Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’21“ nekeičia tradicijos – spalio 15–17 dienomis lankytojus pasitiks skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda „Takas“. Joje šiais metais savo naujus kūrinius rodys 22 menininkai.

Tarptautinė skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda „Takas“ – kasmetė šiuolaikinio meno „ArtVilnius“ paroda. Per 12 savo gyvavimo metų stipriai išaugusi ir išplėtusi savo ribas, ši paroda sulaukia ypatingo dėmesio – galerijos joje atranda naujų menininkų, o kolekcininkai – netikėtų kūrinių.

Praėjusiais metais parodos „Takas“ dalyvio, menininko Rafalo Piesliako instaliacija „Sodas“ buvo nupirkta ilgametės renginio mecenatės, advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujančio partnerio Dr. Irmanto Norkaus. Šią instaliaciją jis padovanojo Vilniaus miestui.

Parodą „Takas“ nuo mugės pradžios kuravo menotyrininkė, prof. dr. Raminta Jurėnaitė, vėliau – menotyrininkės dr. Elona Lubytė ir „ArtVilnius“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė. Šiais metais „Tako“ vairą perimti pakviestas kuratorius Vytenis Burokas. „Kiekvienas kuratorius turi savo viziją ir, drįsčiau sakyti, skonį. Kadangi „Takas“ yra konkursinė paroda, labai įdomu stebėti, kaip kuratorius jai renka menininkus. Vienais metais patenka vieni, kitais – visai kiti, mums svarbu mugėje parodyti įvairovę, atspindėti meno pasaulyje vykstančias tendencijas“, – sako „ArtVilnius’21“ vadovė Diana Stomienė.

„Takas“ man asocijuojasi su pasivaikščiojimu, žvilgsnio pasikeitimu, taip pat – su kitokiu
judėjimo stiliumi ir tempu. Tai kelionė pažintiniu taku, kuriame susidursime su įvairių kartų
menininkų kūriniais“, – sako „Takas“ kuratorius V. Burokas.

Parodų ir edukacijos Nacionalinėje dailės galerijoje kuratorius, vienas iš parodos „JCDecaux premijos“ kuratorių, Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros dėstytojas, menininkas V. Burokas teigia, kad šiais metais „Tako“ kūrinių – objektų, skulptūrų, instaliacijų ir performansų temos yra labai įvairios. Suverti jas kaip žemuoges ant vienos smilgos nepavyko, taigi paroda tampa ir diagnostiniu įrankiu, kalbančiu apie tai, kas rūpi jų autoriams ir ką jie kūrė pastaraisiais metais.

„Kartu su paraiškomis dalyvauti parodoje menininkai mums siuntė savo naujausių kūrinių aprašymus. Iš jų ir dėliojome tako segmentus, užutėkius, atsiveriančias laukymes ar tankmes. Jose meno gerbėjams atsiveria galimybė patyrinėti, ką per pastaruosius pandemijos metus kūrė skirtingų kartų menininkai. Tai skulptūros, objektai, performansai, šviesos instaliacijomis virtusi, iš įprastinių rėmų išėjusi spalvos lauko tapyba“, – sako parodos kuratorius V. Burokas ir priduria, kad „Take“ eksponuojama tiek skulptorių, tiek ir kitų menininkų kūryba, kuri išsilieja už savojo žanro ribų, virsta erdvinėmis instaliacijomis ar kitaip kelia medžiagiškumo, erdviškumo klausimus.

Parodoje bus pristatyta ir mugės lankytojų itin mėgstama performansų programa, kurioje visas tris mugės dienas bus galima pamatyti įspūdingą Monikos Dirsytės ištvermės ir valios performansą, taip pat Nancie Naive, Gabrielės Vetkinaitės, Edvino Mikulskio pasirodymus. Skirtingi kūrėjai nagrinės populiariosios kultūros ir jos ikoniškumo, individo formavimosi šeimoje ir visuomenėje, lyčių stereotipų klausimus. Vienas iš performansų – Domo Raibio „Padirbtas menotyrininkas“ taps neatsiejama mugės dalimi – menininkas ves performatyvią ekskursiją po mugę, kurioje pasakos išgalvotas istorijas, besirandančias jo galvoje, žiūrint į kūrinius.

„Take“ bus įkurdintas ir Geraširdžio Linkėtojo – menininko Vytauto Viržbicko kūrinys „Nieko švento“. Bus galima pamatyti ir pirmosios bei vienintelės iš Lietuvos menininkų į leidyklos „Thames & Hudson“ knygą „100 Painters of Tomorrow“ – perspektyviausių šiuo metu kuriančių pasaulio tapytojų sąrašą įtrauktos menininkės Kristinos Ališauskaitės naujieną – „Autoportretas košmaras“.

Savo „Vilniaus baziliską“ pristatys skulptorius, instaliacijų ir objektų kūrėjas Tauras Kensminas, o savo transformacijas – Matas Janušonis, šiais metais sukūręs kūrinį „Iškabos“. Neabejotinai daug minčių žiūrovams sukels skulptoriaus Mykolo Saukos „Galvos“, o ir kitų parodos menininkų – Dano Aleksos, Jono Aničo, Evelinos Dapkutės, Tomo Daukšos, Andriaus Ermino, Nerijus Ermino, Domo Ignatavičiaus, Džiugo Karaliaus, Ivetos Laure, Domo Mykolo Malinausko, Živilės Minkutės, Kęstučio Svirnelio, Pauliaus Šliaupos, Dalios Truskaitės, Karolio Vaivados darbai.

