„Įspūdingiausios RESTOS ekspozicijos“. Apie atradimus ir neišnaudotas galimybes
Svarbiausias konkurso „Įspūdingiausios RESTOS ekspozicijos“ komisijos darbas yra surasti ir visiems parodyti ekspozicijas, kuriomis gali didžiuotis ir pačios įmonės, ir LITEXPO, kaip parodos rengėja. Tačiau komisijos darbas turi ir kitos vertės: ji parodo kelią, kaip tapti matomiems tarp kelių šimtų parodos dalyvių.
„Įspūdingiausiomis RESTOS ekspozicijomis“ šiemet pripažintos keturios ekspozicijos ir jų autoriai. Tai įmonės „DANFOSS“ (vadovas Lietuvoje Darius Gagys) ekspozicija, kurią sukūrė bendrovės „MDPro“ projektų vadovas Mantas Danilevičius ir dizaineris Mindaugas Žukauskas; įmonės „ARKAM“ (gamybos direktorius Audrius Šeikys) ekspozicija, kurios autorius – pats A. Šeikys; įmonių („Schiedel“, „Icopal“ ir „Monier“) grupės BMI ekspozicija (vadovas Eduardas Jurevičius). Ekspozicijos autorė – BMI pardavimų koordinatorė Neringa Kubiliūtė; Įmonės „Robert Bosch“ (vadovas Kaspars Kalviškis) ekspozicija, kurios autorius – dizaineris Maris Daija. Jiems buvo įteikti prizai, kuriuos įsteigė „Minshape“ interjero detalės, Mocevičiaus firma „GINALAS“, LITEXPO, portalas Statybunaujienos.lt.
Jubiliejinės RESTOS dalyvių ekspozicijas vertino komisija, kurioje dirbo skirtingų sričių specialistai: Marius Šaliamoras, architektas, VDA profesorius ir Architektūros katedros vedėjas; Genė Drungilienė, portalo Statybunaujienos.lt vyr. redaktorė; Rokas Kilčiauskas, VDA docentas ir Interjero dizaino katedros vedėjas, architektas; Sandra Meškauskaitė-Stepšienė, RsV agentūrų asociacijos tarybos narė, RsV konsultantė, agentūros „Ad verum“ vykdomoji direktorė ir Dmitrij Voitkevič, LITEXPO Projektavimo skyriaus vadovas.
Komisija nevertino praėjusių metų nugalėtojų, kurių ekspozicijos nesikeitė arba keitėsi minimaliai, priešingu atveju, kaip pastebėjo komisijos pirmininkas prof. M. Šaliamoras, nugalėtojais, bent jau kelerius metus iš eilės, būtų tos pačios bendrovės ir jų ekspozicijos. Komisija ieškojo naujų idėjų, o ne „surask 10 skirtumų“.
Kiek, kur ir kokio ploto reikia ekspozicijai
„Ekspozicijos įrengimas prasideda nuo vietos pasirinkimo, – sakė D. Voitkevič. – Svarbu įvertinti ne tik vietą salėje, bet ir kaimynus, jų ekspoziciją.“
Komisija pastebėjo, kad pirmojoje salėje tinkamiausiai vietą pasirinko praėjusių metų konkurso nugalėtojai – bendrovė „Fenster“, tačiau ketvirtojoje salėje netinkama kaimynystė priešais aukštą stendą padarė „juodą darbą“ „Biokaitros“ ekspozicijai. Kartais vieta netikėtai suteikia pranašumą eksponuojamam produktui. Taip nutiko su parodos dalyviais iš Latvijos – „Masterbloc“, kurie statybinius blokus sudėjo lauke ant laiptų, taip suskurdami piramidžių įspūdį.
Ne visoms įmonėms pavyko suvaldyti ekspozicinius plotus – vienų jie atrodė per dideli, o kai kurie maži plotai tapo didesniais dėl vykusio zonavimo. „Patikimas turtas“, pristatęs vaikų žaidimo įrenginius, „Betono mozaika“ su grindinio plytelėmis vykusiai panaudojo ekspozicijų plotą – vieni apžaisdami, kiti – įrengdami švarią tvarkingą erdvę standartiniuose plotuose.
