SVEIKATOS PARODA 2023

SVEIKATOS PARODA 2023

  • 2023 spalio 27-28 d.
  • Darbo laikas

    Spalio 27 d. 10:00-18:00

    Spalio 28 d. 10:00-16:00

  • Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, Laisvės pr. 5, Vilnius.

SVEIKATOS PARODA 2023 pasitinka su šūkiu – Tavo ilgaamžiškumo kryptis!

Mąstykime apie sveikatą ir sveikatos problemų prevenciją plačiau – apie fizinę, emocinę ir socialinę žmogaus gerovę, neigiamus veiksnius žmogaus sveikatai. Kartu su specialistais  nagrinėkime efektyvius sveikos gyvensenos principus, gerinkime žinias sveikatingumo tema, ugdykime palankius mūsų sveikatai įgūdžius ir nuostatas. Atraskime būdus kaip tinkamai pasirūpinti savo fizine, emocine bei psichologine sveikata, taip gerinant bendrą sveikesnės visuomenės rodiklį.

REGISTRUOKITĖS ir gaukite nemokamą kvietimą į parodą. Registruotis gali specialistai iš šių tematinių grupių.

SVEIKATOS PARODA 2023 Programą rasite ČIA

 

Parodos metu Jūsų laukia galimybė atlikti šias DIAGNOSTINES PATIKRAS:

Visą parodos laiką galėsite (27 d. Penktadienis, 28 d. Šeštadienis):

  • Vilniaus universitetas Medicijos fakultetas – Jų stende galėsite atlikti spalvinio ir stereo regėjimo patikras (Stendo numeris 3.77)
  • Health Optimizing Vilnius – Jų stende galėsite pasimatuoti savo streso lygį ir vyraujančias emocijas unikalios technologijos – balso analizės būdu (Stendo numeris 3.75)
  • REZUS.LT – Jų stende galėsite atlikti įvairius kraujo tyrimus (Stendo numeris 3.48).
  • Turėsite galimybe pasikonsultuoti su kinezeterapeutais, mitybos specialistais ir kvėpavimo technikais.

Antrąją parodos dieną (28 d. Šeštadienis)

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (Stendo numeris 3.15)

  • Viena Santaros klinikų medikų komanda parodos svečiams suteiks galimybę atlikti tyrimą kūno sandaros analizatoiumi. Gautus rezultatus galės aptarti su Santaros klinikų Šeimos medicinos centro medikais.
  • Kita medikų komanda – Santaros klinikų dermatovenerologai tikrins odą ir edukuos žmonės apie odos ligas.

MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA

„SLAUGOS IR SVEIKATOS MOKSLŲ INOVACIJŲ KŪRIMAS IR PLĖTRA“

2023-10-27 Litexpo 1 konferencijų erdvė (4 salė)

11:00-18:00 

Mokslinės-praktinės konferencijos programą rasite ČIA

HR Specialistų Konferencija

2023 Spalio 27 d. Litexpo 3 salė, balkonas

11:00 – 13:00

HR Specialistų Konferencijos programą rasite ČIA

 

Reabilitacijos naujoves ir iššūkiai

SANATORINIS KURORTINIS GYDYMAS – NAUDOS PACIENTUI

2023-10-27 Litexpo 3 sale, balkonas

14:00 – 18:00

Reabilitacijos specialistų konferencijos programą rasite ČIA

 

Reabilitacijos forumas
„INOVACIJŲ TAIKYMAS REABILITACIJOJE, MEDICINOJE IR SLAUGOJE“

2023-10-28 Litexpo 1 konferencijų erdvė (4 salė)

11:00-15:00 

Reabilitacijos forumo programą rasite ČIA

SVEIKATOS PARODA tai:

  • Naujausios sveikos ir darnios gyvensenos bei sveikatinimosi tendencijos 
  • Medicinos, sveikatingumo bei sveikatinimo specialistų, jų paslaugų ir produktų paroda 
  • Nuo tradicine medicina grįstų gydymo bei sveikatinimo metodų iki papildomosios medicinos specialistų konsultacijų
  • Platus pasirinkimas diagnostinių tyrimų 
  • Konsultacijos su profesionalais bei specialistais sveikos mitybos, sporto, emocinio balanso bei inovatyvių produktų ir paslaugų temomis
  • Pažangiausi medicininiai technologiniai sprendimai, paslaugos ir įrankiai 
  • Pranešimai, diskusijos ir aktyvumo zona
  • B2B kontaktų, paslaugų ir kompetencijų mainai
  • Specializuotos ir praktinės konferencijos medicinos specialistams