Paroda „Takas“ šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’21“ veiks jau nuo šio penktadienio, spalio 15 dienos. „ArtVilnius’21“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė, mecenatė – advokatų kontora „Cobalt“, ypatingasis partneris – „Lewben“.

Spalio 15 d. duris atversiančios tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ projektų zonoje „Lewben Art Foundation“ pristatys pirmąją NFT parodą Lietuvoje – „How Soon is Tomorrow. Collecting NFTs“. Ekspoziciją kuravo kuratorių kolektyvas – Edgaras Aronovas, Ugnė Bužinskaitė, Justė Jonutytė, Giedrė Marčiulaitė, Olga Temnikova. Parodoje bus pristatyti NFT kūriniai iš trijų privačių kolekcijų – „Lewben Art Foundation“, Edgaro Aranovo (Estija) ir kolekcininko iš Estijos, pasivadinusio sklhv.

NFTs (non-fungible tokens, liet. nekeičiamieji žetonai) – tai blokų grandinės (blockchain) technologijoje egzistuojantys nepakeičiami skaitmeniniai failai – meno kūriniai ir iš to atsiradusi nauja kolekcionavimo forma.

Parodoje – pasaulinio garso NFT kūrėjai

Pirmasis NFT projektas buvo pradėtas 2014 m. „Ethereum“ blokų grandinėje (blockchaine), o susidomėjimas jais augo didėjant susidomėjimui kriptovaliutomis. Ši kriptomeno rinka įsibėgėti ėmė tik 2017 m., kai buvo sukurti ir į rinką paleisti sėkmingi NFT projektai – dabar puikiai žinomi ir istoriškai itin vertinami kaip NFT pionieriai – „CryptoPunks“ bei iš karto po jų atsiradę (tik išpopuliarėję 2020 m.) „MoonCats“. Šių projektų kūrinių bus galima išvysti ir parodoje. Greta jų – vienas labiausiai pasaulyje aptarinėjamų menininkų Damienas Hirstas ir jo NFT projektas „The Currency“, taip pat „Avid Lines“, „Chromie Squiggle“, Katja Novitskova, Lietuvai kitais metais Venecijos bienalėje atstovausiantis Robertas Narkus, Simon De Mai „Spectron“ ir tiek muzikos industrijoje, tiek vizualiųjų menų srityje garsus menininkas Tommy Cash iš Estijos. Pastarojo NFT „Golden“ bus pristatytas parodoje ir tai, matyt, bus brangiausiai vertinamas meno kūrinys šių metų mugėje – jo vertė šiandien siekia 169 ETH (Ethereum) arba 613 tūkst. dolerių.

„Skaitmeniniai meno kūriniai Lietuvoje dar naujovė, tačiau tikime, kad su NFT susipažinę „ArtVilnius’21“ metu, šalies menininkai ir kolekcininkai šią naujovę greitai perims“, – teigia meno mugės „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė.

NFT išpopuliarėjimas 2021-aisiais

Kriptomeno rinka aukštumas pasiekė ir smarkiai išpopuliarėjo 2021 m., po to, kai „Christie’s“ aukcione amerikiečių menininko Beeple’o skaitmeninis koliažas buvo parduotas už 69,3 mln. dolerių, o „Twitterio“ CEO savo pirmąjį postą, paverstą NFT, pardavė už 2,9 mln. dolerių. NFT susidomėjo ir didžiausi aukcionų namai – 2021 m. gegužę tie patys „CryptoPunks“ „Christie’s“ buvo parduoti už 17 mln. dolerių, liepą aukcionų namai „Sotheby’s“ surengė kuruojamą NFTs aukcioną „Natively Digital: Curated NFT Sale“. Pastarąjį, sulaukusį neįtikėtinos sėkmės, „Sotheby’s“ ketina pakartoti dar šį spalį, o jame bus parduodami tų pačių autorių kūriniai, kaip pristatomų „Lewben Art Foundation“ ekspozicijoje, pavyzdžiui, „MoonCats“, „Chromie Squiggle“ ir kt.

„Palyginti su kitais NFT objektais, NFT menas vis dar yra labai prabangi sritis, pradinės kolekcijų kainos siekia kelis milijonus dolerių. O sėkminga kolekcija yra ne tik menininko, bet ir programuotojo bei bendruomenės vadybininko darbas, tam reikia tinkamos rinkodaros. Tam tikra prasme tai primena startuolius. Darbas su kolekcija nėra tik kūrimas ir pardavimas, vertė taip pat turi būti išlaikyta arba pakelta vėliau. Tai reiškia nuolatinį darbą su bendruomene, komunikaciją, keitimąsi informacija ir nuomonėmis. Be viso to, išleista kolekcija neturės jokios vertės“, – sako žinomas NFT kolekcininkas Edgaras Aronovas.