Vieta – kaip iš minuso padaryti pliusą ir pelnyti profesionalų palankumą
„Liūdesys“ – taip pernai komisija vertino 3-ąją salę. Šiemet komisijai ji tapo patraukliausia. Dar daugiau – LITEXPO komandai galvos skausmu buvusias erdves kai kurios įmonės sugebėjo paversti pliusais ir pelnyti „Įspūdingiausių RESTOS ekspozicijų“ vardus.
„Danfoss“ savo ekspoziciją įrengė sudėtingoje vietoje, po galerija, kur ribotas aukštis, tačiau komisijos nariai architektai ir projektuotojai buvo sužavėti ekspozicijos kūrėjų – „MDPro“ projektų vadovas M. Danilevičius ir dizaineris M. Žukauskas – gebėjimu sukurti patrauklią erdvę.
Komisijos komplimentai buvo skirti ir „Robert Bosch“ ekspozicijai, kurios autorius – dizaineris M. Daija (Latvija). Vertintojai pastebėjo, jog ši ekspozicija primena gerai suprojektuotą namą, kuriame funkcionaliai išspręstos visos erdvės, kur niekas niekam netrukdo – visa yra ten, kur ir turi būti. Kaip sakė S. Meškauskaitė-Stepšienė, įmonė puikiai atskyrė erdves, taip išvengiant parduotuvės įspūdžio, ekspozicijoje dirbo daug komunikabilių žmonių.
Kilčiauskas, dėl „Danfoss“ ir „Robert Bosch“ ekspozicijų pritardamas kolegoms, kalbėjo: „Šios ekspozicijos „išsivalė“, tapo „švarios“, įmonės labai ūgtelėjo projektuodamos, sugebėjo panaudoti sudėtingą plotą, gerai suvaldė erdvę“. Komisijos nario pastebėjimu, kontekstą puikiai sugebėjo išnaudoti ir „Baltijos brasta“: savo produkciją eksponavo juodų LITEXPO užuolaidų fone – juodas fonas tradiciškai suteikia pridėtinės vertės. Tačiau prof. M. Šaliamoras pasigedo „apimties ir skaidrumo“, kurios turi jų eksponuojamos dušo kabinos. Kaip buvo pastebėta komisijos – seka dizaino mada, bet sprendžia pigiomis priemonėmis.
Ką pasiūlyti vietoj lankstinukų arba komunikacija
Ryšių su visuomene ekspertė S. Meškauskaitė-Stepšienė atkreipė dėmesį į įmonių komunikavimo ypatybes. „Easigrass“, pristačiusi dirbtinę žolę, ja padengė porą automobilių, kurių vienas buvo eksponuojamas salėje, o kitas – lauke, taip sukuriant pasikartojimo įspūdį, kurį komisijos narė laiko paveikesniu už dalijamus lankstinukus. „Savo produktą įmonė panaudojo netradiciniu būdu, taip pabrėždama dirbtinės žolės įvairialypiškumą“, – sakė ji, pabrėždama pridėtinę tokio dubliavimo vertę. Teigiamai įvertinę komunikaciją, kiti komisijos nariai vis tik pastebėjo esant trapią ribą iki pasirinkto vaizdavimo primityvumo.
„Mes, komisijos nariai, esame iš skirtingų sričių – matome skirtingus pjūvius: erdvės, pristatymas, bendravimas su klientais, estetika, kas deklaruojama, koks skonis, kaip tvarkoma erdvė – mūsų visų požiūriai ir vertinimai skirtingi. Manau, kad kaip tik tai ir yra komisijos darbo vertė, – kalbėjo komisijos pirmininkas prof. M. Šaliamoras. – Gali būti profesionalu, bet ne publikai. Arba – gerai dirba publikai, bet yra kičas. Mums svarbu – balansas.“
Komisijos nariai, vertindami komunikaciją, kaip teigiamus pavyzdžius išskyrė „Danfoss“, „Robert Bosch“ darbuotojų bendravimą su lankytojais, pokalbiams su jais įrengtas atskiras erdves. Buvo įmonių, kurios pasirengė susitikimui su lankytojais, atsivežė pritraukimo priemonių – jie atitiko daugelį teisingos komunikacijos kriterijų, tačiau pasirinktos priemonės buvo neįdomios.
