Ikoniškoji Kauno modernizmo architektūra, pasaulinio lygmens menininkų kūriniai ir daugiau nei 1000 kultūrinių renginių  – šiais metais Kaunas tapo visos Europos kultūros epicentru, į kurį nukreiptos visų akys ir ausys!

Kviečiame apsilankyti Kaunas 2022 stende, kur atstovausime Kauną kartu su Kaunastic komanda. Čia turėsite galimybę iš arčiau apžiūrėti legendinius Kauno pastatus iš visiškai netikėtos perspektyvos – per specialiai teatro dailininkių Aleksandros Jacovskytės ir Julijos Skuratovos kurtus kostiumus, vaizduojančius Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektus. 2022-aisiais metais tapęs Europos kultūros sostine, miestas jums pristatys spalvingą ir ryškią programą, kurioje: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, beveik 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), virš 250 koncertų.

Susipažinkite su šiuolaikine sostine, alsuojančia kultūra!

Sausio 28 d. penktadienį, 12:00 – 12:15 val. Kaunas2022 ir Kaunastic stende pasirodys Kauno šokio teatras „Aura”, su specialiai Europos kultūros sostinės atidarymui kurtais kostiumus, vaizduojančius Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektus.

Sausio 28 d., penktadienį, 13:00 –14:30 val. organizuojama konferencija – „Kaunas 2022 programos pristatymas turizmo sektoriui”

Konferencijos metu pristatys Europos kultūros sostinės programą ir pagrindinius jos akcentus, aktualius turizmo sektoriui, planuojamus turizmo srautus bei tendencijas. Renginio metu Kaunas 2022 pasidalins gerąja patirtimi bei pristatys galimybes, kurios, pasitelkus Kaunas 2022 programą, padės paskatinti turizmą ir įgyvendinti turizmo verslo poreikius.

Programa:

13.00-13.20 – Turizmo srautų prognozės | Tadas Stankevičius, „Kaunas IN“ direktorius.

13.20-14.00 – programos pristatymas. Kaip nepasiklysti 1 000 renginių programoje, kas svarbiausia, kur planuojami didžiausi srautai, kaip jiems ruoštis? | Dovilė Butnoriūtė, „Kaunas 2022“ tarptautinių ryšių vadovė.

14.00-14.30 – Nauja patirtis ir pridėtinė vertė turistams – speciali programa „Patirk Kauną“ ir turizmo sektoriaus įsijungimo galimybės | Gerda Titovė, „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė

Jau sausio 28–30 dienomis Varėnos kraštas kartu su rajono kultūrinio ir kulinarinio paveldo puoselėtojais, Dzūkijos nacionalinio parko specialistais, ornitologinio turizmo entuziastais, turizmo verslo atstovais prisistatys „Litexpo“ rūmuose vyksiančioje tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur 2022“. Varėnos stende lankytojų šiemet lauks ne tik daug įdomios informacijos apie Varėnos rajono turizmą, staigmenos, smagūs žaidimai, bet ir pats V. Krėvė-Mickevičius bei tokios įžymybės kaip žurnalistas, keliautojas, „Pasaulio puodų“ įkūrėjas Vytaras Radzevičius bei ornitologas, gamtos gidas Marius Karlonas.

Penktadienį Dargužių amatų centras pristatys edukaciją „Sūrio kelias“, papasakos apie senovinius pieno produktų gaminimo būdus, parodys etnografinius pieno rauginimo, sviesto mušimo ir kitokius indus bei atskleis, kaip ir su kuo valgomi tradiciniai Dzūkijos sūriai.

Varėnos rajono stendo taip pat išgirsite Vinco Krėvės–Mickevičiaus muziejaus atstovų pasakojimus apie garsųjį rašytoją ir jo 140-osioms gimimo metinėms skirtus renginius.

„Ornitostogos“ leis pažvelgti į paslaptingą paukščių gyvenimą. Pamatysite visą būtiniausią gamtos stebėtojo įrangą: žiūronus, monoklius, fotoaparatus, maskuotes, ornitologines knygas ir dar daug visko!

Šeštadienį prie varėniškių komandos prisijungs žymusis keliautojas Vytaras Radzevičius, kuris, neabejojame, sužavės ne tik savo kulinariniais sugebėjimas, bet ir įdomiais pasakojimais apie keliones, nuotykius ir gardumynus, kuriais vasarą vėl vaišins restorane po atviru dangumi Merkinėje. Šioje parodoje turėsite puikią progą pamatyti, kaip dirba tikras virtuvės meistras ir kaip jo puoduose kunkuliuoja dzūkiška grybienė.

Merkinės krašto muziejus kvies susipažinti su naujausiais muziejaus leidiniais „Merkinės miestas ir kraštas istorinėje kartografijoje“, „22-eji nepriklausomybės metai Merkinėje (1918-1940)“. Taip pat bus pristatomas naujausias muziejininkų projektas, skirtas Lietuvos Laisvės kovų istorijai – virtualios realybės žaidimas 1945 metų Merkinės mūšio tema.

Sekmadienį Dzūkijos nacionalinis parko darbuotojos demonstruos vieną iš subtiliausių liaudies menų – šiaudelių rišimą, pristatys lankytinus objektus, pažintinius takus. Jojimo klubas „Juodasis klajūnas“ supažindins su žirgų ir raitelių pasauliu.

Architektė,  Lietuvos lėtojo turizmo asociaciacijos narė Ieva Benetė sako, kad lėtasis turizmas turi stebuklingų galių – keliautojams jis gali tiesiog tvot, sujudinti mintis, pakirbinti jausmus, praplėsti suvokimą:  „Jei rimčiau, TVOT yra pagrindinių lėtojo turizmo vertybių santrumpa (slow) T- tvarus, V – vietinis, O – organiškas, T – tikras. Būtent lėtojo turizmo principais remiantis galima giliau ir pilniau pažinti kraštą ar vietą, į kurią atkeliavai“.

Prieš tris dešimtmečius pasaulyje prasidėjęs lėtasis judėjimas, labiau žinomas angliškuoju pavadinimu slow, skatina gyventi, dirbti, mokytis ir ilsėtis darniau – atsakingiau keliauti, rinktis sveiką, natūralų maistą, gerbti tradicijas, krašto autentiką.

Saugiausia kryptis – vietos turizmas

Vietos turizmui šiais metais daugiausia dėmesio skiriančios kelionių parodos ADVENTUR organizatoriai neabejoja, kad tvariausia turizmo rūšis šiandien yra vietinis turizmas. „Planuodami atostogas žmonės privalo įvertinti rizikas, kurios kyla dėl skirtingų pandemijos valdymo reikalavimų skirtingose šalyse ir dėl dinamikos tuos reikalavimus keičiant, – teigia vienas iš parodos organizatorių, Lietuvos parodų ir konferencijų centro „Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius. – Nesunku pastebėti, kaip į nuolatinius pandemijos pokyčius reaguoja aviacijos sektorius ir tarptautinių kelionių organizatoriai. Saugiausias sprendimas šiame etape yra tiesiog likti šalyje ir skatinti savo šalies ekonomikos augimą“.

Šiais metais ADVENTUR paroda tampa tikra vietos turizmo Meka. Parodos lankytojams čia bus siūloma originalių minčių ir idėjų, kaip iš naujo atrasti Lietuvą.

Lėtojo turizmo centre – autentiškos patirtys

Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė sako, kad naujausi tyrimai ir prognozės pasaulyje brėžia tendenciją – tvarioji kryptis ir patyriminis keliavimas tampa ypatingai populiarūs. Tai lėmė pasikeitę žmonių įpročiai, lūkesčiai ir poreikiai, – mes vis dažniau ieškosime fizinės atskirties, vietoj didelių viešbučių kompleksų rinksimės atskirus mažus namelius, kupolus, jurtas ar palapines su patogumais.  Dažnai girdimas poreikis –apsistoti vietose, kur nakvynė tampa potyriu: gamtoje be civilizacijos, lovoje švyturyje ar vandens pumpavimo stotyje, paukščių namelyje ar vyno statinėje.

„Lietuvoje jau gana daug kalbame apie lėtąjį turizmą, bet ne visada susikalbame, – sako H. Miliauskienė. – Daugeliu atveju žodį „lėtasis” suvokiame itin tiesmukai – eiti lėtai, sėdėti ilgai ir nieko neveikti. Na gerai, dar pasiimti kavos puodelį ir pasidėti knygą ant kelių. Bet jei taip elgsimės, mūsų kelionė tebus tingios liūto Bonifacijaus atostogos. Lėtojo turizmo esmė – kitokia. Pandemija natūraliai sulėtino gyvenimo tempą. Daugelis turėjo laiko įvertinti tai, kas iš tiesų kiekvienam svarbu, išmokė pabūti su savimi ir atrasti savo poreikius. Jei kalbėsime turizmo terminais, FOMO (baimę kažką praleisti) keičia JOMO (džiaugsmas praleisti). Kitaip tariant, jei anksčiau bijota praleisti renginį, vakarėlį, madingą restoraną ar kurortą, tai dabar atsiranda džiaugsmas praleisti tai, kas asmeniškai neįdomu ir rinktis tai, kas iš tiesų domina“.

Anot H. Miliauskienės, lėtasis turizmas kaip tik ir veda keliu, kuriame žmogus gali patirti neišdildomų emocijų, pasisemti tik jam pačiam reikalingų žinių. Lėtasis turizmas nėra pasivaikščiojimas miško takeliu, parku ar kaimo keliuku. Tai – potyrių ir žinių paieškos, kurios atveria naujus horizontus, o kartais sugriauna mitus, sau nustatytas taisykles ir toliau veda jau visai kitu keliu. Tuos potyrių ir žinių klodus gali atverti tik kuriantis žmogus, ne apžvalgos bokštas, ne pastatas, ne paplūdimys ar kitas infrastruktūrinis objektas. „Ir tie klodai bus tik tada paveikūs, kai juos atvers žmonės, kuriems jų veikla yra gyvenimo būdas, o ne pagal banko paskolos modelį sukurptas verslo planas. Lėtajame turizme labai svarbu autentiškumas, natūralumas ir vietiškumas. Būtent dėl tokių savybių galima keliauti šimtus kilometrų į vieną ar kitą vietą, nes ten gyvena žmogus, kurio sukaupta patirtis, žinios niekaip negali būti nukopijuota, perkelta į kitą vietą ir padaryta dar viena beveide edukacija“, – tuo visiškai tikra Lėtojo turizmo asociacijos vadovė.