„Iš tikrųjų visi, bent kiek domėjęsi kriptovaliutų pasauliu, yra girdėję apie nepakeičiamąjį žetoną, arba NFT. Galbūt jūs esate šio reiškinio skeptikas, gal juo labai tikite, o gal vis dar nežinote, kas yra NFT. Bet kokiu atveju ši ekspozicija skirta būtent jums. Tai įžanga į NFT pasaulį“, – teigia Ugnė Bužinskaitė, „Lewben Art Foundation“ direktorė ir viena iš parodos kuratorių.

Paroda, pristatanti NFT pradžią ir skatinanti susimąstyti apie ateitį

Pasak parodos kuratorės ir meno ekspertės Justės Jonutytės, „Lewben Art Foundation“ savo ekspozicijoje užduoda klausimus, kaip atrodo NFT ateitis ir ką šis fenomenas teikia meno pasauliui? Kas atsitinka, kai susijungia profesionalių menininkų kūryba ir NFT? „Kokią formą ir poziciją ilgainiui meno istorijoje ir rinkoje įgaus NFT fenomenas, šiuo metu stipriai besikliaujantis bendruomeniškumo aspektu, pamatysime ateityje, o iki tol atviru žvilgsniu susipažinkime su jo pradžia“, – kviečia J. Jonutytė.

„Lewben Art Foundation“ kolekciją papildė 3 NFT meno kūriniai

Pasak U. Bužinskaitės, kadangi NFT menas tapęs viso pasaulio kriptovaliutų entuziastų, meno institucijų ir kolekcininkų diskusijų epicentru, laikas į tai sureaguoti ir šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’21“.

„How Soon is Tomorrow. Collecting NFTs“ – tai „Lewben Art Foundation“ refleksija į šiandienos meno rinkos aktualijas, noras Lietuvos šiuolaikinio meno lauke suaktyvinti diskusijas šia tema, o kartu ir eksperimentas, pirmą kartą į „Lewben Art Foundation“ kolekciją įtraukiant NFT meno kūrinius“, – pastebi U. Bužinskaitė.

Prieš parodą „Lewben Art Foundation“ įsigijo dviejų žymių Estijos menininkų – Tommy Cash bei Katjos Novitskovos – NFT kelis kūrinius ir 2022 m. Lietuvą Venecijos bienalėje pristatysiančio Roberto Narkaus darbą. Pirmą kartą visus juos bus galima pamatyti ekspozicijoje „How Soon is Tomorrow. Collecting NFTs“. „Roberto Narkaus ir Katjos Novitskovos darbų įsigijome jau prieš kelerius metus, bet labai suintrigavo jų eksperimentai skaitmeninėje meno rinkoje. Būtent šiuos kūrinius ir pristatysime parodoje kartu su jau istoriniais vadinamais, vienais pirmųjų ir šiandien pasaulyje žymiausiais NFT avatarais“, – apie kolekcijos papildymą pasakoja „Lewben Art Foundation“ valdybos pirmininkas, kolekcininkas Vilius Kavaliauskas.

Visi ekspozicijoje pristatomi menininkai irprojektai: „Avid Lines“, „CryptoPunks“, „Chromie Squiggle“, Damien Hirst, Katja Novitskova, „MoonCats“, Robertas Narkus, Simon De Mai „Spectron“, Tommy Cash. Kuratoriai: Edgar Aronov, Ugnė Bužinskaitė, Justė Jonutytė, Giedrė Marčiulaitė, Olga Temnikova. Architektūra – IMPLMNT.

Ekspozicijoje taip pat bus pristatytas specialiai parodai sukurtas videomenininko Rimo Sakalausko NFT, įkvėptas parodos partnerio „Porsche Lietuva“ naujausio automobilio „Porsche Macan“ šūkio „Dare Forward“.  Per parodos pristatymą bus parodytas ir naujausias specialiai šiai parodai sukurtas Žygimanto Kudirkos performansas.

Ekspoziciją lydės diskusija

Spalio 17 d. 16 val. tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’21“ vyks „Lewben Art Foundation“ organizuojama diskusija. Joje dalyvaus NFT kolekcininkas Edgaras Aronovas (Estija), galerininkė ir antreprenerė Olga Temnikova (Estija). Moderatorė – meno rinkos ekspertė Justė Jonutytė. LRT studija, 5.35 stendas, anglų kalba.

Meno mugė „ArtVilnius‘21” vyks spalio 15-19 dienomis, lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, bilietus į mugę lankytojai kviečiami įsigyti „Tiketa.lt”.

Interviu su Art Vilnius’21 direktore Diana Stomiene skaitykite: https://bit.ly/3AmlAnK 

Varšuvoje gyvenantis grafikas, tapytojas, iliustruotojas Stasys Eidrigevičius į Vilniuje vyksiančią tarptautinę šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius’21“ atvyks iš Prancūzijos, kur jo eskizų knygelėje nugulė naujų piešinių ir šviežių idėjų. Šių metų mugės tema Stasiui kaip niekad artima – juk popierius šio menininko gyvenime turi išskirtinę reikšmę.

Kokia spalva šiandien pieštumėte savo gyvenimą?