Kai ekspozicijai reikia paaiškinimo
Tiek pernai, tiek šiemet vertintojai nemažai dėmesio skyrė „Baumit“ ekspozicijai arba šioje ekspozicijoje besisukinėjančioms disko stiliumi pasipuošusioms merginoms. Jas pastebėjo visi, bet ryšio su ekspozicija nerado. Ekspertai sutarė, kad paveikumą galėjo sukurti atkartotas disko stilius pačioje ekspozicijoje.
Panašiai nutiko ir su „Bambuko grindimis“, kai ekspozicijos centre buvo pastatytos konstrukcijos, primenančios europadėklus. Nors iš tiesų, pagal kūrėjų sumanymą, taip buvo pristatomos grindų dangos.
Tačiau buvo įmonių, kurios, net ir pasirinkusios mažus plotus, sugebėjo pritraukti dėmesį, ir labai aiškiai pateikti savo produktą. Vienas tokių pavykusių pavyzdžių – „Arkam“. Kompaktiška ekspozicija buvo sukurta iš gaminių – metalinių vamzdžių, kaminų. Kaip pastebėjo prof. M. Šaliamoras, padarė meną iš to, kuo prekiauja. Pernai „Arkam“ nurungė kitos ekspozicijos, o šiemet jis sulaukė savo valandos.
Kitokia buvo „Vilduja“ ekspozicija – vietoj realaus produkto pasirinktas produkto piešinys.
Komisijos vertinimu, parodoje buvo bent keletas ekspozicijų, balansuojančių ant kičo ribos, bet patraukiančių dėmesį.
Apie švarą, estetiką ir pagarbą kaimynams
Pernai komisija nemažai laiko ginčijosi dėl lauko ekspozicijų, kai dėl įspūdingiausios ekspozicijos vardo susirungė mažytė ekspozicija su didžiule pastolių konstrukcija. Šiemet lauko ekspozicijos buvo labai kuklios, todėl komisija aptarė tik pastebėtas geras tendencijas (židinių eksponavimas) ir nepanaudotas paties produkto (medžio, akmens) galimybes.
Vienas iš vertinimo kriterijų buvo estetika, kuri neatsiejama nuo profesionalaus konstrukcijos sumontavimo ir pagarbos kaimynui. „Kaimynus reikia gerbti, – kalbėjo D. Voitkevič. – Tačiau ne vienos ekspozicijos kūrėjai elgėsi pagal principą – „kas už nugaros – ne mano reikalas“. Nors būta ir priešingų atvejų, kuomet ekspozicijų konstrukcijos įrengtos profesionaliai, tačiau vėliau joje dirbantys bendrovių atstovai sukuria „šiukšlynėlį“, „pameta“ ir įmonės pavadinimą, ir prekės ženklą. Ir juokais, ir rimtai D. Voitkevič dalijosi pastebėjimais apie kelių įmonių ekspozicijas, kurios pirmus metus atrodė įspūdingai, antrais atrodė lyg pamiršę atsivežti dalį detalių, o trečiais – aiškiai matėsi, kad ekspoziciją surinkto iš to, kas liko.
Pelnė lankytojų simpatijas ir komisijos kritiką
Lankytojų simpatijų prizas atiteko „Structum projektai“ ekspozicijai. Ją pastebėjo ir komisija, tačiau specialistai šią ekspoziciją įvertino kaip „gražią skulptūrą“, kuri tikrai patraukia dėmesį, tačiau parodoje ji nepataikė į kontekstą – nebuvo nei išmanumo, nei universalaus dizaino. „Kai įrenginėjo šią ekspoziciją, laukiau, kad bus kažkas įspūdingo, vis ėjau ir ėjau žiūrėti“, – kalbėjo apie sukurtą intrigą D. Voitkevič, pastebėdamas kad vis tik pritrūko išbaigtumo.
Nugalėtojomis paskelbtos keturios ekspozicijos. Jeigu „DANFOSS“, „Robert Bosch“ ir „ARKAM“ ekspozicijas ekspertai nagrinėjo keliais pjūviais, tai apie įmonių („Schiedel“, „Icopal“ ir „Monier“) grupės BMI ekspoziciją keturi iš penkių komisijos narių pasakė lakoniškai – įspūdinga. Toks ir buvo vienas iš svarbiausių konkurso kriterijų.