Vietų, turinčių ypatingą veidą, Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Ir kas žino, ko reikia keliautojams – vienas norės pasėdėti ant geležinkelio stoties suolelio ir pasyviai stebėti skubančius žmones, kitam gal reikės daržo lysvės, kurioje, suleidęs nagus į žemę, galės išleisti susikaupusį garą, trečias norės žygio su žingsniamačiu, o ketvirtas – vienkiemio be informacinio triukšmo ar audringo pajūrio.

Svarbiausias tikslas – sujungti bendraminčius

2020 metais su dviem bičiuliais Lėtojo turizmo asociaciją įkūrusi H.Miliauskienė labiausiai norėtų, kad žodis „lėtasis“ neprarastų tikrosios savo esmės, kaip kad nutiko su žodžiu „edukacija“: „Vakarų pasaulyje lėtasis turizmas suvokiamas kaip tam tikras kokybės ženklas. Mūsų tikslas skleisti žinią, kas tai yra lėtasis turizmas, kuo jis skiriasi nuo poilsinio, piligriminio, kultūrinio, nuotykinio, pramoginio ar juodojo turizmo. Ir turbūt svarbiausia – sujungti bendraminčius, kurie lėtajam keliautojui padėtų rasti jo kelionės tikslą ir skleistų žinią apie jį galinčius sudominti žmones.

Lėtojo turizmo asociacija vienija labai skirtingus žmones – menininkus, architektus, istorikus, muziejininkus, kultūros atstovus, restauratorius, astronomus, pasakorius, virtuvės virtuozus ir skonio ekspertus. „Tai, ką mes darome, yra mūsų gyvenimo būdas. Kartais jis visai neracionalus, neatitinkantis jokių verslo prognozių ar rinkodaros principų, bet mums tiesiog smagu daryti taip, o ne kitaip. Smagu dalintis savo žiniomis, kūrybos potencialu, erdve, laiku. Pradėjome nuo trijų narių, dabar jau esame pasiekę pilnametystės ribą – turime 18. Mūsų tikslas – ne kiekybė, o kokybė“, – teigia asociacijos kūrėja.

Pačios H.Miliauskienės kelias iki lėtojo turizmo buvo ilgas, bet labai natūralus: nuo ilgamečio darbo masinio turizmo sferoje, perdegimo ir nuovargio iki sąmoningų žingsnių link to, kas turi prasmę. Nuo lisabonų, madridų, paryžių, londonų iki visiško vienkiemio be telefono ryšio. Nuo greito maisto užkandinių ir amžino lėkimo iki stirnienos kumpio, ėriuko kepsnio ir savo rankų darbo muilo. „Šiandien laikas, erdvė ir profesinėje veikloje, ir asmeniniame gyvenime įgauna visai kitas sąvokas ir apimtis, – sako ji. – Mano sukurta lėtojo turizmo vieta nėra apčiuopiama. Esu tarsi vedlys kelyje. Tai – kelionė laiku, ieškant vietovės Genius Loci, susitinkant su išskirtinėmis asmenybėmis, panyrant į jų gyvenimo erdvę ir laiko tėkmę, susibuvimas su vietove per skonius, kvapus, garsus bei istorijas, rankovių pasiraitojimas ir prisilietimas prie kūrybos ar gamybos proceso“.

Rasti laiko ramybei

Panašia patirtimi ADVENTUR parodos diskusijoje dalinsis ir kita Lėtojo turizmo asociacijos narė, studijos „jauku-ku“ įkūrėja architektė Ieva Benetė. Ji kalbės apie naują apgyvendinimo kategoriją – Bed and Bureau, kuriai reikia ne tik tylos, gražaus vaizdo už lango, netradicinės erdvės, bet ir patogių darbo sąlygų. Pandemija juk įvedė naują sąvoką – darbastogos.

I.Benetė teigia, kad Lietuva pilna gražiausių vietelių, gamtos prieglobsčių ir nuostabiai įdomių ir svetingų žmonių. Kiekviena išvyka sukuria vis kitokią, autentišką patirtį, kurią ji perkelia į interneto svetainę. Svetainė, kurioje architektė dalijasi teminėmis vietomis, prasidėjo nuo idėjos labiau pažinti gamtą. Sukūrusi „jauku-ku“ studiją, Ieva panoro ir kitus supažindinti su savo atradimais, su tvaresniais gyvenimo principais, kviesti žmones pabūti gamtoje, suprasti ją ir tiesiog rasti laiko ramybei.

Tokia vieta tapo jos suprojektuotas ir pastatytas Paukščių namelis medyje. „Ir tai – tikrai vieta, kurioje galima pabėgti, nes čia nėra jokių komunikacijų, tik tu ir medžių ošimas“, – pasakoja ir priduria, kad nameliu mielai dalijasi su kitais, ištroškusiais ramybės.

Lėtojo turizmo entuziastė pasidalina ir dar keletu vietų, kuriose sąmoningai atsisakyta komunikacijų. Dzūkijoje galima nuvykti į šalia miško pastatytą Lapitipį, kuris veikia net ir žiemos metu! Žemaitijoje egzistuoja namelis „Iš civilizacijos į gamtą“, jo pavadinimas aiškiai sufleruoja namelio šeimininkų misiją. Kad nusigautumėte iki Asalnų stovyklavietės Aukštaitijoje, reikia gerokai pasivažinėti miško keliuku, o ją pasiekus, negirdėsi jokio automobilių ūžimo, aplink miškai ir ežeras. „Šiandienos žmonės stipriai priklausomi nuo technologijų, jiems gana sunku nuo jų atitrūkti, – sako Ieva. – Yra buvę kuriozinių situacijų, kai prieš atvykdami į mano namelį, svečiai teravosi, ar pavyks pakrauti nešiojamąjį kompiuterį ir kiek laiko jis galės veikti. Kai pasiūliau jiems kompiuterį palikti namie ir pailsėti, jie tiesiog nesitvėrė džiaugsmu“.

Lėtasis turizmas – labai plati sąvoką, kurią kiekvienas gali suprasti ir prisitaikyti sau. Tokio turizmo organizatorės teigia, kad tokioms kelionėms reikia pasiruošti ir nusiteikti, priimti neįprastą vietą atvirai, mėgautis procesu, o taip pat kelionei rinktis tvaresnes transporto priemones, bendrauti su vietiniais, ragauti to krašto maisto, pasimokyti vietinės kalbos ar dialekto, pabūti vienoje vietoje ilgiau.

Apie tai, kaip keliauti ir gyventi lėtai, apie lėtojo turizmo ištakas ir galimybes, tendencijas ir prognozes su Lietuvos lėtojo turizmo asociacijos nariais bus galima diskutuoti kelionių parodoje ADVENTUR vyksiančioje diskusijoje jau šį šeštadienį, sausio 29 dieną.

Tarptautinė turizmo paroda ADVENTUR vyks 2022 metų sausio 28-30 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Parodos organizatoriai – Lietuvos parodų ir konferencijų centras „Litexpo“. Parodos partneriai:  Nacionalinė turizmo verslo asociacija, Turizmo rinkodaros asociacija, Turizmo rūmai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei VŠĮ Keliauk Lietuvoje, Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė. Informacinis partneris: 15 min.lt

Įsitaisyk patogiai ir leiskis į virtualią kelionę po tris Baltijos šalis!

Visos kelionės metu tave lydės gido balsas; virtualiai aplankysi muziejus, pilis, nacionalinius parkus ir geriausius restoranus skambant specialiai šiai kelionei sukurtai muzikai. Vietiniai gidai supažindins su Vilniaus, Rygos ir Talino senamiesčiais.

Kviečiame kelių dienų kelionę įveikti per pusantros valandos, Adventur parodos metu 5 salėje. 

Daugiau virtualių kelionių rasite www.shop.balticway.lt

Sukaupusi daugiau nei 10 metų verslo patirtį NoriuNoriuNoriu.lt komanda pristato skrydžiais kvepiančią naujieną – keliones į užsienį!
Tavęs laukia romantiški pasivaikščiojimai gražiausiuose pasaulio kurortuose ⛰ , tingios popietės vaizdinguose paplūdimiuose 🏖, šeimos atostogos be rūpesčių bei daugybė nepamirštamų įspūdžių 🥳!

Adventur parodos metu internetinėje svetainėje vyks Adventur savatės išpardavimas, kurio metu lankytojai galės rasti ypatingus pasiūlymus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Čia rasite gausų populiariausių viešbučių, sanatorijų bei pramogų pasirinkimą. NoriuNoriuNoriu.lt svetainėje esančių pasiūlymų kaina yra labai patraukli, o specialūs pasiūlymai bei nuolaidos jau seniai tapo mūsų kasdienybe. Svetainėje pateikiama svarbiausia informacija ir kontaktai, todėl esame tikri, kad norimą poilsį surasite labai greitai. Taip pat fizines poilsio ir pramogų korteles rasite Rimi prekybos centruose. Puiki dovanų idėja kiekvienai progai!

Turizmo forumas 2022
prie tarptautinės turizmo parodos Adventur 2022

Renginio vieta:
Lietuvos parodų ir kongresų centras Litexpo, Laisvės pr. 5, Vilnius
5.3. konferencijų salė.

Renginio laikas: 2022 m. sausio 27 d.

Registracija į renginį nuorodoje.

PROGRAMA

Renginio moderatorius: Rasa Levcikaitė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentė, turizmo praktikė.
Renginio organizatorius: Lietuvos Respublikos Turizmo rūmai.
Registracija į renginį nuorodoje.

Renginys gali dalyvauti tik užsiregistravę, patvirtinimus gavę ir galiojančius galimybių pasus turintys dalyviai.

Privaloma dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną.