Prieš „ArtVilnius’21“ esu Prancūzijoje, netoli Rodezo, puikioje de Labro pilyje. Kokia spalva? Man pačiam įdomu, kokia… Albio mieste, Henri de Toulouse-Lautreco muziejuje, nusipirkau tris dėžutes pastelinių kreidelių. Jose tik žydros spalvos, gelsvumas, žalsvumas, rausvumas, melsvumas… Visai nėra tamsių spalvų. Prancūziškai tų spalvų pavadinimai skamba paslaptingiau: Violette, Turqoise, Vert Clair, Citron, Jaune d’Or, Rouge, Rubis…

Ar stipriai keičiasi dailininko darbo priemonės – pieštukai, kreidos, anglis? Ar jos tobulėja, ar vis dar piešiate tokiomis pačiomis kaip ir karjeros pradžioje?

Kai Paryžiuje užeinu į dailininkų reikmenų parduotuvę, net galva svaigta nuo įvairovės, pasirinkimas begalinis. Lieka tik stebėtis, žavėtis. Tačiau dažai ir pieštukai – tik priemonės, kurios padeda kūrėjui reikšti savo mintis. Jei turi idėjų, stenkis jas išreikšti, o jei neturi, žaisk ir vaidink, kad tapai. Kitaip tariant, dažų gadinimas. Tačiau net ir šitoks tepliojimas atras savo gerbėjų.

Šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ tema šiais metais jums kaip niekada artima – popierius. Ką popierius, kaip kūrybos objektas, reiškia jums?

Eskizų knygelė beveik visada su manimi. Joje piešiu, rašau, fiksuoju tai, kas man įdomiausia. Kitaip sakant, įamžinu konkrečią dieną, net valandą. Nesvarbu, popieriaus lapelis, mažas ar didelis, svarbu, kokią liniją, dėmę ar formą jame palieku. Man labai svarbu, koks yra popieriaus paviršius, kokia jo struktūra. Vienas tinka akvarelei, kitas – pastelei, trečias – pieštukui, ketvirtas – tušo linijai. Popierius turi savo spalvų atspalvius ir paslaptingus pavadinimus. Turiu japoniško popieriaus katalogų, kokie nuostabūs popieriaus lapai ten – nuo plono permatomo iki kartono. Kartais pats popierius – tarsi meno kūrinys, reikia drąsos ant jo piešti ar tapyti.

Ar kada skaičiavote, kiek piešinių, plakatų, tapybos darbų esate sukūręs. Ar menininkams išvis svarbūs tokie skaičiai?

Kai rengi parodą, taip. Pavyzdžiui, 2019 metais į Tokijuje, Musashino muziejuje, vykstančią parodą buvo atrinkta daugybė mano darbų. Japonai norėjo parodyti studentams kuo skirtingesnį, įvairiapusiškesnį Stasį: eskizai, piešiniai, pastelės, kaukės, ekslibrisai, grafika, plakatai, fotografija ir įvairiomis kitomis technikomis atlikti darbai.

Iliustruotas knygas galima suskaičiuoti, atspaustus plakatus – taip pat. Piešinys ar paveikslas – tarsi paukščiai. Kol jauni, sėdi lizde, paskui pakelia sparnus – iš vienos kolekcijos į kitą, į parodas, festivalius.

Menininkai dažnai mėgsta savo kūrybą dėlioti tam tikrais etapais. Ar galite pasakyti, kokį etapą išgyvenate šiandien?

Baigiau Dailės institutą 1973 metais. Matau, kad greitai sulauksiu 50 savo kūrybos metų šventės. Taigi daliju savo nueitą kelią į penkis dešimtmečius. Kaip tai darau? Rausiuosi archyvuose, pagal datas dėlioju, kokios ir kada vyko parodos, kokios knygos buvo išleistos, kada gavau apdovanojimus, kokiose vertinimo komisijose dalyvavau pasaulyje. Kai visa tai surašiau, pažymėjau, aiškiai matau tokią ekspoziciją – penki stulpai, penki dešimtmečiai. Net sunku patikėti pačiam, kaip aktyviai gyvenau ir kūriau, koks darbštus buvau ir esu.

Kokios prasmės į jūsų gyvenimą atnešė Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC), kurį ruošiamasi atidaryti Panevėžyje?

Jeigu centrą kurčiau tik pagal savo viziją, galėčiau apie jį pasakoti be galo, be krašto. Tačiau realybė yra kitokia: jau dabar matau, kad bus taip, kaip bus.

Kai tapau, esu tapybos erdvės karalius. Matau, kur linija, kur dėmė, koks spalvų derinys, koks koloritas, kokia emocija, jėga, ekspresija – viskas priklauso tik nuo mano sugebėjimų, patirties, jutimo, nuotaikos. Kuriant centrą taip nepavyksta.

Žadama, kad tai bus moderni šiuolaikinio meno institucija. Ką reiškia menininkui būti moderniam? Ar jam išvis įmanoma pavyti laiką?

Svarbiausia būti savimi. Modernumo sąvoką kiekvienas suprantame savaip. Aš vartočiau kitą žodį – profesionalumas. Kol kas matau begalę saviveiklininkų, kurie mėgina jungtis į chorą, tačiau jų dainavimas toks nedarnus, kaip būna prie pietų stalo, kai išgerta statinė alaus.

