Prisijungti

Registruotis

Login

Register

2018 05 07

4 pramonės revoliucija: atsakymai, kaip atremti emigracijos iššūkius ir konkuruoti globalioje rinkoje

Kai inovatyviausios pasaulyje šalies Pietų Korėjos prezidento rinkimuose viena svarbiausių debatų temų tampa 4-oji pramonės revoliucija ir jos iššūkiai, Lietuvoje plačioji visuomenė apie tai kol kas žino palyginti nedaug. Tačiau gamybos įmonės jai jau aktyviai ruošiasi ir pradėjo įgyvendinti permainas, kurios leis ne tik užtikrinti šalies konkurencingumą, bet ir atremti emigracijos keliamus iššūkius.

„Bloomberg“ vertinimu, 2018 metų inovatyviausių pasaulio šalių sąraše vėl lyderiavo Pietų Korėja, o Lietuva užėmė 34 vietą – tai, palyginti su 2017 metais, yra dviem vietomis žemesnė pozicija. Tačiau Europos mastu pagal skaitmeninių inovacijų diegimą esame šalių sąrašo viduryje. Specialistai teigia, jog tobulėjančios technologijos ir pramonės procesų automatizavimas visus palies tiesiogiai: padidins prekių bei paslaugų suteikimo greitį, užtikrins mažesnę kainą, taip pat atneš pokyčių į darbo rinką.

Robotizacija – atsakas į emigracijos iššūkius

Lietuvos verslas jau kurį laiką susiduria su dideliu iššūkiu – darbuotojų trūkumu – ir ieško būdų, kaip konkuruoti globalioje rinkoje, kai daugybė žmonių emigruoja, o bendras pragyvenimo lygis ir atlyginimai šalyje auga. Specialistų teigimu, atsakymas aiškus – produktyvumo ir efektyvumo didinimas investuojant į automatizaciją, robotizaciją bei IT sprendimus.

Ne veltui įtakingas amerikiečių verslo leidinys „Forbes“ yra užsiminęs apie paradoksą, kai dėl 4 pramonės revoliucijos prekės ir paslaugos atpigs, bet daliai žmonių teks persikvalifikuoti, tad mokymasis visą gyvenimą, kompetencijų ir kvalifikacijos kėlimas taps būtinybe norint išlikti darbo rinkoje.

„Manau, Lietuva turi pajėgumų ir resursų tapti konkurencinga šalimi ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje. Mes turime inovacijas kuriančias įmones, stiprų Informacijos technologijų (IT) ir gamybos sektorių. Tik reikia tinkamai pasiruošti pokyčiams ir suprasti, kad modernizacija keičia, o ne naikina darbo vietas: mes tampame našesni ir lengvesni, tai sufleruoja vieną didžiausių iššūkių, kurį turime įveikti – darbuotojų pasirengimas ir žmogiškųjų išteklių persiskirstymas, jų kompetencijų keitimas ir kėlimas“, – sako asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka.

Kaip šiems neišvengiamiems pokyčiams turėtų pasiruošti tiek įmonių darbuotojai, tiek ir jų vadovai, nuo ko pradėti ir kokių konkrečių žingsnių imtis, bus kalbama gegužės 17 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Pramonė 4.0. Pridėtinės vertės kūrimas“. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Balttechnika“ „Infobalt“, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) organizuojamame renginyje patirtimi dalinsis užsienio specialistai ir Lietuvos įmonių, jau pradėjusių permainas, atstovai.

Svarbiausia grandis – švietimo sistema

4 pramonės revoliucijos terminą sugalvojusi Vokietija inovatyviausių šalių sąraše užima 4 vietą pasaulyje. Į kylančius iššūkius šalis vien iki 2020 metų atsakys investuodama vidutiniškai po 40 mlrd. eurų kasmet.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė sako, kad Vokietijos pramonės įmonės gali ne tik pasidalinti gerosiomis praktikomis ar skaitmeninio darbo diegimo pavyzdžiais, bet ir įžvelgia šalies įmonių potencialą kartu kurti pridėtinę vertę bendradarbiaujant.

„Turime matyti toliaregiškai, suprasti, kad pramonės revoliucija paliečia ne tik konkrečias inžinerines įmones, bet ir visą verslo, mokslo ir švietimo sektorių. Pastarajam turime skirti dar daugiau dėmesio – sprendimų priėmėjai turi įsileisti verslo atstovus planuojant profesinių mokyklų studijų programas, kartu galime rasti atsakymą, kas ir kokios bus paklausiausios ateities profesijos“, – sako A. Gurinskienė.

Pernai skelbta, kad inovatyvioji Pietų Korėja parengs ir rems 10 tūkst. kompiuterių mokslų mokytojų pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose, taip siekiant atlaikyti 4 pramonės revoliucijos iššūkius.

Ateities konkurencijos variklis: technologijos, o ne pigi darbo jėga

LINPRA direktorius Darius Lasionis sako, kad įmonių vadovai ir savininkai suvokia, kad maži atlyginimai nėra konkurencinis pranašumas, reikia didinti gamybos našumą ir produkcijos kaštus mažinti kitais būdais – tai diktuoja rinka.

„Labai svarbus yra viešojo sektoriaus, verslo asociacijų aktyvus vaidmuo viešinant laukiančius iššūkius ir atskleidžiant būsimas pasaulines tendencijas. Svarbi yra ir valstybės finansinė bei ES investicijų parama verslui, skatinanti investuoti į skaitmeninimo, automatizacijos, robotizacijos procesus“, – teigia D. Lasionis.

Apie tai, kas jau pasiekta, kokios inovacijos diegiamos Lietuvos įmonėse bei kuriamos aukštosiose mokyklose, kokie iššūkiai laukia įmonių ir kaip jiems pasiruošti bus galima ne tik sužinoti, bet ir pamatyti tarptautinėje inžinerinės pramonės bei gamybos parodoje „Balttechnika 2018“ gegužės 16-18 d. Parodoje, kurioje kasmet apsilanko 5 tūkst. specialistų, vyks per 20 renginių, konferencijų, seminarų, taip pat ir pirmasis Baltijos šalių klasterių forumas. O parodų ir kongresų centro „Litexpo“ erdvėse specialistai kviečiami susipažinti su inžinerinio pasaulio naujovėmis, atrasti naujus verslo ryšius ir taip įsilieti į pasaulinę pramonės revoliuciją.

Turite klausimų?

Konsultuojame visais klausimais, susijusiais su naujų renginių organizavimu, bilietų pirkimu ir pan.

Parašykite mums

Gaukite naujienas pirmi

Gauti informaciją apie naujausius renginius, parodas ir kitas naujienas

Jūsų asmens duomenys yra renkami ir tvarkomi, siekiant įvertinti Jūsų poreikius ir pateikti UAB „ Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO“ tinkamiausią pasiūlymą. Užpildydami šią formą, Jūs sutinkate kad su mūsų "Privatumo Politikoje" aprašytomis taisyklėmis

×

Turite klausimų?

    Sutinku gauti projekto informaciją ir pasiūlymus, o jų parengimui naudoti aukščiau pateiktus duomenis. Bet kuriuo metu turiu teisę atšaukti savo sutikimą apie tai pranešus el. paštu.