Lietuvos gidų sąjunga šiais metais Adventur 2022 parodoje organizuoja Gidų dienos renginius. Kviečiame gidus ir kitus parodos dalyvius bei lankytojus sausio 28 d. į konferencijų salę 5.2 nuo 12.30 val. iki 15.30 val. klausyti šių paskaitų:

„Mūsų šalis – tarsi mozaika, kurią galima sudėti iš atskirų detalių – gamtos, istorijos, kalbos, tradicijų, žmonių. Turi atvykti čia ir ją sudėlioti, tik taip suprasi, kokio ji grožio“, – šitaip apie Lietuvą kitų kraštų keliautojams pasakotų tinklaraščio „Nesėdėk namuose“ įkūrėjas, šalies pažintinių taškų skaičiuotojas Ramūnas Šukauskas. Praėjusiais metais piligrimų kelią „Camino Lituano“ įveikusi architektė Guoda Bardauskaitė pridėtų, kad Lietuva yra romi, erdvi, šiek tiek melancholiška. Jos grožis suprantamas tiems, kurie nebijo žiemų ir pasiduoda gyvenimui gamtos ciklais. O kelionių žurnalo „Keliauk!” įkūrėja Dalia Smagurauskaitė kalbėtų apie tai, kad Vilniaus senamiestis primena meduolinių namelių miestą, o sostinės rajonai pasakoja apie tai, kaip toli miestas nuėjo.

Lietuva yra tai, apie ką verta kalbėti. Pandemijos metais keliautojai atvėrė savą šalį – jie pamatė tai, ko nepastebėdavo išvykę į tolimus kraštus. Po pertraukos Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksianti kelionių paroda ADVENTUR šiais metais kvies keliauti Lietuvoje, o į parodą susirinkę kelionių, apgyvendinimo, poilsio bei pramogų organizatoriai siūlys naujas kelionių po Lietuvą kryptis ir galimybes.

LITEXPO direktorius Justinas Bortkevičius teigia, kad parodos organizatoriai nuolat seka ir atidžiai stebi informaciją apie besikeičiančią epidemiologinę situaciją bei LR Sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamus reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus lovų užimtumo rodiklius. „Manome, kad svarbiausias dalykas yra laikytis rekomenduojamų saugumo reikalavimų renginiams – galimybių paso taikymo, kaukių dėvėjimo, atstumų laikymosi, patalpų vėdinimo ir dezinfekavimo. Pasaulyje vyksta renginiai, gyvenimas nesustojo, o pastarieji metai įrodė, kaip galima sėkmingai prisitaikyti prie įvestų ribojimų ir dirbti toliau. Privalome prisitaikyti ir sąmoningai gyventi tokioje situacijoje, kokioje esame“, – įsitikinęs J. Bortkevičius.

Kelionės po Lietuvą – nuostabių žmonių pasaulis

Tradicinės parodos ADVENTUR diskusijos „Kelionės – mano gyvenimo būdas“ rengėja, žurnalo „Keliauk!” įkūrėja ir keliautoja D. Smagurauskaitė pandemijos metus lygina su nuotykių kelione, kai ne viskas vyksta taip, kaip planavai, bet galiausiai turi ką papasakoti. Per dvejus metus ji baigė rašyti savo naują knygą, su bendramintėmis išleido penkis elektroninio kelionių žurnalo „LĖTAI apie pasaulį“ numerius. Kelionės taip pat niekur nedingo, jų tik sumažėjo ir jos keitėsi – Dalia daugiausia keliavo  automobiliu, nes taip buvo ir saugiau, ir patikimiau. „Prieš pat pandemiją spėjau nuvykti į Saudo Arabiją, o planuose buvo Pietų Amerika, vėliau kryptys susitraukė iki tų, kurias buvo nesunku pasiekti dieną ar dvi vairuojant – Lenkija, Čekija, Slovėnija, Vokietija, Italija, Kroatija. Na, o Lietuva tapo pačia populiariausia kelionių kryptimi ilgiems ir trumpiems savaitgaliams ar net popietėms, kai jau tapo sunku ištverti bute – tuomet geriausia vieta buvo miškas“, – pasakoja žurnalistė ir priduria, kad paskutinieji, ribojimų metai buvo gera proga išsitraukti senus užrašus, prisiminti svajones ir leistis į keliones po Lietuvą, kuriai vis pritrūkdavo laiko.

Keliaujant po Lietuvą D. Smagurauskaitei teko laimė sutikti ne vieną žmogų, kuriantį Lietuvai, saugantį jos paveldą, gamtą, skonius ir tradicijas. Dažniausiai ji prisimena ekologo Drąsučio Brazausko pasakojimus apie Rambyno regioninio parko turtus (ar žinojote, kad ten inkiluose gyvena miegapelės?), pasivaikščiojimą su mokslininku Žydrūnu Preikša po Punios šilą, malūnininko Stasio Sutkauskio miltuotos istorijas, proprosenelių sodyboje Verebiejuose įsikūrusių Irmos ir Dovydo Žvinakių santykį su praeitimi ir jų kuriamą muziejų, Gražinos Auguvienės dzūkavimą ir sūrius, susitikimą su kriviu, paslaptingos Mindaugo sienos paieškas. „Į keliones po Lietuvą žvelgiu kaip į keliones po nuostabių žmonių pasaulius, o ne po pastatus ir paminklus“, – sako D. Smagurauskaitė.

Gera kelionė jai yra ta, kuri leidžia patirti emocijų, nustebina ir suteikia naujų žinių. „Tokia, iš kurios grįžtu praturtėjusi, išmokusi apie pasaulį, žmones ir pačią save, – ji sako. – Gera kelionė palieka pėdsaką atmintyje – gali būti, kad laikui bėgant vardai ir vaizdai išblunka, tačiau atmintyje lieka patirtas jausmas, išmokta pamoka. Gera kelionė ta, kai neskubu, nedėlioju pliusiukų prie aplankytų vietų, o turiu laiko pasimėgauti buvimu“.

Smagurauskaitė džiaugiasi, kad po metų pertraukos paroda grįžta, o kartu su ja – išsiilgti gyvi susitikimai su keliautojais. „Apie Lietuvą kalbų tikrai bus, – ji žada ir sako, kad geriausiai apie naujausias patirtis ir savo atradimus papasakoti gali didžiausia Lietuvos fanė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, kartu su Gerda Butkuviene pernai sukūrusios tinklalaidę „Nepasėdos“. Dar vienas diskusijos svečias – alpinistas ir fotografas Saulius Damulevičius, kurio pandemija nesustabdė ir jis leidosi į dar vieną ekspediciją. Trečiasis pašnekovas – istorikas, gidas ir keliautojas Vladas Liepuonius, su kuriuo kalbėsime apie solo keliones po Balkanus ir kitokias tokių kelionių patirtis.

Geras pažintinis takas visada palieka prisiminimų

Lietuvą ir visus jos pažintinius takus išmaišęs keliautojas, tinklaraščio, o dabar jau ir knygos „Nesėdėk namuose“ autorius Ramūnas Šukauskas žiemą keliauja rečiau, tačiau kitais metų laikais, vos tik pasitaiko proga, išvažiuoja pasižvalgyti po Lietuvą. Ir ne tik savaitgaliais. „Nekeliu tikslo keliauti kuo dažniau, tai darau kai noriu, ne iš reikalo“, – sako ir kitiems nepataria užsisėdėti namuose – mažai keliaujantis, nedaug kuo besidomintis ir tarsi voverė besisukantis kasdieninės rutinos rate žmogus tampa irzliu, negatyviu pesimistu. Dangus tokiam apsiniaukia, o pasaulis atrodo priešiškas. Komfortiškas sėdėjimas namuose įtraukia tarsi liūnas ir tada jau reikia pastangų iš jo ištrūkti. „Kelionės greitai išlaisvina iš tokio gyvenimo, neabejoja R. Šukauskas, – jos plečia akiratį, dovanoja naujas patirtis ir naujas galimybes. Nesėdėti namuose nereikia suprasti tiesiogiai, kelionės nėra tik tikslas, jos yra pilnaverčio, aktyvaus ir įdomaus gyvenimo dalis“.

Pradėjęs keliauti pažintiniais takais Lietuvoje, R. Šukauskas iš pradžių skaičiavo, kiek jų žino ir kiek jų jau aplankė. Vėliau liovėsi: „Nėra tikslios ribos tarp pažintinio tako ir pėsčiųjų tako ar maršruto, todėl tikslų skaičių pasakyti sunku, o kiekvienais metais sužinau apie apleistus ar panaikintus takus. Jų vieton stoja nauji ar atnaujinti, todėl skaičius nuolat kinta. Bendrai pažintinių takų ir maršrutų Lietuvoje yra per 200. Kiek jų esu aplankęs? Paskutiniu metu neskaičiavau, bet manau, kad  apie 130“.

Geru pažintiniu taku jis vadina tokį, kuris sukelia minčių ar emocijų, suteikia patirčių, palieka prisiminimų. Tinkamai parinktas maršrutas, gamtos vaizdai, įdomi ir šiuolaikiškai pateikta informacija, lankytojams pritaikyta infrastruktūra, netikėti atradimai bei malonios smulkmenos – tai dalykai, nuo kurių priklauso pažintinio tako įdomumas. „Yra takų, kurie paveikia gražiu kraštovaizdžiu,  bet yra ir takų, kuriuose malonią patirtį kuria visuma. Vieno recepto nėra, kur kas svarbiau keliauti be didelių išankstinių lūkesčių, atkreipti dėmesį į mažus dalykus ir tenkinti žingeidumą“, – sako Lietuvos pažintinių takų ekspertas.

Į per pandemiją gimusią knygą R. Šukauskas sudėjo savo kelionių po Lietuvą patirtis. Pastaruoju metu jis sako pagalvojantis ir apie tolimesnes keliones. „Kelionės man nėra darbas, konkrečių planų neturiu, – sako. – Dar daug likę neišvaikščiotų pažintinių takų, kartais pagalvoju ir apie ilgesnius maršrutus. Keliavimas pėsčiomis tapo gyvenimo dalimi, todėl vaikščiosiu ir toliau. Nesėdėsiu namuose“.

„Camino Lituano“ – iš komforto zonos vedanti piligrimystė

Prieš septynerius metus Camino de Santiago piligrimų kelią praėjusi, Švenčionėliuose gyvenanti architektė Guoda Bardauskaitė su bendražygiu iš Urugvajaus tarsi juokais sutarė pakartoti kelionę po 6 metų. „Artėjant tai datai ir viduje pajutau vis stiprėjantį norą keliauti, – ji pasakoja. – Svarsčiau įvairius piligriminių kelių variantus, tačiau dėl pandemijos aplinkybių paprasčiausia ir saugiausia pasirodė rinktis „Camino Lituano“.