Varšuvoje šį mėnesį buvo atidaryta jūsų kūrybos paroda „Refleksiniai piešiniai“. Kokius šiuolaikinio pasaulio įvykius ir jausmus labiausiai norite atspindėti, reflektuoti savo kūryboje?

Paroda jau uždaryta, išleistas didelis katalogas, plakatas. Su kuratoriumi šiai parodai atrinkome du ciklus piešinių, kurie buvo sukurti 2000 metais. „Stasys – švari linija“ – taip pavadino savo straipsnį Monika Kuc lenkų laikraštyje „Rzeczpospolita“. Vienas piešinių ciklas buvo muzikinis-abstraktus, kitas vadinosi ,,Erotinės pasakos apie grybus“ – linksmi linijos nuotykiai suaugusiesiems.

Sakote, kad piešimas palaiko jus gyvą. Jis yra visa ko ašis. Kiek užrašų knygelių esate sukaupęs su savo kūrybos idėjomis? Ar jums visada viską pavyksta įgyvendinti?

Turiu begalę kūrybinių idėjų, realizuoju tik mažą jų dalį. Įdomiausia, kad tos idėjos žmones jaudina, nuolat gaunu prašymų iš viso pasaulio vieną ar kitą piešinį uždėti ant knygos viršelio ar plokštelės. Nesvarbu, kada piešinys sukurtas, svarbu, kad į jį reaguoja.

Esate vadinamas universaliu menininku. Kaip jūsų kūrybos formos sugyvena tarpusavyje? Kaip jos padeda jums kurti savo unikalų stilių?

Nebrėžiu ryškios ribos tarp kūrybos sričių. Patirtys ekslibrisuose turėjo įtakos iliustracijoms ir plakatams, šie turi įtakos tapybai, o tapyba – plakatams. Viskas taip ir vyksta, bet svarbiausia, kad kūryboje gali išsakyti save.

Ar jums dar tenka iliustruoti knygas? Ar šis darbas teikia malonumo?

Knygų iliustravimas – labai plati tema. Labiausiai mėgstu būti nepriklausomas, kai piešiu savo paveikslus, o leidyklos jais iliustruoja žodžius. Pasirašėme sutartį su viena Ženevos leidykla. Tai turėjo būti mano piešiniai Vincento van Gogho tema – geltoni paveikslėliai ir tekstai. Paveikslėliai leidėjai labai patiko, o tekstus jai nuvežiau lietuvių ir lenkų kalbomis, pasiūliau ir vertėją. Leidyklos direktorė Francine Boushet vertimų nelaukė, ji manęs tik paklausė, apie ką tekstai. Aš jai angliškai papasakojau. Ji pakraipė galvą, pasvarstė, ar tekstai vaikams. Paskui nutilo ir parašė, kad, turėdama omeny pandemijos situaciją, stabdo sutartį. Papasakojau tik vieną leidėjų pokštą, o tokių būna dažnai. Štai kodėl mėgstu laisvą ir nepriklausomą kūrybą.

Esate nuolatinis mugės „ArtVilnius“ dalyvis. Ar jums, kaip menininkui, svarbu būti perkamam?

„ArtVilnius“ mugėse paprastai dalyvaudavau su Panevėžio miesto galerija, kartą pats rodžiau savo pastele pieštą kaukių ciklą. Buvimas šalia darbų mugėje davė įdomių pažinčių ir įžvalgų. Turėjau galimybę stebėti, kaip lankytojai reaguoja į mano darbus, ar praeina pro šalį, ar stabteli, ar nori kalbėtis ir fotografuotis. Tuose susitikimuose išgirstu ir protingų, ir kvailų klausimų, man visi įdomūs. Tada kyla mintis ne tik piešti, bet ir rašyti – štai, jau daugiau nei dvidešimt metų rašau leidiniui „Kultūros barai“.

Interviu autorė – Laisvė Radzevičienė

Stasio Eidrigevičiaus kūrybą meno mugėje „ArtVilnius‘21” pristato Stasio Eidrigevičiaus menų centras, kurį rasite 4 salėje esančioje projektų zonoje. Taip pat šeštadienį, 12.30 val., mugės lankytojai kviečiami į LRT studijoje vyksiantį literatūrologės Jūratės Čerškutės ir Stasio Eidrigevičiaus pokalbį apie daug ką, bet ir apie mugėje rodomas dvyliką pastelių — tai pastarųjų metų darbai, kurių pagrindinis motyvas, kaip sako Stasys, veido teatras, atskleidžiantis ryšį tarp žmogaus, žvėries, paukščių ir daiktų.

Meno mugė „ArtVilnius‘21” vyks spalio 15-19 dienomis, lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, bilietus į mugę lankytojai kviečiami įsigyti „Tiketa.lt”.  „ArtVilnius’21” finansuoja – Lietuvos kultūros taryba, globoja – Vilniaus miesto savivaldybė, mecenatė –  advokatų kontora „Cobalt”, ypatingasis partneris – „Lewben”.

