Pieno kelias ant lietuvių stalo: pokyčius diktuoja pirkėjai?
Vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja daugiau kaip 300 kilogramų pieno ir jo produktų – keletą kartų daugiau nei grūdų gaminių, mėsos ar daržovių. Lietuvos statistikai skaičiuoja, kad ši tendencija yra ilgametė ir nesikeičia nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais.
Šių metų žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt“ prisistatantys visi Lietuvos pieno produktų gamintojai lankytojus kvies atrasti naujus skonius bei derinius, pasiūlys ne tik paragauti, bet ir daugiau sužinoti apie tai, kaip produktai gaminami, kur jie keliauja ir kodėl, pavyzdžiui, lietuviškiems varškės sūreliams negali atsispirti net japonai.
Madas diktuoja Viduržemio jūros virtuvė
Nors lietuviška virtuvė sunkiai įsivaizduojama be tradicinių pieno produktų, tokių kaip pienas, sviestas, varškė ar grietinė, pieno produktų gamintojai teigia pastebintys, jog viena ryškiausių tendencijų, atkeliavusi iš Viduržemio jūros regiono šalies Graikijos – tai baltymingas graikiško stiliaus jogurtas.
Graikiško jogurto sėkmė JAV rinkoje jau tapo tikra legenda – kadaise buvęs žinomas tik kaip vienas iš Viduržemio regiono produktų, 2016 m. jis Amerikoje užėmė jau 53 proc. visų jogurtų rinkos. Jo populiarumas Amerikos rinkoje dažnai siejamas ir su itin taiklia rinkodara, tinkamai papasakota produkto istorija, tačiau tokiam augimui daug reikšmės turi ir globaliai besikeičiantys vartotojų įpročiai. Kad jie iš tiesų kinta, teigia pastebintys ir Lietuvos pieno produktų gamintojai.
„Matome, kad Lietuvoje taip pat prigyja graikiško jogurto vartojimo tradicijos. Intensyvus gyvenimo būdas diktuoja poreikį ieškoti sveikų ir patogių, tinkančių pasiimti su savimi, užkandžių, todėl pirkėjams siūlome ir geriamą graikišką jogurtą, kuriame du kartus daugiau baltymų, gyvos jogurto bakterijos bei dviejų rūšių probiotikai ir mažiau cukrų“, – asortimento pokyčius vardija vienos Lietuvos pieno perdirbimo lyderių, bendrovės „Pieno žvaigždės“ pardavimų direktorė Baltijos šalims Violeta Brauklytė.
Nesutaria dėl riebumo, bet nori mažiau cukraus ir daugiau baltymų
Pasak jos, globaliu mastu plintantis noras valgyti sveikatai palankesnį, kokybišką maistą bei užkandžius lemia ir gamintojų asortimento pasiūlos pokyčius.
„Stebime tendencijas, matome, kad žmonės pieno produktų neatsisako, tačiau jiems vis labiau rūpi jų sudėtis bei kokybė. Populiarėja produktai turintys mažiau pridėtinio cukraus, daugiau baltymų. Įdomu tai, kad to negalima pasakyti apie produktų riebumą: čia vienos nuomonės nėra. Netgi pastebime, kad pastaruoju metu vėl grįžtama prie pieno riebalų, kurie saikingai juos vartojant, yra naudingi“, – sako V. Braukylaitė.
Tai, kad pieno produktų kiekis ant lietuvių stalų nemažėja, o gaminių įvairovė auga reiškia, jog ir jaunoji karta auga vartodama daug pieno. Tačiau ar visada jie žino, o tėvai moka paaiškinti, kaip mėgstami sūreliai ar jogurtai pasiekia jų stalą?
„Pieno kelias“ – smagus būdas parodoje sužinoti, iš kur atkeliauja pienas
Karvė sveria apie 600 kilogramų, per dieną išgeria 100 litrų vandens ir suėda apie 70 kilogramų pašaro, o per metus duoda vidutiniškai 5,6 tonas pieno. Tačiau tai, kaip iš tiesų gimsta visų pamėgti pieno produktai, ne visiems ir ne visada yra aišku. Ypač mažiesiems, kurie augdami mieste pirmiausia sužino, jog pieno galima įsigyti parduotuvėje, tačiau kaip jis pasiekia prekybos centrų lentynas kai kuriems lieka paslaptis.
Vienas iš būdų šią paslaptį atskleisti – interaktyvus „Pieno kelias“, kuris Europos Komisijos iniciatyva šiemet bus pristatomas parodoje „AgroBalt“.
„Pieno kelias“ sudomins ne tik mažiausius parodos lankytojus, bet ir suaugusiuosius. Nuo karvės iki lėkštės ar stiklinės – visą pieno gavimo, perdirbimo ir prekybos grandinę bus galima ne tik pamatyti, bet ir tyrinėti „AgroBalt“ įsikūrusiame Europos Komisijos stende „Nuo lauko iki stalo – tvarus maistas sveikam gyvenimo būdui“. Greta įkurs veislinių naminių gyvulių paviljonas, kuriame visas tris dienas bus demonstruojamos įvairių veislių karvės, o jas atvežę ūkininkai miesto žmonėms papasakos apie pieno kelio ypatumus. Čia taip pat bus melžiamos karvės, bus galima paskanauti šviežio, tikro pieno“ – sako parodos projekto vadovė Lilijana Dirsienė.
Gegužės 24-26 d. paroda „AgroBalt“ lauks ne tik verslininkų, ūkininkų, maisto pramonės atstovų, bet ir visų tų, kurie nori susipažinti su žemės ūkio naujovėmis, maisto produktų skoniais ar tiesiog smagiai leisti laiką su šeima. Daugiau nei 200 parodos dalyvių iš Lietuvos, Belgijos, Indijos, Ispanijos, Italijos, Kinijos, Makedonijos, Rumunijos savo stenduose lankytojams pristatys dar neragautas ir nematytas naujienas, tarp kurių – pieno produktai, žuvis ir jūros gėrybės, mėsos gaminiai, prieskoniai, padažai, gėrimai, daržovės, arbata, saldumynai ir daugybė kitų maisto ir gėrimų produktų, kuriuos bus galima ragauti, degustuoti ir įsigyti visas tris parodos dienas.
Lankytojų čia lauks Lietuvos ūkiuose auginamų veislinių gyvulių paviljonas, žaidimų ir atradimų kupina „Pramogų pieva“ vaikams, šimtmečiui dedikuoti renginiai ir koncertai.