Keliones mėgstanti architektė šiek tiek žinojo apie „Camino Lituano“ kūrimo užkulisius – šį maršrutą kūrė jos bičiulis, keliautojas Mariaus Minkevičius. Pirmam pasivaikščiojimui ji pasirinko pagrindinį maršrutą, kertantį Lietuvą iš šiaurės į pietus, nuo Žagarės pro Kėdainius, Kauną, Alytų iki Lazdijų. Seinuose šis kelias susijungia su Lenkijos maršrutu ir per kitas Europos Šalis veda į tą patį Santiago de Compostela miestą.

Keliautoja pasakoja, kad „Camino Frances“ maršrute buvo daugiau tankumo, egzotikos ir turistinio turinio. Tuo tarpu Lietuvoje, ypač pirmoje kelionės pusėje, kol pasiekė Kauną, teko nemažai eiti ilgomis tiesėmis per atvirus laukus. Keliavo rugpjūtį, svilino virš 30 laipsnių karštis, dėl to fiziškai įveikti šias atkarpas buvo dar sunkiau nei Pirėnų kalnuose. „Būtent dėl to lietuviškasis kelias man pasijuto labiau “piligriminis”: tikrinantis ištvermę ir ryžtą, o ne pildantis turistinius lūkesčius. Monotoniškos atkarpos dovanojo ramų buvimo su savimi laiką, prisipildė įdomių apmąstymų ir savotiškai priminė meditaciją. Nors per Lietuvą planavau keliauti viena, tam tikromis atkarpomis į kelionę prisijungė šeimos nariai, tad turėjome progą sustiprinti tarpusavio ryšį. Visos kelionės metu nesijaučiau labai nutolusi nuo namų, kelionėje lydėjo saugumo ir psichologinio komforto jausmas“, – pasakoja ji.

„Camino Lituano“ kelias yra pažymėtas taip, kad einant juo praktiškai nereikalingas žemėlapis. Besidomintiems kultūriniais ar istoriniais objektais „Camino Lituano“ interneto puslapyje pateikiami labai išsamūs visų įdomesnių vietų aprašai bei kiekvienos dienos pabaigoje numatyta viena ar kelios nakvynės vietos. „Taigi, nieko, išskyrus pirmąją nakvynę, neplanavau“, – sako ir priduria, kad jai piligriminis kelias labiausiai ir yra apie pasitikėjimą, neplanavimą. Net jei paaiškėja, kad nakvynės vieta neveikia ar kad nepavyks nueiti tiek, kiek suplanuota, kelyje viskas išsisprendžia. Eidama Guoda stengiasi neapsikrauti informacija ir neturėti kitų tikslų, kaip tik labiau pajusti savo kūną, aplinką, patirti gyvą kontaktą su vietomis bei žmonėmis.

Keliaujanti architektė sako, kad Lietuva šiame kelyje atsivėrė naujomis spalvomis. Ji naujai pažvelgė į savo gimtąjį miestą Kauną – koks jis žalias! Užsukusi į keletą dvarų, turėjo  džiaugsmo susipažinti su nuostabiais Babtyno ir Jakiškių dvarų šeimininkais, kurie atvėrė savo buitį, privačias erdves. Tarp atrastų Lietuvos spalvų buvo ir niūrių: Guodą sukrėtė Šiaurės Lietuvos vaizdas, Žagarės, Naisių, Joniškio apylinkės, kur dienų dienomis mačiau tik žemės ūkio alinamus laukus. „Džiaugiuos ir šia patirtimi, jaučiuosi susidariusi pilnesnį Lietuvos paveikslą“, – sako Guoda.

Savo keliones G. Bardauskaitė matuoja ne kilometrais ar pamatytais objektais, o vidiniais pokyčiais ir atradimais. Nors 2021-aisiais jai teko keliauti Islandijoje, paganyt akis Sacharoje, pasivaikščioti po Kalėdoms besiruošiantį Stokholmą, nei viena iš šių kelionių nebuvusi tokia turtinga, kaip ėjimas per Lietuvą pėsčiomis: „Man patinka, kai kelionėje turiu laiko naujoms pažintims, nuoširdiems pokalbiams – taip atrandu įvairių žmonių žvilgsnį į pasaulį ir gyvenimą. Manau, kad ne kelionių plotis, o gylis yra svarbus. Ir Lietuvą dar daug kas mažai ištyrinėjo“, –įsitikinusi keliautoja.

Dalios Smagurauskaitės moderuojama diskusija „Kelionės – mano gyvenimo būdas“ tarptautinėje turizmo parodoje ADVENTUR vyks 2022 metų sausio 29 dieną.  Parodos organizatorius – Lietuvos parodų ir konferencijų centras „Litexpo“. Parodos partneriai: Lietuvos Turizmo asociacija, Nacionalinė turizmo verslo asociacija, Turizmo rinkodaros asociacija, Turizmo rūmai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, VŠĮ „Keliauk Lietuvoje” bei „Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė”. Informacinis partneris: 15 min.lt.

Atsinaujinęs vienas žymiausių piliakalnių Lietuvoje, restauruota įspūdingo grožio buvusi Alytaus sinagoga, atnaujinta vienintelė šalyje iš Amerikos atplukdyta mokykla ir beveik 9000 valandų „Alytus 2022“ kultūrinio vyksmo šiemet kviečia į Alytaus kraštą.

Tarptautinėje turizmo parodoje ADVENTUR Alytaus miesto ir rajono turizmo naujoves Alytaus turizmo informacijos centras pristatys stende Nr. 3.31. Pagrindinis šių metų akcentas – Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022.

Alytuje šiemet kils nauji kultūriniai tiltai – Atminties, Miegantys, (Ne)pastatyti, Atviri, Gelžbetonio tiltai su sparnais, Žalieji bei Kylantys. Jais keliaujantiems „Alytus 2022“ dovanos daugiau kaip 200 įvairių renginių, 13 švenčių, 17 plenerų, dar 17 festivalių, 20 konferencijų ir edukacijų – iš viso beveik 9000 valandų kultūros. Neapsiribojant tradiciniais, planuojami ir nauji renginiai ir premjeros: Etnofestivalis, dizaino savaitė, įspūdinga meninė instaliacija ant Nemuno „Šviesos ženklai“, metalo plastikos simpoziumas, jaunimo folkloro festivalis „Viecinis“, „Myliu“ savaitė, išskirtinė Samuelio Taco (Shmuel Tatz) kolekcijos paroda ir kita. Kviečiame sekti naujienas alytus2022.lt, feisbuke „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“ bei instagrame „Alytus 2022“, įsitraukti, dalyvauti, kurti kultūrinius tiltus drauge ir būti jų dalimi. Su „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“  atstovais ir Alytaus teatro aktoriais Alytaus krašto stende galima bus pabendrauti sausio 28 d. 2022 m. renginių  pristatymas vyks stende Nr. 3.31. nuo 12.30 val.

2022 metais Alytaus rajone keliautojai būtinai turi aplankyti vieną gražiausių, didžiausių ir žymiausių piliakalnių Lietuvoje – Punios piliakalnį. Šiemet turistus jis pasitiks išgražėjęs, naujai sutvarkytas ir pritaikytas patogiam lankymui: įrengtos apžvalgos-poilsio aikštelės, suteikiančios daugiau galimybių pasigrožėti nuo piliakalnio atsiveriančiais Nemuno vingiais ir Punios šilo vaizdais. Atnaujintais takais ir įrengtais terasiniais laiptais galima apeiti aplink visą piliakalnį. Papėdėje lauks dar viena staigmena – laiptuotas Nečiuikų šaltinis, prie kurio taip pat veda įrengtas takas.

Susipažinus su Punia ir jos apylinkėmis (žymiuoju Butrimonių fontanu kolboje, Raižių mečete) keliautojų laukia restauruota buvusi Alytaus sinagoga (audiovizualiųjų menų centras), subtiliai ir jautriai pasakojanti buvusios miesto žydų bendruomenės gyvenimą ir likimą. Žavi naujai atgimusios pastato interjero freskos, čia vykstantys kamerinės muzikos vakarai ir eksponuojamos žymių Lietuvos bei išeivijos kūrėjų keičiamos parodos.

Šeimos su vaikais galės smagiai leisti laiką vaikų poeto Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus atnaujintose edukacijų erdvėse arba greta muziejaus esančiame A. Matučio parke tarp originalių medinių skulptūrų, vaizduojančių poeto eilėraščių personažus.

Alytaus kraštotyros muziejuje nejučia nusikelsite 100 metų atgalios ir galėsite pasisvečiuoti XX a. pr. dzūkiškame kieme: užsukti į pirkią, tvartą, užmesti akį klėtin, pasiklausyti dzūkiškos šnektos ir – kas retai muziejuose būna – liesti eksponatus.

Kviečiame apsilankyti vienintelėje Lietuvoje iš Amerikos atplukdytoje mokykloje Kurnėnuose. Beveik visos statybinės medžiagos (net mokyklos langų stiklai, suolai) buvo gabenamos iš Čikagos. Mokyklos statybas finansavo po studijų JAV apsigyvenęs kurnėniškis Laurynas Radziukynas. Mokykla atvira lankytojams – turistinėms grupėms ir pavieniams keliautojams, čia vyksta ir edukaciniai užsiėmimai (dėl lankymo galimybės teirautis tel. +370 614 53 704).

Norint patirti XX a. gyvą istoriją, reikia pasisvečiuoti daugiau nei prieš 100 metų statytuose namuose, išgirsti giminės istoriją, atsikvėpti šimtametės obels šešėlyje ir paliesti seniai nenaudojamus daiktus. O gal  sėsti į 1965 m. automobilį ir pasileisti kaimo keliukais, klausantis istorijų su „Praeities pavara“ (www.praeitiespavara.lt).