Kasmet meno mugė „ArtVilnius“ išskiria tam tikrą akcentą, kurį plačiau pristato savo lankytojams. Praėjusiais metais akcentavęs fotografiją, šiemet „ArtVilnius’21“ kviečia pažinti meną ant popieriaus. „Tai nėra nei specifinė, nei išskirtinė tema, juk popierius yra medija, kurią naudoja beveik kiekvienas menininkas“, – sako mugės meno vadovė Sonata Baliuckaitė.

Spalio 15-17 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje šiuolaikinio meno mugėje popieriaus temą lankytojai galės išvysti ir pagrindinėje galerijų, ir projektų zonos programoje. Kūryba ant popieriaus bus tik vienas iš akcentų; kaip ir kasmet, mugės dalyvių stenduose bus visos medijos: tapyba, fotografija, skulptūra, video, instaliacijos etc.

„Daug metų keliaujame po užsienio meno muges, pastebėjome, kad popieriaus populiarumas auga ir tarp kūrėjų, ir tarp kolekcionierių bei meno pirkėjų. Menui ant popieriaus netgi organizuojamos specialios mugės, kaip kad mums artimiausia „Positions Berlin“, – pabrėžia šiuolaikinės meno mugės vadovė Diana Stomienė.

„ArtVilnius’21“ dalyvis, Kauno galerijos „Meno parkas“ galerijos vadovas Arvydas Žalpys teigia, kad popierius yra puiki medžiaga, ir ne mažiau puiki išraiškos, kūrybos priemonė. „Ne medžiaga lemia kūrinio vertę ar jo įvertinimą. Juk Richardo Serra, Gerhardo Richterio, taip pat ir lietuvių menininkų kūriniai, dėl to, kad sukurti popieriuje, nėra mažiau vertingi.

Prisiminkime, šviesios atminties dailininkas Linas Katinas daug savo paveikslų nutapė ant kartono, tai yra – ant popieriaus. Niekaip nedrįsčiau teigti, jog dėl to jie mažiau vertingi nei menininko tapyba ant drobės“, – pabrėžė galerininkas, „Meno parkas“ stende rodysiantis ir piešinį popieriuje, ir objektą, ir konceptualųjį kūrinį, ir netgi tapybos darbą, kurio siužetas artimas popieriui.

Tapytoja Jolanta Kyzikaitė savo kūryboje popieriaus taip pat nevengia. Šiais metais mugėje „ArtVilnius‘21” galerijos „Meno Niša” stende ji pristatys tvarumu alsuojantį projektą – iš savo studijoje rastų senų popierinių bylų ji kuria vaizdų dienoraštį. „Man patinka seną popierių prikelti naujam gyvenimui, – sako menininkė, – įdomu žaisti su tuo, kas jame jau atspausta – rašmenimis, rėmeliais, kompozicija. Tai mane inspiruoja, diktuoja mano kūrybos žinutes. Nemėgstu tuščių baltų popieriaus lapų“.

Nuolatinės mugės dalyvės, estų „Okapi galerii“ įkūrėjas Temuri Khvingia pasakoja, kad jų galerijos stende „ArtVilnius‘21” visas tris dienas bus galima pamatyti, kaip grafikos dailininkas iš Estijos Toomas Kuusing pjaustys lino raižinius specialia „Baren“ rankų atspaudo technika.

Galerijos vadovas įsitikinęs, kad skaitmeninio meno ir laikmenų pasaulyje egzistuojančios kūrybos neįmanoma lyginti su tikra, tekstūros turinčia medžiaga. Kad ir su popieriumi. „Žmogaus prigimtis yra sekti naujas technologijas, jas kurti. Be abejo, anksčiau ar vėliau tai apsunkina tradicinius meno kūrimo būdus, tačiau vargu, ar kada išvis juos išstums už borto. Todėl aš nesijaudinu dėl popieriaus ar drobės, nes žmonės visada nori tikrų, apčiuopiamų dalykų. Ir visada norės“,  – įsitikinęs jis.

Galerijoje „RA“ savo kūrybą pristatanti tapytoja Rūta Eidukaitytė sako, kad popierius jai atrodo kur kas trapesnė medžiaga nei drobė. Ji teigia pastebėjusi tendenciją tyčia pabrėžti tą trapumą, laikinumą, tirpimą laike. „Pastebėjau, kad popierius mane savotiškai išlaisvina, todėl kartais naudoju drobę lyg tai būtų popierius – kalu ją tiesiai prie sienos ir jau tik baigtą kūrinį užtempiu ant porėmio, tokiu būdu tarsi sumažindama savo kūrybinę įtampą“, – sako mugėje dalyvausianti menininkė.

Popierius yra įprasta medžiaga ir grafikei Kristinai Norvilaitei-Geniušienei. „Jis – visko pradžia, svarbiausia medžiaga mano kūrybai. Jei darau atspaudus ant drobės, juos visada perkeliu nuo popieriaus“, – ji sako ir svarsto, kad per karantiną, kurį mes visi išgyvenome, popierius kūryboje buvo naudojamas dar dažniau, jo ėmėsi ir ne menininkai.

