, knygų autorius Aurimas Švedas.

Knygų mugėje bus pristatyta ir keletas naujų knygų apie Vilnių – leidyklos „Slinkyts išleista, Linos Lauros Švedaitės sudaryta „Vilniaus sekretai. Sostinės gyvenamieji rajonai: įsisavinti ir įsisąmoninti“, Vilniaus universiteto leidyklos išleista Rimvydo Laužiko, Antano Astrausko, Aliaksandro Bely ir Tomo Rimydžio knyga „Senojo Vilniaus skoniai“, R. Paknio leidyklos naujiena „Vilniaus menas“ (autoriai Mikalojus Vorobjovas, Janas Bulhakas, Giedrė Jankevičiūtė, Tomas Venclova ir kt.). Šios knygos pristatyme, kurį moderuos Donatas Puslys, bus galima paklausyti ir vieno iš knygos autorių – Tomo Venclovos.

Net jei negali skaityti, išties – gali

Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė tiki, kad skaityti gali visi. Tik kiekvienam skaitytojui reikia atrasti tinkamą būdą ir formą. „Kad ir kaip neįprastai skambėtų – Lietuvos audiosensorinės bibliotekos skaitytojas yra tas, kuris negali skaityti. Mūsų biblioteka negalintiems skaityti dėl fizinės sveikatos, regos, raidos ar mokymosi sutrikimų pritaiko leidinius, kuria edukacijas, kartu su partneriais inicijuoja projektus, padedančius pasiekti informaciją“, – pasakoja LAB direktorė I. Davidonienė.

Vilniaus knygų mugėje didžiausia bibliotekos, kurią daugelis geriau žino senuoju – Lietuvos aklųjų bibliotekos – pavadinimu, naujiena – garsinių knygų bibliotekos ELVIS autobusas, po mugės išvyksiantis į Lietuvos miestelius, kuriuose pristatys garsines, kartu su mokymosi ypatumų centru „Labirintas“ parengtas bežodes knygas ir edukaciją „Kas slepiasi knygų lentynose“. Ji siunčia žinią, kad kartu žaisti gali visi vaikai – ir galintys skaityti įprastas knygas, ir beklausantys garsinių. Spalvotas autobusas lauks 3 salėje, pačiame koridoriaus gale.

5 salėje lankytojų lauks virtualios bibliotekos ELVIS stendas ir visa aktuali informacija apie disleksiją ir skaitymo sutrikimus. Mugės lankytojai čia galės pavartyti bibliotekos išleistus leidinius, kurie padės suprasti, kaip knygos puslapius mato įvairias negalias ar sutrikimus turintys žmonės, taip pat sužinoti apie garsines knygas ir jų naudą skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms, išgirsti apie leidinių formatus ir bibliotekos fondus, kuriuose yra 16 tūkstančių leidinių.

Edukacijų erdvėje, visas mugės dienas, nuo 11 iki 13 valandos, skaitymo sunkumų patiriantys vaikai kviečiami žaisti žaidimą „Kas slepiasi knygų lentynose“. Vaizdu ir garsu pateikiama informacija leis vaikams atsiskleisti, įsitraukti, tapti aktyviais, išmokti dirbti komandoje ir patirti pasididžiavimo savo žiniomis jausmą. O gal net paskatins perskaityti knygą! Edukacijos sumanytoja, LAB Kauno padalinio vyriausioji bibliotekininkė Skaidra Grabauskienė teigia: „Nuostabu tai, kad pavyko sukurti edukaciją, kuri ne tik skatina vaikus skaityti, bet ir prakalbina. Žaidimo metu net ir patys nedrąsiausi vaikai ima ir kauliuką ridenti, ir į klausimus atsakinėti“.

Skaitytojų pasirinkimus lemia pasaulio aktualijos

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras – integrali Nacionalinės bibliotekos dalis, tad Vilniaus knygų mugėje veiks jungtinis Nacionalinės bibliotekos bei Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro stendas. Kaip ir kasmet Nacionalinė biblioteka pristatys naujus leidinius ir šiemet pakvies dalyvauti daugiau kaip 30 renginių ir iniciatyvų.

„Pasaulinės aktualijos lemia ir skaitytojų pasirinkimus. Matome, kad išaugo susidomėjimas Ukrainos istorija, taip pat daugiau domimasi karo istorija ir karyba. Apskritai galima teigti, kad istorinės knygos jau daugybę metų išlieka itin populiarios. Kita knygų kategorija – psichologijos bei savigalbos literatūra“, – knygų tendencijas apžvelgia Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Jis teigia, kad tapo įprasta enciklopedinio pobūdžio žinių, žinynų ir žodynų informacijos dažniausiai ieškoti internete. „Viena vertus, internetas atveria labai plačias galimybes, antra vertus, kelia ir tam tikrų iššūkių. Pavyzdžiui, bibliotekos yra aktyviai įsitraukusios į medijų ir informacijos raštingumo veiklas, kuriomis siekiama interneto vartotojams suteikti reikiamų įgūdžių informacijos paieškai ir kritiškai atrankai“, – teigia Nacionalinės bibliotekos vadovas.

Jungtinis Nacionalinės bibliotekos ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro stendas mugėje pristatys  antrąjį Marijos Gimbutienės „Senosios Europos“ leidimą, pakartotinai išleista ir Alfonso Eidinto beletrizuota istorija apie Klaipėdos kraštą ir Lietuvą  „Pūga prie Mėmelio“. Skaitytojai čia ras M.K. Čiurlionio „Fotografiją“, karaimų enciklopediją „Karaj ėdim, karaj barmyn / Karaimas buvau, karaimas būsiu“, „Jokūbo Geištoro atsiminimai. 1857–1865“, „Lietuvos užsienio politikos dokumentų“  I tomą, kuriame apžvelgiami 1917–1920 metai,  Simon Jenkins „Trumpą Anglijos istoriją“ ir kitas naujienas.