Jeigu  pageidaujate aštresnių pojūčių – jūsų laukia programa „Svečiuose pas raganas ir žiniuonius. Ar išdrįsi?“. Netoli Daugų miesto, nuošalioje Dusevičių sodyboje, laukia šiurpą kelianti viduramžių bausmių, kankinimų ir raganų teismų erdvė bei pragaro miškas bendriniu pavadinimu – „Pelkė“. Programos vedlys parodo ir pristato eksponatus, į kuriuos žiūrint darosi nejauku (tel. pasiteiravimui +370 686 79 399).

Dar nori vieno adrenalino pliūpsnio – kviečiame į hotelį „Baimės namai“. Kokia paslaptis slepiasi už šio viešbučio sienų? Siaubo išgyvenimas. Viešbučio gyventojai suteiks jums ypatingai aštrių ir įsimintinų pojūčių. Vaikščiodami ir bandydami ištrūkti iš siaubo namų susitiksite jo gyventojus. Svarbu! Nežiūrėti jiems į akis – turėsite drąsos pažvelgti baimei į akis? (www.facebook.com/BaimesNamai/)

Po tokių įspūdžių galima atsipalaiduoti nuotykių parke „Tarzanija“ – pasileidžiant skrydžiu per Nemuną ar lekiant šoninio slydimo kartingais. Šiemet parke lankytojų lauks naujai perstatytos laipynių trasos, daugiau trasų pritaikyta jaunesnio amžiaus lankytojams. Pavasarį bus atidarytas mini golfo aikštynas. Greta parko gamtos apsuptyje įsikūrusiame „Dzūkijos dvare“ galima apsistoti nakvynei ir sudalyvauti naujoje edukacinėje programoje „Senieji dzūkų vakarojimo papročiai“ (www.tarzanija.lt, www.dzukijosdvaras.lt).

Jeigu ieškote nakvynei neįprastos vietos – sodyba „Perlytė Dusia“ (tel. pasiteirauti +370 656 30 867) kaip tik jums. Tai šiuolaikiškas, Dusios ežero pakrantėje įsikūręs poilsio kompleksas šeimoms, jaukiems draugų susibūrimams ar romantiško laiko gamtos prieglobstyje ieškančioms poroms. Mėgstantys originalumą gali apsistoti pagal sezoną dekoruotose palapinėse – „Metų laikai“. Palapinės pritaikytos patogiam poilsiui. Negilus ežero krantas – privalumas šeimoms su mažais vaikais. Ieškantys komforto gali apsigyventi pagrindiniame sodyboje pastate, kuris kasmet puošiamas pasirinkta tema. Šių metų tema – Italija.

Poilsiautojų laukia ir kitos naujos bei atnaujintos sodybos, pramogos, paslaugos, tad parodoje lankytojai galės sužinoti, ką galima pamatyti, paragauti, kur pramogauti, poilsiauti ir kaip smagiai bei turiningai praleisti laiką Alytaus krašte.

Susitiksime Alytaus krašte!

2022 m. sausio 25 d. Vilniui liks lygiai metai iki 700-ojo jubiliejaus, tačiau šventė prasideda jau dabar. Kadaise LDK kunigaikščiui Gediminui žynys Lizdeika išaiškino jo sapną apie Geležinį vilką kaip tai, jog „čia stovės sostinė, o jos garsas sklis po visą pasaulį. Jau netrukus Gediminas rašė laiškus ir visos Europos miestų amatininkus bei pirklius kvietė į Vilnių. Dabar ir jūs turite progą, parodos ADVENTUR 2022 metu, pasveikinti Vilnių su gimtadieniu, pasakydami linkėjimą į didelį stilizuotą garsiakalbį-šviesos instaliaciją. Jis garsiai trimituos apie ateinantį Lietuvos sostinės jubiliejų. Prieikite nusifotografuoti ir pasakykite linkėjimą, kurio aidas sklis toli ir nušvies miestą.

Naujuosius 2022-uosius žurnalistas ir keliautojas Orijus Gasanovas atšventė Stambule. Grįžęs iškart po Naujųjų ir kelias dienas pailsėjęs išskris į Dubajų. Iš ten jo keliai ves gilyn į Vidurio Aziją, o paskui atgal į Vilnių, kur sausio 28-30 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks tradicinė kelionių paroda ADVENTUR 2022. Pasaulį išmaišęs Orijus yra šios parodos ambasadorius. O tikrą kelionių ambasadorių sunkiai sustabdo netgi keliautojų įpročius pakeitusi pandemija ir karantinas.

Populiarias kelionių laidas televizijoje rengiantis O. Gasanovas teigia, kad ADVENTUR paroda yra nepaprasta galimybė atrasti savas kelionių kryptis, išsiaiškinti pasikeitusias keliavimo sąlygas ir sužinoti kelionių naujienas. Prieš pat kelionę į Turkiją, trumpam į Vilnių iš Tailando grįžęs žurnalistas papasakojo apie pandeminio keliavimo ypatumus ir dar kartą priminė, koks aktualus šiandien yra parodos ADVENTUR šių metų šūkis – „Keliaukime vėl!”

Buvo toks laikas per karantiną, kai daugelis iš mūsų sėdėjo namuose, o tu – keliavai. Kaip tau pavyko?

2020-uosius aš visada prisiminsiu! Tai buvo mano nuolatinės izoliacijos metai. Dvi kelionės per mėnesį ir dvi izoliacijos. Galima sakyti, kad per tuos mėnesius ir nemačiau nieko, kas vyko Lietuvoje, ir nei su vienu draugu nesusitikau. Tik važiuoju daryti naują testą ir vėl skrendu.  Net ir tuo metu, kai Lietuvoje atšilo, kai daugelis žmonių išvis pamiršo ar netgi nusispjovė į izoliaciją, sėdėdavau užsidaręs namuose. Labai apsidžiaugiau, kai pavyko vienam pirmųjų pasiskiepyti „Astra Zeneca“ vakcina, tada tik nežinojau, kad antrąją skiepo dozę gausiu labai negreitai… Tai buvo psichologiškai sunkus, keistas laikas. Lengviau tapo, kai gavau antrąjį skiepą. Sergu lėtine bronchine astma ir ta nuolatinė baimė, kad susirgsiu, mane iš tiesų sekino.

Keliaudamas tikrinausi kiekvieną savaitę, testus dariausi reikia nereikia, atsidūręs vis kitoje pasaulio vietoje, nes norėjau žinoti, ar tikrai viruso nepasičiupau. Būdavo savaičių, kai testus atlikdavau po keletą kartų per savaitę. Po 55-ojo pamečiau skaičių ir, prisipažinsiu, tam išleidau nemažai pinigų. Brangiausiai už testą mokėjau Egipte, viešbutyje, prieš skrendant į Dubajų – 260 eurų. Į viešbučio kambarį atvyko gydytojas, pridėjo testą man prie nosies ir viskas – atsakymas neigiamas. Dar vieną keistą patirtį turėjau Anglijoje – turėjau daryti antros, o paskui – ketvirtos dienos testą. Nelabai supratau kodėl taip reikėjo, juo labiau, kad testą turėjau darytis pats.

Graikijos Korfu saloje, atrodė, kad man nosyje tikrai pradūrė skylę. Dar viena keista patirtis laukė Maldyvuose – atsidūriau klinikoje, kuri priminė fabriką. Sunku įsivaizduoti, kaip jie pacientų ir rezultatų nesupainioja – tuo pat metu testuoja keturis ir visiems liepia iškart išeiti. Maldyvuose buvo akimirka, kai atrodė, kad teks karantinuotis – filmavome viešbutyje įstrigusius ir COVID-19 sergančius lietuvius. Beveik dvejus metus man pavyko viruso nepasičiupti.

Ar prisimeni dieną, kai pasaulis prabilo apie pandemijos galimybę? Ar tuo metu jau buvai suplanavęs kelionę, o gal keliavai?

Tuo metu buvau Stambule. Buvo likę gal trys dienos iki to laiko, kai Lietuva užsidarė. Grįžti spėjau, tačiau suplanuota kelionė į Maroką neįvyko. Pamenu, svarsčiau – skristi, ar neskristi? Tuo metu Lietuvoje gal tik vienas atvejis buvo, atrodė, kad taip ir liks, niekas rimtai neprasidės. O paskui keliones stabdė nerimas labiau ne dėl savęs, o dėl kitų – kas bus, jei į Lietuvą virusą parvešiu aš?

Kiek tęsėsi tokia tyla? Ir svarstymas – keliauti, ar ne?

Iki tos akimirkos, kol pasaulyje visiškai užsidarė oro erdvė. Lėktuvai neskraidė ir mes visi sėdėjome namuose. Antrą savaitę po to, kai skrydžiai atsinaujino, išskridau į pirmąją kelionę. Gerai pamenu, kad mano „Instagram“ paskyros peržiūros tada mušė rekordus, o pasakojimai apie karantininę kelionę į Dubrovniką sulaukė apie 90 tūkstančių peržiūrų. Daugeliui buvo netikėta, kaip tokiu metu išvis galima keliauti, o ir man pačiam pirmasis skrydis dėvint kaukę atrodė gana keistas. Ir kaip viskas pasikeitė per beveik dvejus metus! Dabar atrodo keista keliauti be kaukės. Norvegijoje vietos avialinijomis skridau iš vieno miesto į kitą. Lėktuve, kaip įprasta, sėdžiu su kauke. Prie manęs priėjusi stiuardesė pasilenkė ir sako: „Galite kaukę nusiimti, mūsų lėktuve jos nereikia.“

Ar pandemija ir karantinas pakeitė tavo kelionių skaičių? Dabar daug keliauji?

Galiu pasakyti, kad mano kelionės sugrįžo į priešpandeminį lygį, jų gal net šiek tiek padaugėjo. Oro uostai gruodžio mėnesį atrodė lygiai tai pat, kaip 2019-aisiais. Pernai gruodį, pamenu, sėdėjau Frankfurto oro uoste ir laukiau skrydžio į Meksiką, oro uoste veikė tik viena kavinė. Šį gruodį Frankfurtas perpildytas, Stambulo oro uostas – irgi pilnutėlis. Visiškai neatrodo, kad vyko kažkas baisaus. Tik visi su kaukėmis, o įsodinimo į lėktuvą procedūra trunka ilgiau ir būna daugiau neišskrendančių – dažnai matau žmonių, kuriem trūksta dokumentų, testų arba jie nebūna užpildę kokios nors anketos. Man ir pačiam būna neramu – ar tikrai viską apgalvojau, sužiūrėjau pasikeitimus. Nes šalys nuolat keičia tvarką, baisu atvykti dieną, kai taisyklės keičiamos. Rugpjūtį atskrendu į Londoną, man viešbutyje sako – dešimt dienų karantinas. Teko viešbučio darbuotojams aiškinti, kad jų šalyje taisyklės ką tik buvo pakeistos. Noriu pasakyti, kad nereikia bijoti ginčytis,  ypač jei tikrai žinote, kad jūsų tiesa.