Bendraukime:

stayhealthy@litexpo.lt

Projekto vadovė
Aleta Trepšytė
+370 696 21223
a.trepsyte@litexpo.lt

Pardavimų vadybininkė
Vilma Varnagirytė
+370 698 21 581
v.varnagiryte@litexpo.lt

ORGANIZATORIUS

 

PARTNERIAI

 

 

 

 

 

DRAUGAI

Sveikatos mokslų instituto direktorė: sveikas senėjimas – tai ne senatvės pratęsimas, o jaunystės pailginimas
Sulaukti 120 metų – įmanoma: sveikuolis pataria, kam kasdien svarbu skirti bent dvi minutes
Atgal

Sveikatos mokslų instituto direktorė: sveikas senėjimas – tai ne senatvės pratęsimas, o jaunystės pailginimas

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės prof. dr. Nataljos Istominos, slaugytojai – tai sveikatos specialistai, su kuriais pacientai užmezga patį glaudžiausią santykį. Kartu tai ir nuolat evoliucionuojanti profesija, kurios įtaka visuomenės sveikatai kasmet tampa tik reikšmingesnė. Ne vien dėl gausėjančio senjorų būrio, bet ir dėl augančios jaunų žmonių dalies, kuriai rūpininimasis savo sveikata yra šiuolaikiško madingo gyvenimo būdo dalis.

Slaugytojų lūkestis – pagarba profesijai

Daugiau nei du dešimtmečius jaunuosius slaugos specialistus rengianti N. Istomina savo įžvalgomis apie tai, kaip keičiasi ši profesija, išsamiai pasakos spalio 27–28 d. LITEXPO Sveikatos parodoje ir konferencijoje, kurios šūkis – „Tavo ilgaamžiškumo kryptis“.

Anot VU profesorės, slaugytojai – tai didžiausia sveikatos priežiūros jėga pasaulyje. Su jokiais kitais specialistais nepalaikome tokio artimo, nuoširdaus santykio. Nenuostabu, kad šis darbas iš žmogaus reikalauja labai specifinių gebėjimų ir asmenybės bruožų.

„Pati vertingiausia savybė yra aukštas empatiškumo, emocinio intelekto lygis. Kartu labai svarbus ir pašaukimas. Be jo į slaugos profesiją tiesiog neinama. Žmogus, kuris neturi pašaukimo, tokioje srityje neužsibūna. Mūsų darbe labai svarbu gebėti suprasti ir atjausti žmogų, bet ir nepamesti savęs. Per didelis jautrumas gali tapti kliūtimi“, – perspėja pašnekovė.

Slaugytojas jau seniai nebėra tik sunkių ligonių reanimacijose ar geriatriniuose skyriuose prižiūrėtojas. Tai specialistas, savo žiniomis ir kompetencija galintis padėti išvengti ligų ar jas laiku diagnozuoti. Juk būtent slaugytojai dažniausiai pirmi pastebi simptomus, kurių nesimato plika akimi. Todėl N. Istomina ragina jausti pasididžiavimą savo profesija. Pagarba savo darbui sugrįžta – kai gerbi save, tave gerbia ir visuomenė.

„Pagrindinė mano žinutė – pagarba profesijai. Apie tai daug kalbuosi ir su savo studentais. Svarbiausia neprarasti pasitikėjimo vieni kitais, savo kolegomis. Vertinkime vieni kitus, mūsų gebėjimus savarankiškai priimti sprendimus. Mes juk tam esame visiškai pasiruošę“, – įsitikinusi Sveikatos mokslų instituto direktorė.

Keičiasi supratimas, kas yra slaugytojas

Anot VU Sveikatos mokslų instituto direktorės, padedančios organizuoti parodos metu vyksiančią konferenciją „Slaugos ir sveikatos mokslų inovacijų kūrimas ir plėtra“, slaugytojų darbas tampa vis atsakingesnis ir reikalaujantis vis įvairesnių kompetencijų. Drauge ir patys šios srities profesionalai įgauna daugiau savarankiškumo, sprendimų priėmimo laisvės. Seime netgi svarstomi Slaugos ir akušerijos įstatymo pakeitimai, kurie įgalintų bendrosios praktikos slaugytojus savarankiškai skirti tam tikrus vaistinius preparatus.