Gedimino laiškai, „Auszros“ jubiliejus ir vertimų iššūkiai

„Jei norėsite mugėje ko gaivaus ir tikro, aplankykite Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto stendą trečioje salėje ir renginius, kurių mugei parengėme per tuziną. Tai ne tik pristatymai. Tai – ir poezijos skaitymai, ir diskusijos, ir net Gedimino laiškų skaitymo lotynų kalba mokymai“, – žada instituto Leidybos skyriaus vadovas Gytis Vaškelis.

Iškart po mugės atidarymo institutas kviečia į bene įdomiausio paskutiniųjų metų projekto pristatymą. „Šiemet sukanka 140 metų nuo „Auszros“ pirmojo numerio pasirodymo. Jo Ekselencijos Prezidento Gitano Nausėdos ir mūsų kultūros geradario – Prano Kiznio – iniciatyva galėsime pasidžiaugti „Auszros“ komplekto reprintiniu leidiniu ir palydimąja knyga – straipsnių ir adaptuotų tekstų antologija. Kartu pristatysime svetainėje www.šaltiniai.info veikiantį el. variantą, kur be „Auszros“ numerių galima bus atrasti ir mažiau žinomus trijų metų „Auszros“ kalendorius. Komplektas šį pavasarį nemokamai bus padovanotas Lietuvos mokykloms, universitetams ir bibliotekoms, lietuvių kultūros lituanistiniams centrams užsienyje. Mugėje skelbsime prenumeratą ir bus galima užsisakyti labai riboto tiražo „Auszros“ komplektus“, – didžiausią savo stendo naujieną skelbia G. Vaškelis.

Penktadienį – didelio atgarsio sulaukusios atsiminimų knygos „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“ pristatymas. Apie Ireną kalbės publicistas Donatas Puslys, literatūrologė dr. Reda Pabarčienė, eseistas, kultūrininkas Vytautas Toleikis, ekonomistė Diana Vilytė ir kiti jos kolegos ir draugai.

Svarbus renginys skirtas ir lietuvių dainų mėgėjams. Nepralenkiamos folkloristės profesionalės Živilė Ramoškaitė, Elena Bradūnaitė, Jurga Ūsaitytė ir  Austė Nakienė pristatys Teodoro Brazio surinktų Tautinių dainų tritomį ir knygą su Lietuvių dainomis, surinktomis JAV. Per pristatymą jos parodys, kaip dainas reikia teisingai atlikti.

Šeštadienį mugės dieną institutas baigs didžiausioje konferencijų salėje  5.1, kai nurims šurmulys. Čia bus skaitomi Gedimino laiškai. Lotyniškai juos skaityti mokys Lietuvos literatūros istorikas, bibliografas, vertėjas, dr. Sigitas Narbutas ir filologė dr. Asta Vaškelienė.

Po skaitymų laiškus aptars dr. S.Narbutas, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys ir istorikas dr. Darius Baronas.

Skaitytojų laukia bent kelių mokslinių aktualių monografijų pristatymai: literatūrologės, dr. Žydronės Kolevinskienės „Savi balsai: moterų kūryba išeivijoje“, lietuvių literatūros istorikės dr. Aušros Jurgutienės „Dekonstrukcinių skaitymų užrašai“, lietuvių literatūros tyrinėtojos dr. Dalios Dilytės „Donelaičio kūrybos ir jos sklaidos atodangos“ ir literatūrologės Viktorijos Šeinos sudarytos „Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės“.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas mugėje organizuoja neformalią diskusiją „Lietuvių literatūra anglų kalbos vertimuose: iššūkiai ir perspektyvos“, kurioje dalyvaus vertėjai iš įvairių šalių: Marius Burokas, Karla Gruodis, Rimas Užgiris, Birutė Šležas, diskusiją moderuos Žydronė Kolevinskienė.

Perspėjimai apie propagandą, karaliaus medikas ir M.K. Čiurlionis

Vilniaus universiteto leidykla akademinės leidybos tradicijas skaičiuoja nuo 1575 metų. „Vilniaus universiteto leidykla yra akademinių leidyklų lyderė ne tik Lietuvoje, kur pagal išleidžiamų knygų pavadinimų kiekį patenka į didžiausių visų Lietuvos leidyklų dešimtuką, įskaitant ir komercines, bet ir Baltijos šalyse. Nuolat leidžiame mokslines, informacines, reprezentacines, mokslo populiarinimo knygas, studijų literatūrą, mokslo periodikos žurnalus, daktaro disertacijas, – sako VU leidyklos pardavimų vadovė Asta Urbanavičiūtė-Globienė. – Savo leidinius pristatome ne tik Vilniaus knygų mugėje, bet ir didžiausiose pasaulyje Frankfurto ir Londono knygų mugėse“.

Šiais metais Vilniaus universiteto leidykla mugės renginiuose pristatys 7 knygas – žurnalisto, informacinių karų specialisto, filosofijos mokslų daktaro Manto Martišiaus knygą „Atsargiai – propaganda“, literatūrologės, kultūrologės Dainoros Pociūtės „Niccolo Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje“, informacijos ir komunikacijos profesoriaus Arvydo Pacevičiaus „Vilniaus imperatoriškasis universitetas mokslinės informacijos gniaužtuose (1803–1832)“,

Alvydo Jokubaičio, Simo Čelutkos, Aistės Noreikaitės „Politika ir moralė: ontologinė perspektyva“, Raimondos Ragauskienės, Deimanto Karvelio, Aivo Ragausko „Tarp pašaukimo ir profesijos. Evangelikų reformatų dvasininkai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a.“

Leidyklos stende bus galima pabendrauti ir su knygos „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ autorėmis kalbininke, prof. Meilute Ramoniene, humanitarinių mokslų daktarėmis Egle Gudavičiene, Inga Hilbig, Kristina Jakaite-Bulbukiene, prof. Loreta Vilkiene.

Mintys apie laisvę, politinę komunikaciją ir smurtą prieš moteris 

Mugės diskusijose ir knygų pristatymuose savo mintimis dalysis didžiulis būrys Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės narių, akademikų, profesorių. Universiteto bendruomenė mugės lankytojams pristatys ir įdomiausias savo knygų naujienas.