Orijau, gal gali pasakyti, kur ieškoti patikimos informacijos?

Pirmiausia – mūsų Užsienio reikalų ministerijos interneto puslapyje. Paprastai jame rasite ir datą, kada informacija buvo atnaujinta. Jei tai padaryta daugiau nei prieš dvi savaites – ieškokite kitų informacijos šaltinių.

Ar jauti, kad keliauti dabar yra saugiau, kad higienai skiriama daugiau dėmesio?

Būna ir labai nehigieniškai atrodančių avialinijų! Jei užsikrėtusiųjų skaičius didelis, skrisdamas stengiuosi negerti ir nevalgyti. Visą skrydį sėdžiu su kauke, o kartais – ir su dviem. Storesnę užsidedu apačioje, ant viršaus – vienkartinę, kurią išlipęs iškart išmetu. Visiems sakau: neužsikrėčiau tik todėl, kad griežtai laikiausi gydytojų rekomendacijų – nešiojau kaukes bei nuolat dezinfekavau savo rankas ir netgi daiktus. Kartais sau atrodydavau kaip ligų bijanti bobutė.

Per pandemiją įpratau keliauti su dideliu lagaminu. Jame – visa įmanoma filmavimo technika, dvigubai daugiau vaistų, dvigubai daugiau drabužių, jei netyčia kur įstrigčiau.

Ar buvai įstrigęs?

Aš sėkmingai bėgioju (juokiasi). Sakyčiau, tai – labiau laimingas atsitiktinumas, o ne meistriškumas. Dažnai atvykstu, išvykstu ir nuolat sugebu išvengti izoliacijos. Kai Lietuva skelbdavo, iš kokių šalių grįžus reikia izoliuotis, turėjau tokią sistemą: grįžtu sekmadienį, kad pirmadienį savo ausimis išgirsčiau, kaip pasikeitė tvarka. Įpratau iš anksto nebeplanuoti kelionių – tik keletui savaičių į priekį, ne ilgiau, juk viskas taip greitai keičiasi.

Turbūt daugybė žmonių tavęs paklaustų – kodėl tu tiek daug keliauji? Na, kur tu leki?

Kelionės yra mano darbas. Sau per metus skiriu tik dvi keliones. Prieš dvejus metus kūriau tris kelionių laidas, praėjusiais metais – keturias. Dvi iš jų – apie keliones, dar dvi – apie svetur gyvenančius lietuvius. Gal kažkam ir atrodo, kad norėčiau apkeliauti pasaulį, bet iš tiesų nei krypčių, nei aplankytų šalių neskaičiuoju. Dažnai grįžtu į tas pačias šalis, lankausi tuose pačiuose regionuose.

Žmonės dažnai manęs klausia patarimų, bet aš nesu kelionių influenceris, negyvenu iš to. Savo straipsniuose pasakoju apie aplankytas šalis, tačiau į klausimus internete neatsakinėju, nenoriu prisiimti atsakomybės. Jei prieš mėnesį buvau Meksikoje, tai juk dabar toje šalyje nebūtinai tokia pat situacija. Man svarbu, kad žmonės žiūrėtų mano laidas, domėtųsi, kaip lietuviai gyvena pasaulyje ir ko nors iš jų pasimokytų.

Savo „Instagram“ paskyrą sukūriau vienas pirmųjų lietuvių. Man patikdavo čia talpinti savo kelionių nuotraukas, o be to šis socialinis tinklas turėjo gerą nuotraukų koregavimo programą. Labai mėgstu fotografuoti, galėčiau pasakyti, kad tai – mano hobis. Jei nebūčiau žurnalistu, būčiau fotografu. Liūdna, kad instagramas taip išsikreipė – meninės nuotraukos čia niekam neįdomios, visiems reikia saldžių vaizdelių, žydros jūros, palmių ir mergaitės su bikiniu. Tokių nuotraukų aš mažai turiu. Gal kad neturiu gražaus užpakaliuko (juokiasi). Dalinuosi tuo, kas man įdomu ir taip tęsiu savo žurnalistinį darbą dar vienoje platformoje.

Fotografuoji telefonu, ar turi ir fotoaparatą?

Turiu fotoaparatą, bet dažniau fotografuoju telefonu. Juo patogiau ir greičiau pagauti įdomų kadrą. Į telefoną žmonės rimtai nereaguoja, o fotoaparatas jiems kelia nerimą. Ypač tada, kai daro kažką nelabai legalaus. Tailande fotografavau pagyvenusius vokiečius ir britus, kurie leido laiką su jaunutėmis tailandietėmis. Kai juos fotografuoji telefonu, atrodai tik smalsus turistas.

Ar gali pasakyti savo svajonių šalies pavadinimą? Galbūt yra šalis, kurioje norėtum praleisti laiką, kai jau nebekeliausi?

Man patinka Ispanija, gyvenčiau Barselonoje arba kokiam San Franciske Amerikoje. Bet iš tiesų emigruoti nenorėčiau, lengvai įsivaizduoju save Labanoro girios trobelėje arba mažame Italijos žvejų kaimelyje. Bet tikrai nežinau, kaip bus, ar to norėsiu. Gerai suvokiu, kad kitoje šalyje gyvenimą reikės pradėti iš naujo, o tai, kaip pasakoja mano emigrantų istorijos, ne visada yra lengva. Turi įdėti labai daug pastangų, kad sukurtum save iš naujo ir pristatytum kitiems. Nes svetimoje šalyje smagu keliauti, bet apsigyvenęs ten tampi niekas. Tiesiog užsienietis. Visame pasaulyje žmonės man tai kartoja.

Kai tiek daug keliauju, mano svajonė yra namai.  Nuo užpraėjusių metų birželio pradžios iki praėjusių metų gruodžio vidurio namuose buvau keturias ar penkias dienas. Per jas norėjau daryti visiškai kvailus dalykus – valgyti daug nesąmonių ir žiūrėt kokį nors serialą. Serialo taip ir nepažiūrėjau… Bet jei paklaustumėte, ar norėčiau dabar užsidaryti namuose ir niekur nekeliauti, mano atsakymas būtų – ne.

Tarptautinė turizmo paroda ADVENTUR vyks 2022 metų sausio 28-30 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Bilietai jau prekyboje! Parodos organizatorius – Lietuvos parodų ir konferencijų centras „Litexpo“. Parodos partneriai: Lietuvos Turizmo asociacija, Nacionalinė turizmo verslo asociacija, Turizmo rinkodaros asociacija, Turizmo rūmai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, VŠĮ „Keliauk Lietuvoje” bei „Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė”. Informacinis partneris: 15 min.lt.

Nuo Čekiškės iki Palemono, nuo Garliavos iki Šilainių, nuo V. Putvinskio gatvės iki Prisikėlimo bazilikos, nuo tardymo izoliatoriaus iki filharmonijos. Viduje, lauke, aikštėse, skveruose, gatvėse, ant žemės ir virš jos. Sausio 19-23 dienomis kultūros išvengti nepavyks – Kaunas ir Kauno rajonas oficialiai taps Europos kultūros sostine. Didžiojo atidarymo savaitgalio renginiai, paversiantys Kauną viena didele Europos scena, ne tik dovanos įspūdingų tiek savo dydžiu, tiek jaukumu patirčių, bet ir nuteiks iki pat naujųjų truksiančiam kultūros maratonui.

Kol kas joks miestas nėra bandęs keistis per naujo mito susikūrimą. Trys didieji Europos kultūros sostinės renginiai – „Šiuolaikinio Kauno mito trilogija“ – ir yra sudaryti iš metaforiškojo šio miesto kūno, Kauno Žvėries, sukilimo, pasirodymo ir sutarimo su juo. Pirmasis trilogijos veiksmas ir taps didžiojo savaitgalio akcentu.

„Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos pirmajame veiksme „Sukilimas“ tilps iš viso net 30 skirtingų projektų, sujungsiančių 50 lokacijų Kaune ir Kauno rajone – į savaitgalio veiksmą įsitrauks 800 Lietuvos bei užsienio menininkų ir atlikėjų“, – skaičiuoja vieną ambicingiausių renginių savo karjeroje įgyvendinantis „Kaunas 2022“ technikos prodiuseris Aistis Lansbergas.

„Sukilimo“, prasidėsiančio sausio 19 d. Kauno rajone ir įspūdingais šviesos ratais artėsiančio link miesto centro, kulminacija šeštadienį, sausio 22 d. įvyks 19:30 val. Bet iš viso sausio 19–23 dienomis Kaune ir Kauno rajone vyks per 100 renginių: premjerų, parodų, koncertų, susitikimų ir siurprizų, kuriuos jungs naujojo Kauno mito pasakojimas.

„Visi po atidarymo akimirkos vyksiantys savaitgalio renginiai taps vieno žaidimo dalimi – kviesime visus prisijungti ir drauge ieškoti Kauno Žvėries pėdsakų. Manau, tokio Europos kultūros sostinės atidarymo iki šiol nebuvo – tokio, kuris miestą paverstų žaidimų aikštele, kurią tyrinėdami kauniečiai ir jų svečiai galės susipažinti su visa 2022-ųjų programa ir jos temomis“, – sako didžiųjų trilogijos renginių režisierius Chris Baldwin.