„Labai svarbu ir tai, kad keičiasi pats visuomenės supratimas. Slaugytoja (-as) nebėra tik kažkokia gailestingoji medicinos sesuo. Tai savarankiškas specialistas, priimantis medicininius, vadybinius sprendimus. Tai sveikatos sistemos narys, be kurio ji visiškai sugriūtų“, – sako prof. dr. N. Istomina.

Be abejo, didžiulė atsakomybė, kurią prisiima slaugytojai, sykiu iškelia ir specifinių iššūkių. Vienas tokių – atlyginimai. Palyginti su Skandinavija, mūsų šalyje jie tebėra gana menki. Tai daro neigiamą įtaką pačiam šios profesijos prestižui. Slaugytojus (-as) kai kurie žmonės vis dar tebevadina „sesutėmis“, „seselėmis“, „gydytojo dešiniąja ranka“, nors šie specialistai dirba savarankiškai, o gydytojai nėra jų viršininkai.

„Profesinis prestižas labai svarbus sprendžiant esminę problemą – slaugytojų trūkumą. Jis matomas visame pasaulyje. Lietuvoje situacija dar nėra tokia tragiška, bet įtampa jaučiama. Tai reiškia, kad specialistams vis kils darbo krūvis“, – perspėja pašnekovė.

Koks slaugytojų vaidmuo, kuriant ilgaamžę visuomenę?

Istomina pabrėžia, kad slaugytojų darbo netolimoje ateityje laukia iššūkiai, kuriami technologijų progreso. Mobiliosios programėlės, išmanieji prietaisai jau tapo slaugytojų darbo įrankiais, o artimoje ateityje prie jų prisijungs dar sofistikuotesni sprendimai – robotai ir dirbtinis intelektas. Specialistams šis virsmas, anot VU mokslininkės, bus labai svarbus. Toli gražu ne visi noriai priima technologijas, bet tai padaryti teks, nes be jų bus sunku žengti į naują slaugos evoliucijos etapą – ilgaamžės visuomenės kūrimą.

„Slaugytojams čia teks kertinis vaidmuo. Jie jau dirba ne tik su sergančiaisiais, bet ir su sveikais žmonėmis, o tai ypač svarbu sveiko senėjimo kontekste. Noriu pabrėžti, kad sveikas senėjimas – tai ne senatvės pratęsimas, o jaunystės pailginimas. Slaugytojai čia turi kompetencijų ir gali padėti savo konsultacijomis, nukreipti į tinkamas institucijas – gydytojus, gyvensenos specialistus ir kt.“ – teigia ji.

Anot profesorės, slaugytojas tampa savotišku sveikatinimo komandos koordinatoriumi. Jis nukreipia žmones į Visuomenės sveikatos centrą ar gyvensenos specialistą. Be to, jis gali suburti pacientus į tam tikras grupes ir suteikti joms specifinių žinių. Pavyzdžiui, kaip gyventi su cukriniu diabetu, išsėtine skleroze ir pan. Tokios paskaitos ne tik vertingos patiems pacientams, bet ir prisideda prie visuomenės sveikatos raštingumo.

Pastarojo mums, deja, dar trūksta. Tai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl lietuvių gyvenimo trukmė nusileidžia islandų ar japonų. Įpročių gyventi sveikiau diegimas visuomenėje ir tendencijų pakeitimas – ilgas procesas, tačiau gera naujiena, kad jis jau įsibėgėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiais metais startavo mokyklinė gyvenimo įgūdžių programa, prie kurios kūrimo prisidėjo ir pati prof. dr. N. Istomina.

„JAV atlikti longitudiniai tyrimai patvirtina, kad tie žmonės, kurie vaikystėje dalyvauja tokiose programose, palyginus su kontroline grupe, žymiai geriau rūpinasi savo sveikata. Lietuvoje mūsų sveikatos ugdymas istoriškai buvo labai fragmentinis, todėl visuomenėje turime labai didžiulių sveikatos žinių skirtumų. Prievartinis mechanizmas irgi neveikia, nes 50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvensenos. Norisi tikėti, kad vis daugiau ir daugiau žmonių įsitrauks į sveikatinimo procesą“, – teigia ji.

Slaugytojų darbo reikšmingumo ir šių specialistų indėlio į ilgaamžiškos visuomenės kūrimą tema bus tik viena iš daugelio, kurios bus aptariamos LITEXPO Sveikatos parodoje ir konferencijoje vyksiančioje jau spalio 27–28 dienomis. Parodos organizatoriai teigia, kad dvi renginio dienos bus skirtos gerinti sveikatingumo suvokimui gerinti, palankiems sveikatai įgūdžiams ir nuostatoms ugdyti ir paieškoms, kurios padėtų tinkamai pasirūpinti asmenine ir visos šeimos fizine bei emocine sveikata.