Filosofijos profesorius, kultūros teoretikas, antropologas Gintautas Mažeikis mugės ketvirtadienį kviečia į diskusiją „Už jūsų ir mūsų laisvę“, kurioje bus vadovaujamasi  Ukrainos liaudies deputato, Liaudies Rucho valdybos nario, vieno iš Lietuvos palaikymo komiteto Ukrainoje vadovų Mykolos Porovskio to paties pavadinimo knygos tekstais bei šios dienos aktualiais Ukrainos įvykiais.

Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, profesorius, europarlamentaras Liudas Mažylis tą pačią dieną kvies kalbėti apie tai, kaip svarbu saugoti ir ginti laisvę, demokratiją, nepriklausomybę bei pagarbius valstybių tarpusavio santykius. Diskusijoje „Nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento“ profesorius remsis ir savo, Europos Parlamento nario, dienoraščiu, kurio centrinė tema – europinių ir bendražmogiškųjų vertybių gynimas, Europos Parlamento veiksmai, remiant Ukrainą.

Lietuvos politologas, socialinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis besidomintiems politika ir komunikacija penktadienį, Rašytojų kampe, pristatys savo sudarytą rinkinį „Politikos ir komunikacijos sankirtoje: tendencijos, diskursai, efektai“. Kartu su straipsnių autoriais – filosofijos profesoriumi G. Mažeikiu, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesore, tyrėja ir žiniasklaidos kritike Aukse Balčytiene ir VDU Viešosios komunikacijos katedros profesore Kristina Juraite aptars politinę komunikaciją, kuri tampa vienu svarbiausiu politinės pozicijos viešinimo būdų ir atskleis platų, sudėtingą komunikacijos problemų politikoje spektrą.

Smurto prieš moteris tema neabejotinai sulauks daug dėmesio. Žurnalistas Rimas Bružas su istorike dr. Mingaile Jurkute, dr. Sauliumi Kaubriu ir dr. Dovile Sagatiene kviečia į Sigitos Černevičiūtės ir Monikos Kareniauskaitės monografijos „Pati kalta? Smurto prieš moteris istorija XX a. Lietuvoje“ aptarimą. Autorės pristatys tyrimą, kuriame buvo analizuojama smurto prieš moteris formų ir socialinių praktikų visuma XX amžiaus Lietuvoje. Monografijos pristatymas ir aptarimas vyks penktadienį, 1 salės 1.3 konferencijų salėje.

Rezistencijos atlasas, KGB agentai ir rinkinys Romo Kalantos jubiliejui

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji patarėja Aldona Jakavonienė teigia, kad tautos istorinei atminčiai didžiulę, tiesiog neįkainojamą paslaugą teikia LGGRTC  Leidybos skyrius, bene vienintelis Lietuvoje kryptingai ir nuosekliai leidžiantis bei platinantis mokslinę, publicistinę ir grožinę literatūrą, kurioje nagrinėjamas Lietuvos gyventojų genocidas ir pasipriešinimas okupaciniams režimams.

Praėjusių metų pabaigoje pažymėjęs savo veiklos 30-metį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra išleidęs per 250 istorinės atminties leidinių lietuvių, anglų ir kitomis kalbomis. Nauji centro leidiniai kasmet pristatomi ir tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

Šiais metais LGGRTC supažindins su publicisto Vidmanto Valiušaičio knyga „Juozas Lukša-Daumantas žmonos Nijolės atsiminimuose ir amžininkų liudijimuose“. Legendinio partizano temą savo knygoje „Juozo Albino Lukšos-Daumanto 1940–1941 m. biografijos puslapiai / Pages from the Biography of Juozas Albinas Lukša-Daumantas 1940–1941“ nagrinėja ir dr. Alfredas Rukšėnas.

Istorikas dr. Darius Juodis į diskusiją apie partizanus sukvies rezistencijos atlaso „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas, 2-oji dalis“ sudarytojus – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojus: GRTD Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėją Ramoną Staveckaitę-Notari, istorikus Rūtą Trimonienę, Dalių Žygelį, Dalią Urbonienę. Knygoje pateikiama informacija apie mūšius ir kautynes, kurios vyko Žaliosios rinktinės, Vytauto ir Algimanto apygardų teritorijose.

Minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie LR krašto apsaugos ministerijos išleido dr. Ramūno Trimako  sudarytą leidinį „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus 1972–2022“. Leidinyje tilpo ir gyvų liudininkų, ir šią temą profesionaliai tyrinėjančių istorikų, ir politikos atstovų tekstai.

Mugės ketvirtadienį laukia įdomus pokalbis su knygos „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame-devintajame dešimtmečiais“ autore dr. Kristina Burinskaite. „Man asmeniškai buvo įdomu ir svarbu praskleisti šį paslapčių ir mitų apraizgytą KGB veiklos aspektą“, – teigia jaunoji mokslininkė, kurios intriguojantis leidinys galėtų būti naudingas ir istorikams profesionalams, ir teisininkams, politologams, antropologams, sociologams bei XX a. populiarios Lietuvos istorijos mėgėjams. Renginį moderuos žurnalistas R. Bružas.

Šaulių sąjungos stende – legendinis „Trimitas“ ir išgyvenimo pamokos

Lietuvos šaulių sąjungos stendas Vilniaus knygų mugėje jau tapo tradicija. Dar daugiau – po mugės kasmet į Šaulių sąjungą užsirašo naujų narių. Lietuvos šalių sąjungos žurnalo „Trimitas“ redaktorė Dovilė Pukertaitė pasakoja, kad šiais metais mugės lankytojai taip pat bus kviečiami susipažinti su šaulių veiklomis, šauliai dalinsis patirtimi, kvies prisijungti prie Šaulių sąjungos.