Anot milžinišką patirtį europinio masto renginiuose sukaupusio Ch. Baldwin, „Kaunas 2022“ atvejis unikalus ir tuo, kad tokios apimties renginius teko derinti ir organizuoti pandemijos sąlygomis – iki šiol ne visi didžiulės komandos nariai yra susitikę gyvai! „Didžiuojamės tuo, kad pavyko sukurti išties daugiasluoksnį renginį, kuris, beje, atsparus pandemijai – tai yra, pagrindiniai savaitgalio akcentai galės vykti net pasikeitus saugumo reikalavimams, nors, tikimės, to neprireiks. Laukia šiuolaikinė, virtualią ir tikrą realybes derinanti, tarptautinė ir itin įtraukianti patirtis, sužavėsianti tiek stebėsiančius renginius savo akimis, tiek per ekranus visame pasaulyje“, – neabejoja profesionalas.

Pirmąjį „Kaunas 2022“ savaitgalį kartu rengia daugybė projekto partnerių – miesto teatrai, muziejai, galerijos, menininkai, bendruomenės. Ne tik Kauno ir Lietuvos – šia proga miestą aplankys ir taip pat 2022-aisias Europos kultūros sostine tapsiančio Novi Sado (Serbija) atstovai. Jau sausio 19–23 dienomis bus atidarytos tokios parodos, kaip šiuolaikinio meno genijaus Williamo Kentridge’o „Tai, ko nepamename“, o Lietuvos banko rūmuose įsikurs menininkės ir aktyvistės Yoko Ono instaliacija „Ex It“. Be to, būtent „Sukilimo“ metu kūrybiškais akcentais bus pristatomos visos „Kaunas 2022“ programos ir jų planai visiems ateinantiems metams.

Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.

Visa 2022-ų metų programa

Daugiau apie Kaunas2022-ųjų programą, skirtą turizmo sektoriui sužinosite ADVENTUR parodos metu.

„Kelionės atveria horizontus, leidžia suprasti, kuo gyvena pasaulis, laužo stereotipus, suteikia mums neįkainojamų patirčių, jose geriausiai pažįstame save, savo artimus žmones, draugus ir bendražygius. Kelionės yra vienas iš elementų, kuriančių mūsų laimę“, – įsitikinusi Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Ji, o ir daugybė kelionių organizatorių bei keliautojų su didžiausia viltimi laukia tradicinės tarptautinės turizmo parodos ADVENTUR 2022. Didžiausias turizmo įvykis vyks lygiai po mėnesio – sausio 28-30 dienomis.

„Keliaukime vėl!” – kviečia ADVENTUR parodos organizatoriai. Jie įsitikinę, kad ir keliautojai, ir keliones jiems organizuojantys kelionių agentūrų darbuotojai, ir tie, kurie keliautojus priima Lietuvoje, yra išsiilgę gyvų susitikimų bei dalijimosi patirtimi.

„ADVENTUR paroda visais laikais buvo ir išlieka svarbiu turizmo profesionalų traukos tašku, žinių ir kontaktų meka“, – tokią turizmo parodos misiją mato Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Ž. Gavelienė. Ji neabejoja, kad Vilniuje jau aštuntą kartą vyksianti tarptautinė turizmo paroda gali tapti puikia platforma, kurioje galėtų susitikti ir patirtimi bei žiniomis dalintis Europos kelionių organizatoriai, o keliautojai čia visada rastų naudingos ir patikimos informacijos, galėtų dalyvauti įkvepiančiuose susitikimuose su keliautojais bei įsigytų kelionę už geriausią kainą. „Spalį Jungtiniuose Arabų Emyratuose buvo atidaryta milžiniška pasaulinė paroda EXPO 2020. Tai dar kartą įrodo, kad organizuoti renginius ir keliauti galima saugiai. Tad  nustokime krūpčioti, pradėkime gyventi ir keliauti“, – sako Ž. Gavelienė.

Rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais užsakomaisiais reisais keliones organizuojantys kelionių organizatoriai skaičiuoja apie 60 proc. iki prieš pandemijos lygį atsigaunantį išvykstamąjį turizmą. „Žmonės vis dažniau išsiruošia į poilsines ar pažintines keliones, o verslo kelionės atsigauna lėčiau. Tikime šviesia verslo kelionių ateitimi, nes ir įmonių vadovai teigia, kad gyvi susitikimai yra būtini, siekiant sėkmingo verslo tęstinumo. Be jokios abejonės, situacija jau pasikeitė – vargu, ar kas skraidys į vienos dienos susirinkimus, kaip tai darė prieš pandemiją, tačiau atsirado ir  išpopuliarėjo  darbotostogos, ilgesnės komandos išvykos“, – pasakoja Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.

Pandemija pakeitė ne tik išvykstamojo, bet ir atvykstamojo turizmo situaciją. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ turizmo rinkų skyriaus vadovė Olga Gončarova teigia, kad per pandemiją Lietuvos, kaip ir daugelio pasaulio šalių, turizmo verslas persiorientavo į vidaus rinką. Visgi, vietinis turizmas nekompensavo užsienio turistų srautų, ypač tai buvo galima jausti didžiuosiuose miestuose, kurių užimtumą iki pandemijos užtikrindavo užsienio turistai.

Nepaisant sudėtingos situacijos, pasak nacionalinės turizmo skatinimo agentūros, turizmo verslas ir Lietuvos turizmo informacijos centrai per pandemiją  transformavo savo veiklą, siūlė naujus turizmo paketus, kvietė keliauti inovatyviai, gebėjo grąžinti kelionių džiaugsmą, o kai kurie kvietė aplankyti muziejus, galerijas net ir neišeinant iš namų. Dalis pandemijos laikotarpį išnaudojo atsinaujinimui, infrastruktūros gerinimui.

„Keliauk Lietuvoje“ taip pat keitė veiklos strategiją, nuolat stebėjome tarptautinių turizmo organizacijų prognozes, situaciją mūsų prioritetinėse rinkose, labiau orientavomės į kaimynines šalis, antžeminį transportą bei rinkas, kurios turi paprastesnį susisiekimą su Lietuva“, –  sako O. Gončarova. –  Per šiuos pandeminius metus stebėjome vietinio turizmo srautų augimą apgyvendinimo įstaigose. 2020-2021 metų laikotarpiu vietinių turistų skaičius išaugo 3,6 proc. (tai sudaro 87 proc. priešpandeminio lygio).

„Keliauk Lietuvoje“ užsakymu liepos mėnesį buvo atliktas vietinio turizmo tyrimas, kuriame įvertinti 2020-2021 metų vietos keliautojų įpročiai ir kelionių tendencijos. Tyrimo rezultatai per daug nenustebino: keliautojų veiklos įpročiai išliko praktiškai nepakitę nuo pernai metų. Dažniausiai pasitaikančios veiklos per keliones susijusios su gamtos teikiamais malonumais – vietiniams turistams svarbiausia ramus poilsis gamtoje (55 proc.), gamtos objektų lankymas (51 proc.). Ramus poilsis gamtoje (prie jūros ar kito vandens telkinio, sodyboje) sudaro ir didžiausią dalį svarbiausių kelionės veiklų (41 proc.). Lankymasis restoranuose, kavinėse siekia 37 proc., kultūros objektų lankymas (muziejai, pilys, dvarai) 37 proc. visų veiklų, kuriomis užsiima vietiniai turistai.

Apie tai, kad keliautojai per pandemiją atrado Lietuvą, kalba ir kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas -Makalius. „Kuo daugiau keliauju, tuo labiau žaviuosi Lietuva, nes mes turime nepaprastų vietų, kurias verta aplankyti. Aš ir pats tai darau“, – sako keliautojas, savo pavyzdžiu dažnai užkrečiantis ir kitus keliautojus. Pasak jo, pandemijos metai privertė pakeisti požiūrį į daugelį agentūros veiklos sričių, išmokė kitaip organizuoti darbą ir pakeitė keliavimo įpročius.

„Keliauk Lietuvoje“ turizmo rinkų skyriaus vadovė O. Gončarova teigia, kad 2021 metai buvo intensyvūs kiekvienam turizmo verslui, buvo vykdomos Lietuvos turizmo informacijos centrų ir asociacijų iniciatyvos ir didžiulės rinkodaros kampanijos bei specialios iniciatyvos, tokios kaip „Atostogos medikams“.

Tiek 2020-aisias, tiek 2021 metais vyko Lietuvos turizmo reklamos kampanijos kaimyninėse šalyse, taip pat Vokietijoje, Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje. Tebevyksta žinomumo kampanijos Italijos ir Prancūzijos rinkose, nepertraukiama socialinių tinklų komunikacija. Šiemet vyko reklamos kampanija kartu su skrydžių ir viešbučių paieškos sistema „Skyscanner“. Keliautojai buvo skatinami susipažinti su turistine kryptimi –  Lietuva ir realiu laiku įsigyti lėktuvo bilietus.

Šiais metais buvo atnaujinti ir pristatyti nauji Lietuvos turizmo produktai, organizuoti nuomonės formuotojų ir žurnalistų pažintiniai turai. Ir nuotoliniu būdu, ir gyvai vyko seminarai bei mokymai užsienio kelionių organizatoriams, pasirašyta ne viena bendradarbiavimo sutartis, 2021 metų antroje pusėje Lietuva gyvai pristatyta tarptautinėse parodose, o Lietuvos turizmo klipas „Discover colours you never knew existed“ buvo pripažintas geriausiu šalies turizmą reprezentuojančiu klipu pasaulyje.

„Keliauk Lietuvoje“ stendas ADVENTUR parodoje sausį taps kelionių spalvų terapijos keliu. „Ne paslaptis, kad spalvos, kaip ir kelionės, turi teigiamą terapinį poveikį žmogaus savijautai,“ –  neabejoja O. Gončarova. Ji teigia, kad stendo koncepcija pratęs geriausio pasaulio turizmo klipo „Lithuania. Discover colours you never knew existed“ idėją – kvies keliauti kitaip irnaujai atrasti kelionių Lietuvoje džiaugsmą.

Paskutiniai „Keliauk Lietuvoje“ duomenys rodo, kad mūsų šalis daugiausia turistų sulaukia iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos, taip pat iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos. „Žinant, kad keliavimo galimybės vis dar kiek apribotos, labai džiugina tai, kad turėjome turistų ir iš Jungtinės Amerikos Valstijų, šiemet iš jų sulaukėme 51 proc. daugiau nei pernai“, –  teigia O. Gončarova.