Atgal

Sulaukti 120 metų – įmanoma: sveikuolis pataria, kam kasdien svarbu skirti bent dvi minutes

Treneris, sveikos gyvensenos praktikas Alanas Dzeranovas tikisi nugyventi 120 metų. Anot jo, tai – graži svajonė, kuri įpareigoja labiau rūpintis savimi ir keisti gyvenimo būdą. Išstudijavęs  ilgaamžiškumu pasižymėjusių žmonių istorijas, jis teigia pastebėjęs, kad be stipraus genetinio paveldo visi jie turėjo ir dar šį tą bendro – vienaip ar kitaip praktikavo grūdinimąsi. Pasak sveikuolio, norint užsiimti tokia praktika iš pradžių tam kasdien galima skirti vos 2 minutes. Kaip šaltis susijęs su ilgaamžiškumu? Kokių klaidų svarbu nepadaryti pradedant grūdintis ir kaip išsiaiškinti savo organizmo ribas?

Pradėti nuo pėdų ir delnų grūdinimo

Grūdinimosi patirtimi spalio 27–28 d. šūkiu „Būkite sveiki“ prisistatančioje LITEXPO „Sveikatos parodoje 2023“ besidalysiantis ir pranešimą apie grūdinimosi meną skaitysiantis A. Dzeranovas sako, kad dvi didžiausios pradedančiųjų klaidos – praktikų nereguliarumas ir ekstremalumas.

„Lediniame vandenyje esu išbuvęs 20 minučių, tačiau iki tokio rezultato buvo ilgas kelias, ir tai tikrai neturėtų būti siekiamybė ar būtinybė kiekvienam. Esu labai pavyzdingas grūdinimosi ambasadorius – iš pradžių rinkau informaciją ir tik tada žingsnis po žingsnio didinau diskomforto lygį savo kūnui. Kitais metais planuoju dalyvauti Taline vyksiančiame plaukimo lediniame vandenyje čempionate. Tai naujas iššūkis man pačiam, nes gulėti lediniame vandenyje ir jame plaukti yra du absoliučiai skirtingi dalykai. Pastarasis reikalauja kur kas daugiau ištvermės ir fizinio pasiruošimo“, – pasakoja A. Dzeranovas.

Netrukus bus 2 200 dienų, arba lygiai 6 metai, kai pašnekovas kasdien skiria laiko grūdinimosi praktikai. Plaukimas lediniame vandenyje priskiriamas prie ekstremalių grūdinimosi būdų, nes plaukiant kūnas dar labiau vėsta, raumenys stingsta, kur kas intensyviau priversta dirbti kvėpavimo sistema. Anot A. Dzeranovo, deja, yra tokių, kurie iškart neria į ekstremalumus, pavyzdžiui, bando kuo ilgiau išbūti eketėje, nors iki tol niekada nėra grūdinęsi. Ir viskas dažniausiai vien dėl geros nuotraukos socialiniuose tinkluose.

Sveikuolis pataria grūdinimosi kelionę pradėti nuo drungno dušo, palaipsniui mažinant temperatūrą bei ilginant buvimo jame laiką. Mokslininkų skaičiavimu, norint pajausti praktikų naudą, grūdinimuisi užtenka skirti 10–12 minučių per savaitę arba 2 minutės kasdien visiško panirimo į šaltą vandenį (12 °C ir mažiau).

„Yra tokių, kuriems net šaltas dušas atrodo per didelis iššūkis. Šiems žmonėms patariu pradėti grūdintis nuo šalto vandens su ledukais vonelės, į ją merkiant delnus arba pėdas bei sudrėkinant veidą. Tai trys zonos, kurios turi stiprią ir greitą veninę – arterinę anastomozę. Dėl šių trijų kraujotakos sistemos zonų mūsų kūno centras vėsta arba šyla daug greičiau. Panardinę pėdas ar delnus į ledinį vandenį, jūs gausite ne ką mažiau stimulo bei energijos nei pastovėję po šaltu dušu“, – patirtimi dalijasi sveikos gyvensenos ambasadorius.

Geresnė sveikata – po 4 mėn.

Dzeranovo teigimu, jau yra pradėti tyrimai, kurie leis atsakyti į klausimą, kokios įtakos grūdinimasis turi ilgaamžiškumui. Tačiau jau dabar netrūksta išsamių mokslinių tyrimų, įrodančių teigiamą grūdinimosi įtaką tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai, o visa tai pailgina gyvenimą.