Kristina Norvilaitė-Geniušienė teigia, kad popierius yra patogi kūrybai medžiaga, –  netgi keliaudama ji visada vežasi su savimi keletą lakštų arba ieško įdomios faktūros, tekstūros, spalvos ir storumo popieriaus. Jei tikrai kokybiškas, popierius ilgaamžis. „Ir jis labai daug kalba, – sako grafikė, – kartais man atrodo, kad kiekvienas baltas lapas, kaip ir medis, turi savo veidą“.

Meno mugėje kūrybą ant popieriaus išvysite ir kitų dalyvų stenduose: „Tsekh” (Vilnius-Kijevas), VDA galerija „Akademija”, „Baroti” galerija, Molėtų dailės galerija, „The Room”, Užupio meno inkubatorius, Vilkamirgės galerija, Vilniaus fotografijos meno centras „7:14“. Projektų zonoje pasteles ant popieriaus Stasio Eidrigevičiaus menų centro stende pristatys menininkas Stasys Eidrigevičius.  Visus mugėje pristatomus darbus rasite ir renginio e-kataloge: https://artvilnius.com/lt/katalogas/kuriniai/ .

„ArtVilnius‘21” vyks spalio 15-19 dienomis, Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, bilietus į mugę lankytojai kviečiami įsigyti „Tiketa.lt” portale. Vykdant Vyriausybės nutarimus, į mugės teritoriją „Litexpo” lankytojai bus įleidžiami su Galimybių pasu. „ArtVilnius’21” finansuoja – Lietuvos kultūros taryba, globoja – Vilniaus miesto savivaldybė, ypatingasis partneris – Lewben, mecenatė –  advokatų kontora „Cobalt”.

„Pandemijos metai mus išmokė greitai priimti sprendimus, reaguoti į situaciją, keisti mugės formatą ir keistis patiems“, – sako tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius‘21” sumanytoja ir vadovė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė. Jai pritaria ir mugės meno vadovė Sonata Baliuckaitė, teigianti, kad gyvas mugės formatas, paįvairintas virtualaus pasaulio suteiktomis galimybėmis ir perkeltas į socialines platformas puikiai atspindi šiuolaikinį mugės organizatorių požiūrį.

„Gyvo, fizinio galerininkų-lankytojų-pirkėjų kontakto jokios skaitmeninės technologijos ir virtualios platformos nepakeis. Mes, žmonės, esame socialios būtybės, todėl mums labai reikia gyvo  bendravimo“, – įsitikinusi D. Stomienė, dažnai sulaukianti klausimo, ar šiuolaikinio meno mugės rengėjai niekada nesiruošė renginio perkelti vien į virtualų pasaulį.

Pirmieji žingsniai į jį buvo padaryti dar praėjusių metų rudenį, kai „ArtVilnius” organizatoriai besidomintiems menu, tačiau atvykti negalintiems lankytojams pirmąjį kartą parengė 3D turą po mugėje dalyvaujančias galerijas. Toks sprendimas sulaukė nepaprasto susidomėjimo, todėl bus tęsiamas ir šiais metais.

Mugės meno vadovė S. Baliuckaitė pasakoja, kad tvarūs sprendimai – elektroninis katalogas, 3D turas organizatorių buvo priimti ne tik dėl ekologijos, bet ir dėl to, kad lankytojų būtų patogiau, o menas – labiau prieinamas. „Skaitmenizacija keičia ne tik meno, bet ir pasaulio suvokimą, žmogaus santykį su aplinka, netgi patį žmogų. Meno mugės nebėra vien parduotuvės, bet ir susitikimų vieta, kurioje gali patirti meną, sutikti menininką, pasitarti su galerijos vadovu arba kolekcininku. Vargu, ar ekranai kada pakeis šias gyvas patirtis“, – sako ji.

D. Stomienė teigia, kad praėjusiais metais, kaip ir daugelis užsienio mugių, „ArtVilnius“ buvo gerokai lokalesnis. „Į mugę pavyko pritraukti tarptautinio garso Lietuvos meno žvaigždžių, kurių nesulaukdavome, nes tuo pačiu metu jie dalyvaudavo užsienyje vykstančiose bienalėse ir parodose“, – sako mugės vadovė ir priduria, kad garsūs meno vardai pritraukė daug lankytojų ir pirkėjų.

Ne mažiau jų tikimasi ir šiais metais. „Jau girdėjau džiugių žinių iš šiais metais vykusios „ArtBasel“  mugės – kolekcininkai aktyviai pirko meno kūrinius, – sako mugės meno vadovė S. Baliuckaitė. – Esu tikra, kad žmonės pasiilgo kelionių ir gyvo santykio su menu. „ArtVilnius“ tokią galimybę keliauti ir atsidurti arti meno suteikia, tai geriausia kelionė po galerijų pasaulį, kuris taip ilgai buvo sustingdytas. Ir pernai, ir šiemet matau, kaip atsakingai mugėje dalyvaujančio galerijos ir menininkai rinko kūrinius, investavo į ekspozicijas ir originalius jų pristatymus“.

Spalio 15–17 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiantis didžiausias vizualiųjų menų renginys Rytų regione, šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’21“ sukvietė kūrėjus net iš 12 šalių. Vienas iš svarbiausių mugės akcentų – šiuolaikinio meno kūriniai ant popieriaus – piešiniai, koliažai, grafika, objektai. „Jau ne vienerius metus piešiniai ir meno kūriniai ant popieriaus užima svarbią vietą pasaulinėje meno rinkoje, organizuojamos net specialios mugės, – pasakoja S.Baliuckaitė ir priduria, kad popierius nėra specifinė ar išskirtinė tema, kūryba ant popieriaus yra medija, kurią naudoja daugybė menininkų.