Šiais metais Šaulių sąjunga mini sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-ąsias gimimo metines. „Lankytojus kviesime susipažinti su sąjungos įkūrėjo ideologija, sužinoti, kokius svarbiausius priesaikus jis paliko šauliams iki šių dienų“, – sako D. Pukertaitė. Ji pati sąjungos stende pristatys daugiau nei 100-metį skaičiuojantį šaulių žurnalą „Trimitas“ , kvies pavartyti tarpukariu leistus žurnalo numerius.

Viena iš „Trimito“ žurnalo rubrikų „Išmoktos pamokos“ atgys diskusijoje apie išgyvenimą, kurią ves išgyvenimo specialistas Gabrielius E. Klimenka. Kartu su eiguliu Raimundu Ereminu, aplinkos apsaugos inspektoriumi Laurynu Okockiu jis kalbės apie saugią elgseną miške, gamtos tausojimą ir išgyvenimą ekstremaliose situacijose, kai neegzistuoja šiuolaikinės technologijos. Renginyje bus pristatyta knygelė-brošiūra „Išmoktos pamokos“, į kurią sugulė „Trimito“ žurnalui rengti straipsniai.

Tarp knygų – garvežys

Knygų mugėje bus galima rasti ir tikrą garvežio modelį, – šitaip susipažinti su išskirtiniu Lietuvos kultūros paveldo objektu – Aukštaitijos siauruoju geležinkeliu arba Siauruku kviečia įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“.

„Savo gyvavimo pradžioje siaurukas gabeno įvairius krovinius, vežė keleivius. Pakilimą siaurasis geležinkelis išgyveno tarpukariu, kuomet buvo plačiai naudojamas įvairiose ūkio šakose. Vėliau jo įprastos funkcijos ėmė silpti, kol 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir buvo įkurtas kaip istorinis-turistinis traukinys“, – pasakoja įstaigos vadovas Darius Liutikas.

Siauruko stende bus galima ne tik nusifotografuoti prie garvežio modelio, bet ir daugiau sužinoti apie šio unikalaus, į Lietuvos kultūros paveldo vertybių sąrašą įrašyto objekto istoriją, inovacijas, šiandienos kelionių tvarkaraštį, šventines keliones, Siauruko traukiamą pirtelę su kubilu.

 

Tarptautinė, 23-ioji Vilniaus knygų mugė – 700 eilučių laisvei – vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Atgal

23-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė grįžta su trenksmu – lankytojų laukia naujos knygos, Ukrainos stendas ir daugiau nei 500 renginių

Dar praėjusiais metais, kai pirmoji tarptautinės Vilniaus knygų mugės diena sutapo su naujo karo etapo Ukrainoje pradžia, buvo nuspręsta sujungti du svarbius dalykus – 700 Vilniaus metų ir laisvės idėją. Istorinę Vilniaus sukaktį suvokti be Rusijos karo prieš Ukrainą konteksto, be solidarumo su karo išvarginta šalimi ir be visų mūsų laisvės siekio – neįmanoma. Štai kodėl 2023 metų vasario 23-26 dienomis LITEXPO parodų ir kongresų centre vyksianti 23-oji Vilniaus knygų mugė rašo 700 eilučių laisvei.

Ukrainos tema į 2023-uosius tarsi persikelia iš šių metų, kai popandeminį susitikimo su knygų kūrėjų ir skaitytojų bendruomene džiaugsmą užtemdė pirmąją mugės dieną prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje. Kiekvienas renginys, kiekvienas susitikimas mugėje prasidėdavo ir baigdavosi žodžiais, reiškiančiais palaikymą Ukrainai.

„Knygų mugė skirta publikai. Praėjusiais metais Vilniaus knygų mugė sutapo su karo Ukrainoje pradžia, mes pasiekėme vos 50 proc. rezultato, kurio tikėjomės. 2021 metais knygų mugę sustabdė pandemija. Labai tikimės, kad šie metai bus kitokie – grįšime į senus gerus laikus, į 2020-uosius, kai Vilniaus knygų mugę aplankė daugiau nei 70 000 žmonių. Paskutinį vasario savaitgalį jie rinkosi praleisti tarp knygų, susitikti su kūrėjais ir svarbiais valstybės žmonėmis, dalyvauti diskusijose ir kūrybos dirbtuvėse. Muzikos salė vos sutalpino melomanus“, – 23-iąjai Vilniaus knygų mugei skirtuose žurnalistų pusryčiuose Literatų namuose kalbėjo Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, ilgametė Vilniaus knygų mugės organizatorė Lolita Varanavičienė.

Ukrainos rašytojų ir kūrėjų desantas  

Šių metų Vilniaus knygų mugėje didelis dėmesys bus skiriamas Ukrainos kūrėjams, Ukrainos literatūrai ir Europos laisvės kovų literatūrai. Mugės rengėjai lankytojus bei svečius kvies į rimtas politines ir visuomenines diskusijas, kuriose dalyvaus žinomi Lietuvos ir užsienio rašytojai, politologai, istorikai bei ekspertai. „Panašu, kad Vilniaus mugė tampa ir gana svarbia Ukrainos kultūrinio gyvenimo dalimi, prie mūsų prisijungė gausios šiandien Lietuvoje gyvenančių, o ir iš kitų šalių atvykusių Ukrainos kūrėjų pajėgos“, – teigė L. Varanavičienė.

Apie tai, kad Vilniaus knygų mugė yra reakcijos į karą bei Ukrainos palaikymo vieta kalba ir mugę organizuojančio Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė: „Mums atrodo itin svarbu knygų mugėje suteikti balsą Ukrainai ir jos žmonėms – autoriams, menininkams, literatūros ir leidybos profesionalams, skaitytojams ir apsigyvenusiems Lietuvoje – kad jie galėtų nešti savo žinią ir būti išgirsti“.

Kartu su didžiausio intelektinio renginio Ukrainoje „Knygų arsenalas“ organizatoriais Lietuvos kultūros institutas parengė specialią programą. Ji pagrįsta dialogu tarp Ukrainos ir Lietuvos rašytojų bei intelektualų, šioje programoje netrūks ir renginių vaikams bei jaunimui, ir meno veiksmo, parodų ir net kino.