„Grūdinimasis yra žavus tuo, kad duoda ir greitą, ir ilgalaikį efektą. Kalbant apie trumpalaikę perspektyvą, mes nueiname į šaltą vandenį ir iškart gauname visą puokštę hormonų – adrenalino, noradrenalino, testosterono, serotonino, dopamino. Be to, išsiskiria visi endorfinai, laimės, džiaugsmo ir meilės hormonai. Būni pakylėtas, energijos lygis būna didesnis, mažėja uždegiminiai procesai. Reguliarus grūdinimasis veikia ir ilgalaikėje perspektyvoje. Visa esmė – disciplina ir svarbiausia, kad absoliučiai kiekvienas iš mūsų turime sąlygas grūdintis. Akivaizdžius pokyčius pastebėsite po 4 mėnesių. Kiekvienas pirmiausia tikisi mažiau sirgti. Aš asmeniškai pastarąjį kartą sirgau prieš kelerius metus ir tai neabejotinai reguliaraus, kasdienio grūdinimosi įtaka“, – teigia sveiko gyvenimo entuziastas.

Anot jo, be pagerėjusio imuniteto, grūdinimasis efektyviai sumažina streso lygį, organizmas išmoksta nebereaguoti į nedidelius kasdienius dirgiklius. Esant didesniam sukrėtimui, jie neišvengiamai paveikia, tačiau, anot ekspertų, išgrūdintas kūnas yra išmokęs greitai adaptuotis prie stresinių situacijų, todėl reguliariai grūdinimosi praktikas atliekantis žmogus sugeba daug greičiau sugrįžti į status quo. Vienas svarbiausių ilgalaikio grūdinimosi rezultatų – padidėjęs rudųjų riebalų kiekis ir ženkliai pagerėjusi termogenezė

„Gineso rekordininkas, olandas, ledo žmogumi vadinamas Wimas Hofas, įrodė, kad su kvėpavimu ir šalčio praktika galima patekti į savo autonominę nervų sistemą, tai yra ta sistema, kuri yra limbinėje mūsų smegenų dalyje, kuri yra nekontroliuojama žmogaus, tai – kvėpavimo, širdies susitraukimo instinktas, emocijų, elgesio, organų veiklos centras. Šitų dalykų kontroliuoti negalima, tai vyksta savaime. Iki šiol atrodė, kad mes niekaip negalime pasiekti tos nervų sistemos, o pasirodo, įmanoma ir tai jau yra įrodyta. Grūdinimasis duoda daug gerų dalykų ir gali būti stiprus įrankis siekiant ilgesnių ir kokybiškesnių gyvenimo metų“, – įsitikinęs grūdinimosi praktikas.

A. Dzeranovo teigimu, grūdinimasis gerina ir miego kokybę, padeda subalansuoti biologinį laikrodį, ypač jei į šaltą dušą ar ledo vonią lendi pirmoje dienos pusėje.

Žiemą į lauką tik su šortais

6 metus grūdinimosi praktikas kasdien atliekantis A. Dzeranovas sako vasarą yra ištikimas ledo voniai, o žiemą neria į šalia namų esantį vandens telkinį.

„Tokia iš įdomesnių mano grūdinimosi patirčių – aš jau pusantrų metų vaikštau tik su šortais. Tai yra nereali šalčio stimuliacija. Žinoma, žiemą apsivelku striukę, tačiau į lauką ištisus metus einu su apnuogintomis kojomis ir to visiškai pakanka, kad tavo organizmas gautų signalą, jog jam yra šioks toks pavojus ir jis turi prie to adaptuotis. Adaptacija vyksta nuostabia grūdinimosi terapija. Tai vadinamas grūdinimasis oru. Pabūti minusinėje temperatūroje, drėgname ar vėjuotame ore, pabėgioti basomis per rasą ar per rudeninę šalną yra labai sveika“, – sako žinomas sveikuolis.

Sveikos gyvensenos praktikas atkreipia dėmesį, kad klaidinga yra manyti, jog grūdinimasis yra vaistas nuo visko. Anaiptol. Siekiant ilgaamžiškumo, svarbu derinti sveiką mitybą, poilsį, fizinį aktyvumą.