Kaip ir kasmet, mugėje bus pristatomos visos medijos: tapyba, fotografija, skulptūra, video, instaliacijos ir daugybė kitų. „ArtVilnius‘21“ salėse įsikurs 55 galerijos. Laukiama svečių iš Prancūzijos, Italijos, Danijos, Vokietijos ir kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos,  Ukrainos. Tarp naujų mugės vardų – „Aambulanz Kollektiv“ (Vokietija), „Gom/Tac“ (Albanija), Vilniuje įsikūrusios „AP galerija“, galerija „8 akys ir ausys“, Šiaulių meno erdvė „S-in“, Klaipėdos „Si:Said“ ir kitos. Ypatingų svečių teisėmis pakviestos Baltarusijos galerijos „Ambasada Kultury, By“ ir „DK gallery“.

Nuo 2013 metų „ArtVilnius“ pristato nekomercinę projektų zoną, kurioje galima susipažinti su pasaulinio garso muziejų ir fondų kolekcijomis, pamatyti garsių menininkų ar jų grupių parodas. Visada progresyvus „Lewben art Foundation“ šiemet pristato NFT ekspoziciją „How soon is tomorrow. Collecting NFTs“. Joje  bus galima išvysti lietuvio Roberto Narkaus ir estų Tommy Cash bei Katjos Novitskovos kūrinius.

Ilgametė partnerystė mugę „ArtVilnius“ sieja su Krokuvos šiuolaikinio meno muziejaus „Mocak“ iniciatyva kasmet pristatyti ryškiausius tarptautinius menininkus. Projektų zonoje lankytojų lauks įspūdinga tarp Paryžiaus ir Vilniaus gyvenančio kūrėjų dueto SetPStanikas instaliacija, o taip pat specialiai „Litexpo” erdvėms sukurta Jurgio Paškevičiaus instaliaciją, kurią pristato Vilniaus Šiuolaikinio meno centras. Projektų zonoje Jono Meko Vizualiųjų menų centras paminės „Fluxus” judėjimo 60 metų jubiliejų ir Jurgio Mačiūno 90 metų sukaktį.

Didžiausiu šių metų „ArtVilnius“ mugės iššūkiu jos vadovė D.Stomienė įvardija konkurenciją. Pasaulio meno mugių margumyne labai svarbu rasti savo veidą ir pritraukti kuo daugiau naujų meno dalyvių ir kolekcionierių ir meno pirkėjų. „Kad jie atvyktų, turime parengti kokybišką turinį. Prie jo prisideda įvairios mugės diskusijos ir susitikimai, o taip pat renginiai mieste – galerijų festivalis „Art After Hours“ ir mūsų siekis Vilnių paversti meno festivaliu“, – sako mugės vadovė. Ji pamini dar vieną „ArtVilnius“ stipriąją pusę – tarptautinę didelio formato skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodą „Takas“, kurioje šiais metais dalyvaus 25 menininkai. „Takas“ kuratoriumi tapo menininkas, dėstytojas, parodų kuratorius Vytenis Burokas.

D. Stomienė neabejoja, kad kasmet kviesdama garsius meno pirkėjus ir kolekcininkus, privačius fondus ir muziejus iš įvairių šalių, šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ formuoja Rytų Europos kolekcininkų ratą. Dažniausiai tai – jauni, po pasaulį pakeliavę ir garsiausius meno muziejus, muges aplankę žmonės. Jie susipažinę su pasaulio daile, baigę mokslus užsienyje, drąsiai perka meno kūrinius ir ypač domisi šiuolaikiniu menu. „Į meno kolekcininkų ratą įtraukėme ir verslo atstovus, savo partnerius. Štai praėjusiais metais „ArtVilnius’20“ laureatu tapusio Rafalo Piesliako instaliaciją „Sodas“ nupirko Dr. Irmantas Norkus, vadovaujantis mugės mecenatės, advokatų kontoros „Cobalt“ partneris. Vėliau kūrinį jis padovanojo Vilniaus miestui“, – pasakoja D.Stomienė.

Mugės vadovė neabejoja, kad visos didžiulio renginio organizavimo patirtys per pandemiją, pravers ateityje. Ji tikisi, kad mugių formatas bus gyvas, paįvairintas virtualiomis galimybėmis. Tai šiemet jau įrodė ir garsiausios pasaulio meno mugės.

Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’21“ vyks spalio 15-17 d., „Litexpo”. Laikantis Vyriausybės nutarimų, į mugės teritoriją „Litexpo” lankytojai bus įleidžiami su Galimybių pasu. Bilietus į renginį galima jau dabar galima įsigyti „Tiketa“ puslapyje. „ArtVilnius’21” finansuoja – Lietuvos kultūros taryba, globoja – Vilniaus miesto savivaldybė, ypatingasis partneris – Lewben, mecenatė –  advokatų kontora „Cobalt”.