Šiais metais Vilniaus knygų mugė sulauks daugiau nei 60 svečių iš Ukrainos – rašytojų, poetų, iliustruotojų, žurnalistų, kino režisierių, diplomatų, politikų. Su Ukrainos autoriais ir knygomis mugės lankytojai galės susipažinti Ukrainos stende, kuris įsikurs tarp trečiosios ir ketvirtosios LITEXPO salių. Jį kartu su Lietuvos kultūros institutu įrengė Ukrainos knygų institutas.

Ukrainos knygų institutas į Vilnių atsiveža šūkį „Atkaklumas būti“. Atkaklumas ir nesitaikstymas šiame Ukrainos istorijos etape daugeliui sunkias dienas išgyvenančių šalies piliečių tapo svarbiausiu atskaitos tašku. Ukrainos stendas taps pagrindine mugės vieta, kurioje lankytojai galės susipažinti su ukrainietiškomis knygomis, susitikti su Ukrainos leidėjais ir gauti autorių parašus.

Vasario 24 dieną, 15 valandą, salėje 5.1 vyks karo metinėms paminėti skirtas menininko Eugene Arlovo kino perfomansas „Strička”. Jame bus galima netikėta forma išgirsti ir išvysti jaudinančius nuo  karo bėgančių ukrainiečių liudijimus.

Apie Ukrainos įvykius ir žmogaus vietą kare bus kalbama ir dar 2018 metais pradėtame rengti „Medijų forume“.  Šių metų forumo tema: kiti karo frontai. Karas Ukrainoje iškėlė daug kultūros lauko skaudulių — ir vakarietiškas mąstymo klišes apie dvasingą ruso sielą, ir vidines baimes, nepasitikėjimą savo kultūros žodžio galia. Medijų forumo tikslas — bendrai diskusijai suburti žinomus rašytojus, autorius, vertėjus, žurnalistus, apžvalgininkus ir visuomeninių organizacijų atstovus kalbėtis apie mūsų ateities trajektorijas, mėginti ieškoti lietuviško žodžio galios, stiprybės ir atsparumo karo akivaizdoje.

Ukrainos poezijos skaitymai, jautrūs Ukrainos pabėgėlių pasakojimai, naujausių lietuvių literatūros vertimų ukrainiečių kalba pristatymas, kūrybinės dirbtuvės ukrainiečių kalba, diskusijos apie skaitymo galią, apie kūrybines iliustracijos praktikas kare, apie tai, kaip literatūroje gimsta svarbios temos, senos ir naujos ukrainiečių rašytojų knygos, susitikimas su viena garsiausių ukrainiečių rašytojų Oksana Zabuzhko, – šie renginiai laukia mugės lankytojų – ir ukrainiečių, ir lietuvių.

Nuo šiandien Vilniaus knygų mugės „Facebook“ paskyroje bus skelbiamas aukcionas. Ukrainos namų Lietuvoje bendraįkūrėjas Aleksas Matvejevas aukcionui perdavė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio džemperį, sidabrinę Lietuvos banko monetą, skirtą Ukrainos kovai už laisvę bei tris Charkivo meno ir dizaino akademijos trienalės plakatus, kurie buvo eksponuojami parodoje Vilniuje. „Visos aukcione surinktos lėšos bus skirtos paremti Ukrainos kovotojus ir Kijivo miesto teritorinę gynybą“, – sakė A. Matvejevas.

Savo identifikavimo dokumentą pateikę ukrainiečiai į Vilniaus knygų mugę galės patekti nemokamai. Ukrainiečių kalba išleistos knygos mugėje bus pažymėtos specialiais žymekliais. „Mums, ukrainiečiams, ši mugė bus viena gražiausių pasaulyje, siunčiu didžiulę ukrainiečių padėką  už palaikymą, už paramą, mūsų atmintyje tai liks visiems laikams. Rusija griauna ne tik mūsų namus, bet ir mūsų kultūrą, labai svarbu, kad palaikydami mūsų kūrėjus, jūs padedate saugoti mūsų tautos identitetą“, – spaudos pusryčiuose kalbėjo Ukrainos ambasados trečioji sekretorė Lesia Rozhak.

Pokalbiuose ir diskusijose – Vilniaus jubiliejaus akcentas

Šais metais mugėje vyks apie pusė tūkstančio renginių. Juos žurnalistų pusryčiuose trumpai pristatė Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. Ji teigė, kad Vilniaus knygų mugė grįžta lankytojams ir mugės dalyviams surengusi ypatingai stiprią programą. „Renginių priplanuota įvairiausiam skoniui, atvyksta svečių iš kitų šalių, į Lietuvą grįžta svetur gyvenantys rašytojai, vyks net keletas literatūros apdovanojimų ceremonijų, bus paskelbtos Metų knygos rinkimų nominacijos. Jau dabar girdime skundų, kad geri renginiai mugėje dubliuojasi, tačiau jų yra daugybė!”, – kalbėjo R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Mugėje itin ryškus 700 jubiliejų švenčiančio Vilniaus akcentas, Vilniui skirta daugiau nei 20 renginių. 2021 metais UNESCO literatūros miestu paskelbtas Vilnius iškart tapo pasaulinio literatūros miestų tinklo dalimi. UNESCO literatūros miestų atstovai mugėje diskutuos apie tai, ką gali literatūrinės organizacijos. Pokalbyje „Civis Vilnensis Sum“ bus diskutuojama apie Vilniaus miesto kultūrinį dydį, gylį ir plotį, o žinomiausi šalies istorikai nagrinės alternatyvią Vilniaus istoriją.