„Jei miegosi po 4 valandas per parą ir galvosi – einu pasigrūdinti ir taip pasikelti energijos lygį, turėsi liūdnų pasekmių, gali išbalansuoti savo endokrininę sistemą. Tos energijos gauni kaip narkotiko iš resursų, kurių neturi. Todėl ilgainiui tai alina organizmą, o ne jį stiprina. Viską svarbu derinti. Dar vienas pavyzdys – jei praktikuojate jėgos sportą, po treniruotės nereikėtų atlikti grūdinimosi praktikų bent 2–3 valandas. Ir priežastis visai paprasta. Treniruočių, skirtų raumenims didinti, metu pažeidžiamas raumuo, kitaip tariant, sukeliamas uždegiminis procesas tam, kad raumuo augtų ir stiprėtų (raumens hipertrofija). Šaltis yra unikalus tuo, kad slopina visus uždegiminius procesus, todėl jis gali prislopinti raumenų augimą“, – aiškina A. Dzeranovas.

Grūdinimosi praktikos ypač tinka iškart po ištvermės treniruočių – futbolo, krepšinio, irklavimo, slidinėjimo. Šios efektyviai sumažina raumenų uždegimą ir padeda jiems greičiau atsistatyti.

Didžiausi skeptikai – močiutės ir medikai

Dzeranovas juokauja, kad yra dvi grūdinimosi skeptikų kategorijos. Pirmiausia tie, kurie niekada to nebandė ir jiems sušalusios galūnės iškart asocijuojasi su peršalimu. Paprastai šiai kategorijai priskiriami vyresnio amžiaus žmonės. Antra kategorija – medikai, kurie dažniausiai mato ir vadovaujasi tik blogomis istorijomis. Visgi pašnekovas džiaugiasi, kad ir tarp medikų atsiranda vis daugiau pritarimo.

„Iš dalies galiu suprasti medikų skepticizmą. Jie mato žmones, kurie ateina su peršaldytais inkstais ar prostatos problemomis. Žmonės pasakoja, kad pabandė nueiti į šaltą dušą ar pabūti šaltame ore. Tada natūraliai tas grūdinimasis medikams asocijuojasi su ligomis. Tačiau dažniausiai dar iki grūdinimosi tie žmonės turėjo problemų dėl inkstų, prostatos ar silpno imuniteto. Dar prisiminkime ir tą kategoriją žmonių, kurie pas medikus patenka, nes užsikasė sniege dėl geros nuotraukos, nors iki tol su grūdinimusi neturėjo nieko bendro. Grūdinimosi praktikos negali pradėti nuo ekstremalumų, svarbiausia čia – klausytis savo kūno ir pratintis pagal savo diskomforto lygį“, – teigia sveikos gyvensenos praktikas.

Anot jo, būdamas šaltame vandenyje žmogus turi stebėti savo savijautą – jei nejauti sąnarių, vidaus organų skausmo, odos neišmuša dėmės, vadinasi, gali tęsti praktikas. Bet koks menkiausias skausmas ar šalutinis poveikis yra signalas, kad turi sustoti ir išlipti iš vandens. Geriausia prieš pradedant grūdinimosi praktikas pasitarti su savo gydytoju.

„LITEXPO vyksiančioje parodoje visi norintys galės išbandyti ledo praktiką, patyrę ruoniai, turintys maudymosi aprangą, galės išbandyti ir ledo vonią. Atsakysiu ir į visus klausimus, mielai patarsiu tiems, kurie ryšis naujam grūdinimosi iššūkiui savo gyvenime“, – sako A. Dzeranovas.

Sporto trenerio ir sveikos gyvensenos praktiko pranešimas apie grūdinimosi įtaką ilgaamžiškumui yra tik vienas iš daugelio, kuris bus pristatytas jau spalio 27–28 d., šūkiu „Būkite sveiki“ pasidabinusioje „Sveikatos parodoje 2023“. Jos organizatoriai teigia, kad dvi renginio dienos bus skirtos sveikatingumo suvokimui gerinti, palankiems sveikatai įgūdžiams ir nuostatoms ugdyti ir paieškoms, kurios padėtų tinkamai pasirūpinti asmenine ir visos šeimos fizine bei psichologine sveikata.

Turite klausimų?

Konsultuojame visais klausimais, susijusiais su naujų renginių organizavimu, bilietų pirkimu ir pan.

Parašykite mums
×

Turite klausimų?

    Sutinku gauti projekto informaciją ir pasiūlymus, o jų parengimui naudoti aukščiau pateiktus duomenis. Bet kuriuo metu turiu teisę atšaukti savo sutikimą apie tai pranešus el. paštu.