„Patyrusių keliautojų pandemija nestabdo. Per pandemiją pastebėjome, kad yra tokių keliautojų, kurie į keliones išsiruošia dažniau, nei būdavo įpratę daryti  anksčiau, prieš prasidedant COVID infekcijos bangai, na, o svajotojai – jie linkę svajoti komfortabiliai stebėdami pasaulį pro ekraną ar peržiūrinėdami reklaminius kelionių ledinius, bet tai irgi nėra blogai“, – įsitikinusi Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Ž. Gavelienė. Ji teigia, kad pandemija sustiprino kelionių agentūrų ir organizatorių prestižą – šių dienų keliautojai vis labiau pasitiki profesionalais, keliaudami su jais, jaučiasi saugesni, agentūrų darbuotojai jiems padeda susigaudyti painiame kelionių reikalavimų informacijos sraute.

„Toks ir yra svarbiausias turizmo parodos uždavinys“, – neabejoja turizmo rūmų prezidentė.  Ji ypač džiaugiasi geraisiais pavyzdžiais – Madeira, Maldyvais, kurios per pandemijos metus sulaukė rekordinio turistų skaičiaus ir tikisi, kad Lietuvos atsakingos  institucijos ir žmonės sutelks visas įmanomas jėgas bei išnaudos visas šalies turizmo galimybes. ADVENTUR neabejotinai yra vieta, kur turi susirinkti visi turizmo ir svetingumo profesionalai bei diskutuoti  tokiais svarbiais klausimais“.

Tarptautinė turizmo paroda ADVENTUR vyks 2022 metų sausio 28-30 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Bilietai jau prekyboje! Parodos organizatoriai – Lietuvos parodų ir konferencijų centras „Litexpo“. Parodos partneriai: Lietuvos Turizmo asociacija, Nacionalinė turizmo verslo asociacija, Turizmo rinkodaros asociacija, Turizmo rūmai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, VŠĮ Keliauk Lietuvoje bei Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė. Informacinis partneris: 15 min.lt.

Pertrauka baigėsi. Ir nors pandeminių kelionių pamokos vis dar ruošiamos, pagyvėjimas turizmo rinkoje tikrai jaučiamas. Visa tai neabejotinai atspindės tarptautinė turizmo paroda ADVENTUR 2022. Keliautojus, kelionių organizatorius ir specialistus į Lietuvos parodų ir kongresų centrą LITEXPO ji kvies sausio 28-30 dienomis. Turizmo mugės kryptis – tvaraus, atsakingo ir prieinamo turizmo vystymas.

 „Keliaukime vėl!” – ragina nuotykių išsiilgusius keliautojus ir kelionių organizatorius parodos rengėjai. LITEXPO kviečia susitikti gyvai, kartu atgaivinti kelionių verslą, pasitikti keliautojus, sužinoti jų pasikeitusius poreikius bei kurti saugesnį, tvaresnį turizmą. „Keliaukime kitaip, keliaukime įdomiai, keliaukime saugiai“, – tokią žinią turizmo rinkai siunčia parodos organizatoriai, o taip pat ir jos ambasadorius – keliautojas Orijus Gasanovas.

Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė kalba apie tai, kad Lietuvos turizmo sektoriui nuo pirmosios krizės dienos teko ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų šio verslo likvidumą bei tęstinumą, sklandų atsiskaitymą su vartotojais, proaktyvią komunikaciją. „Turizmo verslui per pandemiją teko mokytis prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių rekomendacijų, skirtingų ribojimų, kuriuos taiko valstybės, saviizoliacijos reikalavimų ir daugybės kitų reguliavimų. Taip pat – pakitusios vartotojų elgsenos, kai kelionės įsigyjamos tik artimiausiam periodui. Pandemijos metu išryškėjo „darbostogų“ modelis, kai išvykstama ilgesniam laikotarpiui, o kelionėje derinamas darbas bei poilsis“, – pasakoja M.Plepytė-Rainienė.

Parodos organizatorių – Lietuvos parodų ir konferencijų centro LITEXPO direktorius Justinas Bortkevičius neabejoja, kad grįžtanti ADVENTUR paroda yra svarbi žinia visiems pandemijos nualintos turizmo rinkos žaidėjams. „Net ir pasikeitus sąlygoms keliauti galima, tačiau, kad tai vyktų sklandžiai, turime ne tik pakeisti požiūrį, bet ir tarpusavyje dalintis gerosiomis patirtimis, keistis aktualia informacija, susipažinti su naujomis bei saugiomis kelionių kryptimis, pristatyti ir dar kartą atrasti vietos turizmą, čia, Lietuvoje, megzti tarpusavio kontaktus ir kurti turizmo verslo bendrystę”, – teigia J. Bortkevičius ir priduria, kad prie turizmo renesanso bei parodos koncepcijos stiprinimo aktyviai prisijungė Lietuvos turizmo ir Nacionalinė turizmo verslo asociacijos, Lietuvos turizmo rūmų nariai.

Išsiilgusiems poilsio užsienyje ADVENTUR pasiūlys naujų krypčių. Parodoje daug dėmesio bus skiriama per pandemijos metus suklestėjusiam vietos turizmui. Lietuvos miestų ekspozicijoms, pažintinėms ir edukacinėms kelionėms, apgyvendinimo, SPA paslaugų ir pramogų tiekėjams, o taip pat lietuviškų produktų, suvenyrų kūrėjams bei meno dirbtuvėms bus skirta 3-oji parodos salė. „Tikimės, kad į vieną vietą susirinkę Lietuvos turizmo organizatoriai ir paslaugų tiekėjai pasiūlys įdomių minčių, naujų keliavimo ir pramogavimo Lietuvoje būdų“, – neabejoja parodos projekto vadovė Dovilė Balčiauskienė.

Didžiulis dėmesys parodoje bus skiriamas 2022 metų Lietuvos Kultūros sostinei Alytui ir Kaunui –  2022-ųjų metų Europos Kultūros sostinei. Parodos partneriu tapęs „Kaunas 2022” parodos lankytojams pristatys visą Kultūros sostinės programą, kurioje – daugiau nei 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių ir apie 250 koncertų.

„Kaunas 2022“ programoje žiba tokie pasaulinio garso vardai kaip Williamas Kentridge’as, Marina Abramović, Yoko Ono, Robertas Wilsonas, Mirga Gražinytė-Tyla, Modestas Pitrėnas, Edgaras Montvidas, Oskaras Koršunovas, Janet Cardiff ir George’as Bures Milleris, Jonas Mekas, prof. Antonis Polonskis, Borisas Gibé, Olivjė Grossetête‘as  ir daugelis kitų.  Žiūrovų lauks ir unikalūs festivaliai – „ConTempo“, „Audra“, „Kauno literatūros savaitė“, „Istorijų festivalis“, „Laimės diena“ bei daugybė kitų renginių.

„Norime, kad apie Kauną kaip Europos kultūros sostinę sužinotų ir tie, kurie to dar nežino, o žinantys išgirstų dar kartą ir įsitikintų, jog kitais metais Kaunas taps karščiausia turizmo vieta. 2022-ųjų metų programa bus įgyvendinama įprastose ir netikėčiausiose Kauno bei Kauno rajono erdvėse, pristatysime įvairiausius renginius: nuo jaukių kamerinių pasisėdėjimų iki malonius šiurpuliukus keliančių masinių renginių, nuo instaliacijų iki pasaulinio lygio performansų, nuo teatralizuotų ekskursijų iki dizaino dirbtuvių – į kuriuos kviečiame įsitraukti ir Lietuvos bei užsienio keliautojus“, – teigia „Kaunas 2022” komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis.

Parodos ADVENTUR organizatoriai šiais metais ne tik kviečia naujai pažvelgti į keliavimo Lietuvoje bei užsienio šalyse galimybes, bet ir žada parodos lankytojus supažindinti su Lietuvoje įsikūrusių ambasadų atstovais, užsienio turizmo agentais, o taip pat kulinarinio turizmo atstovais. Planuojamos naujos erdvės, kuriose bus galima įsigyti turizmui, keliavimui ir aktyviam laisvalaikiui reikalingos įrangos.

Jau daug metų turizmo paroda dalijasi keliavimo ir kelionių patirtimis, kviečia į diskusijas ir pokalbius su žinomais keliautojais ir žmonėmis, kuriems kelionės yra tapusios gyvenimo būdu. Parodos scenoje jau planuojami renginiai, koncertai, pranešimai ir susitikimai. Parodos tradicija išlieka Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos organizuojamas Nacionalinis geografijos žinių konkursas, dinamišku, struktūrizuotu turiniu garsėjantys Gidų dienos seminarai ir diskusijos, o taip pat ADVENTUR forumas. Negalintys atvykti į parodą, galės stebėti tiesiogines renginių transliacijas internetu.

Artėjanti paroda skleidžia ypatingai aktualią žinią, kuri atspindi ir Lietuvos turizmo asociacijos poziciją – keliaukime saugiai. Asociacija keliautojus kvies į LTA akademijos susitikimus. Juose ekspertai primins keliautojų teises bei pareigas, dalinsis žiniomis bei patarimais, į ką būtina atkreipti dėmesį ruošiantis kelionei, kaip pasitikrinti valstybių keliamus reikalavimus.

„Esame optimistai ir tikime, kad ADVENTUR paroda taps visos turizmo rinkos perkrovimo simboliu. Nauji metai žada naują pradžią ir kelionėse: išmokome ne tik gyventi, bet ir keliauti, prisitaikydami prie naujų aplinkybių bei reikalavimų. Labai tikimės, kad naujų idėjų, krypčių ir naudingų patarimų kelionėms ieškantys lankytojai visa tai atras parodoje. Turizmo paslaugų tiekėjai čia galės pasisemti naujų verslo idėjų, atgaivinti nutrūkusius verslo kontaktus ar užmegzti naujų”, – teigia viena iš parodos organizatorių LITEXPO parodų organizavimo skyriaus vadovė Jolanta Beniulienė.

Tarptautinė turizmo paroda ADVENTUR vyks 2022 metų sausio 28-30 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Parodos organizatoriai – Lietuvos parodų ir konferencijų centras „Litexpo“. Parodos partneriai: Lietuvos Turizmo asociacija, Nacionalinė turizmo verslo asociacija, Turizmo rinkodaros asociacija, Turizmo rūmai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei VŠĮ Keliauk Lietuvoje.