Mugėje skambės ištraukos iš Gedimino laiškų, miesto sukakčiai skirta poezija, knygų pristatymuose ir pokalbiuose bus narstomi Vilniaus vardai, veidai, skoniai architektūra ir interjerai. Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys parodos „Aš esu vilnietis“ katalogą, R. Paknio leidykla – Tomo Venclovos „Vilniaus vardai: papildymų knygą“, „Tyto alba“ istorinį Ginos Viliūnės romaną apie Vilnių „Mirtinas arkebuzos šūvis“, „Eugrimas“ – Remigijaus Šimašiaus knygą „Miestas ir meras. Vilniaus pokyčių istorijos“.

Mugės šeštadienį bus įteikta tradicinė Vilniaus klubo premija, skatinanti rašytojus pažinti Lietuvos sostinę, populiarinti Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą.

Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė R. Elijošaitytė-Kaikarė žurnalistų pusryčiuose kalbėjo apie tai, kad šiais metais itin aktyvūs kitų šalių literatūros profesionalai. „Atvyksta nemažos literatūros profesionalų delegacijos iš Geteborgo ir Lvivo UNESCO literatūros miestų, tai pat literatūros ir kultūros žmonių grupė iš Prancūzijos, kuri ruošiasi 2024-iesiems, Lietuvos kultūros metams Prancūzijoje. Keturias dienas Vilniuje suplanavę rašytojai, vertėjai ir leidėjai iš Lietuvos bei Estijos“, – svečius vardijo R.Elijošaitytė-Kaikarė.

Muzikos salėje – pusšimtis koncertų

Asociacijos AGATA rengiamoje „Muzikos salės“ programoje – daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių ir beveik 70 stendų. Lietuvos muzikos atlikėjai, leidėjai, festivalių organizatoriai, Lietuvos regionų kultūros centrai bei muzikinių leidinių pardavėjai melomanų lauks LITEXPO rūmų 1, 2 ir Kino salėse

„Muzikos salėje“ bus galima išgirsti Alinos Orlovos, Nika Ganga, „Sisters on Wire“, „Garbanoto“, Virgio Stakėno, „BIX“ ir daugybės kitų atlikėjų koncertus. Šiuolaikinės muzikos garsus paįvairins Baroko muzikos orkestras „Cappella Concertante Vilnense“, dainuojantys „Keistuolių teatro“ aktoriai Justas ir Jurgis, šokoteka su vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos ir Justino Žilinsko elektrogrupe „Knygų vaikai“.

Pokalbiams „Muzikos salėje“ dedikuota atskira scena – joje apie naujausius savo leidinius pasakos Gabrielius Vagelis, Jessica Shy, grupės „jautì“, „THE ROOP“, „shishi“. Vyks susitikimai su scenos senbuviais Algirdu Kaušpėdu ir Andriumi Mamontovu. Kaip ir kiekvienais metais vyks tradiciniai AGATA apdovanojimai Lietuvos muzikos atlikėjams, 2022-aisiais sulaukusiems daugiausiai klausytojų dėmesio muzikinėse platformose bei radijo eteryje.

„Esame didelė bendruomenė, tai tikrai gali pajusti, užsukęs į „Muzikos salę“ – čia nėra barjero tarp muzikanto ir klausytojo, kiekvienas gali užkalbinti savo mėgstamą atlikėją, užmegzti naujų kontaktų“, – kalbėjo AGATA vadovė Agnė Begetė.

Lietuvos kongresų ir parodų centro l.e.p. vadovas Justinas Bortkevičius spaudos pusryčiuose pasidžiaugė galimybe organizuoti 23-ąją Vilniaus knygų mugę. „Šių metų mugės vizualas tiksliai atvaizduoja Vilniaus ir Ukrainos vienybę. Visomis prasmėmis išaugusi mugė – sulaukė 200 dalyvių – ketvirtadienį pakvies į iškilmingą atidarymą ir Bičiulių dieną, penktadienį pavadinome Įspūdžių diena, šeštadienį laukiame Pasimatymų dienoje, o sekmadienį – Šeimos dienoje. Į mugę atvykti bus galima nemokamu viešuoju transportu – spalvingais autobusais iš pačio Vilniaus centro, nuo Katedros aikštės. Mugėje tikimės sulaukti daugiau nei 50.000 lankytojų, todėl bilietus, kad nebūtų eilių, geriausia pirkti iš anksto, internetu kakava.lt. Mugės naujiena – vienetiniai spalvingi ženkliukai, kuriuos galėsite įsigyti kasose.“

„Leidėjai šių metų Vilniaus knygų mugę pasitinka gerai pasirengę. Naujos knygos, bendri leidyklų renginiai, žanrų įvairovė, jungtiniai knygų pristatymai, premijos ir apdovanojimai geriausiems, atrodo, kad esame kaip niekada stiprūs ir vieningi“, – per žurnalistų pusryčius apibendrino Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė L. Varanavičienė.

 

23-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė „700 eilučių laisvei vyks“ 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Atgal

23-oji Vilniaus knygų mugė: šimtai susitikimų, ukrainiečių ačiū ir pasikeitęs lankytojas

Savaitgalį LITEXPO parodų ir kongresų centre vykusi 23-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiais metais buvo pažymėta Ukrainos, laisvės ir 700 metų jubiliejų švenčiančio Vilniaus ženklais. Per jautrų mugės atidarymą pradėtos rašyti simbolinės 700 eilučių laisvei liejosi mugės dalyvių ir lankytojų širdyse.

Karo metines minėjusi 23-oji Vilniaus knygų mugė šiais metais grįžo pilnomis lankytojų salėmis, prie rašytojų autografų nusitęsusiomis eilėmis, sausakimšomis susitikimų ir diskusijų erdvėmis. Mugėje surengtas 531 renginys, dalyvavo 180 autorių, sulaukta 45 svečių iš užsienio, asociacijos AGATA „Muzikos salėje“ įrengta 70 stendų, surengta daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių. Per keturias dienas mugę aplankė 52.700 žmonių.

„Šių metų mugės rezultatai – daug geresni nei pernai, nors į priešpandeminį lygį mes dar negrįžome“, – sako viena mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė. Ji pastebi ir keletą naujų tendencijų – mugės lankytojai tapę sąmoningesni, į mugę jie ateina išsigryninę savo tikslus ir norus, aiškiai žino, kokius renginius nori aplankyti ir kokių diskusijų paklausyti. „Panašu, kad daugelis jų paruošė namų darbus, programoje pasižymėjo labiausiai dominančius dalykus“, – sako mugės organizatorė.

Mugės rengėjus nepaprastai džiugino stipriai atjaunėję lankytojai – jaunimas, begalė vaikų, kurie nuo ketvirtadienio ryto iki sekmadienio vakaro klegėjo Jaunųjų skaitytojų salėje. Jie drąsiai kalbino rašytojus, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse ir edukaciniuose užsiėmimuose.

„Šios mugės sėkmė – ne tik išaugęs lankytojų skaičius, bet ir naujas žmogus – ramesnis, oresnis, intelektualesnis, norintis suprasti kur kas svarbesnius dalykus nei kasdienybė“, –  teigia L. Varnavičienė.

Vilniaus knygų mugė Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančiajai direktorei Rūtai Elijošaitytei-Kaikarei pirmiausia įsiminė jautriu atidarymu ir šių metų Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatės, rašytojos Akvilinos Cicėnaitės bei Vilniaus klubo premijos laureato, istoriko Dariaus Pocevičiaus kalbomis.

Mugės organizatorei šių metų renginys ypatingai brangus bendryste ir nesuskaičiuojamu žodžio „ačiū“ kiekiu. Šis žodis nuolat sklido iš gausiai mugėje apsilankiusių Ukrainos kūrėjų, leidėjų, skaitytojų.

Ukrainos kūrėjams, Ukrainos literatūrai ir Europos laisvės kovų literatūrai šių metų Vilniaus knygų mugėje skirtas didžiulis dėmesys. Ukrainos stende ukrainiečiai galėjo pabendrauti su savo šalies kūrėjais, įsigyti literatūros ukrainiečių kalba. Iš viso mugėje dalyvavo 60 svečių iš Ukrainos – rašytojų, iliustruotojų, leidėjų, politikų. Politinėse ir visuomeninėse diskusijose Ukrainos tema dalyvavo Lietuvos ir užsienio rašytojai, politologai, istorikai bei ekspertai.

Vieno iš mugės organizatorių – Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė teigia, kad Ukrainai skirtas stendas, o ir renginiai buvo gausiai lankomi. „Simboliška, jog Ukrainos autoriai ir literatūros bei leidybos profesionalai karo metines sutiko knygų mugėje, – teigia ji. – Kai kurie jų į Lietuvą keliavo parą, bet kelionės sunkumus su kaupu atpirko stiprybės teikianti galimybė savo idėjomis ir kūryba dalintis su visokeriopai Ukrainą ir jos kovą palaikančia lietuvių bei Lietuvoje apsigyvenusių ukrainiečių auditorija“.

Vilniaus knygų mugės „Facebook“ paskyroje skelbtam aukcionui Ukrainos namų Lietuvoje bendraįkūrėjas Aleksas Matvejevas perdavė riboto tiražo džemperį – tokį patį, kokiu vilki Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Aukcione surinktos lėšos – 500  eurų  bus skirtos paremti Ukrainos kovotojus ir Kijivo miesto teritorinę gynybą.

700 jubiliejų švenčiančiam Vilniui mugėje skirta daugiau nei 20 renginių. UNESCO literatūros miestų atstovų diskusija, šalies istorikų nagrinėjama alternatyvioji Vilniaus istorija, ištraukos iš Gedimino laiškų, miesto sukakčiai skirta poezija, knygų pristatymuose ir pokalbiuose narstomi Vilniaus vardai, veidai, skoniai architektūra ir interjerai. Mugėje tradiciškai įteikta ir Vilniaus klubo premija, skatinanti rašytojus pažinti Lietuvos sostinę, populiarinti Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą.

Bendryste, lankytojų gausa, užgimusiomis muzikinėmis draugystėmis, Lietuvos repo rekordu, kurį pasiekė jaunosios kartos repo atlikėjas Pijus Opera, 7 išdalintais apdovanojimais šiais metais džiaugiasi ir asociacija AGATA. Organizatoriai teigia, kad šių metų „Muzikos salė“ garsėjo muzikinėmis improvizacijomis ir bendrais koncertais.

„Retai pasitaiko, kai beveik visi Lietuvos muzikantai susiburia į vieną vietą, todėl smagu, kai naudojamasi proga bei surengiama pramoga ir patiems sau, ir lankytojams“, – sako vienas iš „Muzikos salės“ organizatorių Justinas Prascevičius.

„Ši mugė žymi tam tikro etapo pabaigą, bet tuo pačiu ir pradžią, nes po pandemijos ir po praėjusių metų, kai pirmą mugės dieną prasidėjo karas, regis viską teko pradėti nuo pradžių: iki renginio buvo daug jaudulio – ar žmonės norės grįžti, ar dalyvaus renginiuose, ar po pastarųjų neskaitymo ir nerimo metų vis dar bus gyvas jų noras skaityti? Visi bičiuliški ketvirtadienio pasimatymai, vaikų lalėjimas, nesibaigiantis žmonių srautas šeštadienį parodė – literatūra žmonėms yra ir, tikiuosi, visada bus reikalinga“, – neabejoja R.Elijošaitytė-Kaikarė.

Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Leidybos skyriaus vadovas Gytis Vaškelis įsitikinęs, kad Vilniaus knygų mugė pirmiausia yra skaitytojų mugė, jungianti pabirusius po visą pasaulį Lietuvos piliečius, o mugės kultūrinė programa, nors kasmet barama, vis randa kuo nustebinti. „Mugė tolygiai augo kasmet, vis be emocijų užpildydama naujai pastatytas sales, ir kas šiandien patikės, kad pirmaisiais metais tilpome pirmuose rūmuose, kur dabar vos išsitenka ne taip seniai prisijungusi Muzikos salė? Mugės nesugriovė ir du vienas paskui kitą sekę du šimtmečio kataklizmai – nei pandemija, nei jau metus vykstantis karas. Ji atlaikė socialinių tinklų spaudimą, ir net priešingai – juos visapusiškai išnaudojo, feisbukas prieš mugę kaito ir kimšosi nuo mugės žinučių, o į pafrontės valstybę nevažiuojančios megažvaigždės prisikviečiamos bent jau per zoomą. Mugės šeštadienis grįžo į savo maksimumus. Ir net ne skaičiai labiausiai džiugina. Džiugina skaitytojų pozityvus mugės pasiilgimas, sakyčiau sąmoningumas ir branda. Renginių erdvės pilnos ir perpildytos, nebuvo laisvų laikų renginiams. Ypač šiemet, po tų kelių išbandymų metų pasimatė, kad ateina ir jau su muge užaugusi karta, atsivesdama ir savo augančius vaikus. Mums dar visai pasisekė, kad praleidome tik vieną mugę. Buvome paskutinė tarptautinė mugė Europoje prieš pandemiją. Štai didžiausia Vokietijos skaitytojų mugė Leipcige nevyko jau trejus metus, pernai ji „sugriuvo“ likus dviem savaitėms, nes keli didieji leidėjai paskutiniu momentu atsisakė dalyvauti, nusprendę, kad mugė gali būti nuostolinga, taip savo pragmatiškumu sugriaudami visą mugę. Mūsų leidėjų, rašytojų ir skaitytojų ryšys pasirodė besąs stipresnis ir tvaresnis. Kokia mugė bus ateityje, didžiąja dalimi, kaip ir iki šiol, priklausys nuo jos lankytojų. Na, gal dar netolimoje ateityje nuo dirbtinio intelekto išdaigų, kas žino? Bet mus jungianti knygos bendrystė, manau, išliks“, –  taip 23-iąją Vilniaus knygų mugę apibendrino G. Vaškelis.

Pasak LITEXPO l.e.p vadovo Justino Bortkevičiaus, svarbiausias mugės tikslas – suvienyti dalyvius ir lankytojus – buvo pasiektas. „Sulaukėme padėkų ir daug gražių žodžių iš leidėjų ir autorių, prekyba knygomis vyko puikiai, renginių salės buvo pilnos, prie autorių dalijamų autografų ne vieną dieną driekėsi eilės. O dideli mugės lankytojų srautai ne tik džiugina, bet ir verčia galvoti apie dar patogesnę logistiką, srautų valdymą ir lankytojų anšlago išskaidymą, nes mugė juk vyksta keturias dienas, o ne tik šeštadienį“, – teigė jis.

Sekmadienį jau antrąkart buvo sulaužyta  Vilniaus knygų mugės tradicija – nepaskelbta kitais metais, vasario 22-25 dienomis vyksiančios mugės tema. Ji dar svarstoma. „Didžiausia mūsų svajonė, kad temoje atsispindėtų tai, kas vyksta po karo“, – ateinančių  metų planus jau pradeda dėlioti L.Varanavičienė.

 

23-ąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę „700 eilučių laisvei“ organizavo Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Kviečiame spaudos atstovus ir fotografus, norinčius registruotis akreditacijai, susisiekti paštu rinkodara@litexpo.lt. Registracija bus vykdoma iki vasario 21 d. 12 val.

Su savimi būtina turėti žurnalisto pažymėjimą.

 

Atsiimti akreditacijas galite atvykdami bet kurią darbo dieną, INFOCENTRE prie 5 salės (prieš tai informuokite nurodytu paštu) arba pirmąją knygų mugės dieną, vasario 23 d. nuo 8:00-9:45 val. MEDIA CENTRE, 3 salės balkone.

MEDIA CENTRE spaudos atstovams bus įrengta erdvė dirbti su kompiuteriu visomis mugės dienomis.

 

 

St. Palace hotel

St. Palace hotel visiškai naujas, 4* boutique stiliaus viešbutis, įsikūręs istoriniame pastate pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, nustebins visus svečius savo interjero elegancija ir išskirtinumu. Šalia viešbučio veikiantis žinomas restoranas „Medininkai“ mūsų svečiams ruošia sveikuoliškus pusryčius, bei gurmaniškus patiekalus, o stilingame bare galima atsigaivinti mėgstamais gėrimais bei pasigrožėti senamiesčio vaizdais. St. Palace viešbutis yra Aušros Vartų gatvėje, 5min kelio iki miesto Rotušės bei lankomiausių vietų, o LITEXPO pasieksite vos per 15minučių automobiliu. ⭐️PELENĖS 𝗺𝗲𝘁𝘂 𝗝𝘂𝗺𝘀 𝘁𝗮𝗶𝗸𝗼𝗺𝗮 𝘀𝗽𝗲𝗰𝗶𝗮𝗹𝗶 𝗸𝗮𝗺𝗯𝗮𝗿𝗶𝐮̨ 𝗸𝗮𝗶𝗻𝗮! Pasiūlymas galioja 2023 balandžio 12-17 d. su kodu 👑 PELENE2023, užsisakant www.stpalace.lt

Aušros Vartų g. 6, Vilnius

+370 5 205 3255
hotel@stpalace.lt
Rezervuoti

Turite klausimų?

Konsultuojame visais klausimais, susijusiais su naujų renginių organizavimu, bilietų pirkimu ir pan.

Parašykite mums

Gaukite naujienas pirmi

Gauti informaciją apie naujausius renginius, parodas ir kitas naujienas

Jūsų asmens duomenys yra renkami ir tvarkomi, siekiant įvertinti Jūsų poreikius ir pateikti UAB „Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO“ tinkamiausią pasiūlymą. Užpildydami šią formą, Jūs sutinkate su mūsų „Privatumo politikoje" aprašytomis taisyklėmis

×

Turite klausimų?

    Sutinku gauti projekto informaciją ir pasiūlymus, o jų parengimui naudoti aukščiau pateiktus duomenis. Bet kuriuo metu turiu teisę atšaukti savo sutikimą apie tai pranešus el. paštu.