- 2017 vasario 23–26 d.
- Darbo laikas
- Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, Laisvės pr. 5, Vilnius.
18-osios Vilniaus knygų mugės tema: Lietuviški ženklai pasaulyje.
Vaikų literatūros salėje pristatomos Lietuvos ir užsienio leidėjų knygos, skirtos vaikams ir paaugliams. Vaikai čia taip pat galės žaisti ir skaityti, o jiems skirti renginiai vyks specialiai įrengtoje scenoje.
Dailininkės Sigutės Chlebinskaitės rengiamoje Kūrybinėje studijoje “Tu gali sukurti knygą” ir maži, ir dideli kviečiami dalyvauti interaktyviose dirbtuvėse, skaitymuose, susitikimuose su knygų vaikams kūrėjais, iliustruotojais iš Lietuvos ir užsienio.
Forumas–LRT studija. Nuolatinis mugės partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – tiesiogiai iš mugės transliuos radijo laidas, filmuos renginius ir interviu su rašytojais, kurs TV reportažus. Forume, kaip ir kasmet, susitinks ir diskutuos Diskusijų klubo dalyviai, garsūs Lietuvos ir užsienio kultūros, meno ir mokslo žmonės. Tai rimtų temų, intelektualaus pokalbio erdvė.
Muzikos salė. Renginio organizatorė Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA ir šiais metais kviečia visus į jau tradicine tapusią muzikinę mugės erdvę, kurioje savo naujausius albumus, vinilo plokšteles, koncertinius turus pristatys garsiausi Lietuvos muzikantai. Mugės lankytojai turės galimybę ne tik įsigyti naujausius muzikinius įrašus ar bilietus į koncertus, bet svarbiausia galės betarpiškai pabendrauti su mylimiausiais muzikos kūrėjais ir atlikėjais, kurie gerbėjų lauks savo stenduose ir muzikinių pokalbių metu.
Bibliotekų erdvė, kuriama Lietuvos bibliotekininkų, pristato atvirą ir kitokią biblioteką be sienų. Tai dar viena bendravimo, skaitymo ir renginių erdvė visiems mugės lankytojams.
SKAITAU LIETUVĄ, SKAITAU PASAULĮ
Keturios įspūdžių kupinos Vilniaus knygų mugės dienos baigėsi. Dėkojame visiems šiemet kartu ieškojusiems lietuviškų ženklų, vėl atradusiems skaitymo ir susitikimo džiaugsmą, knygų ir žodžio grožį.
Mugėje dalyvavo 303 leidyklos ir knygų prekybininkai iš 9 šalių, mugėje svečiavosi 29 užsienio autoriai iš 12 šalių ir 19 lietuviškų ženklų iš 9 šalių. Mugės metu buvo surengta virš 400 renginių, vienu metu jie vyko 14 skirtingų renginių erdvių. Mugės plotas – 12.000 kv.m. Mugės lankytojų skaičius – 62.840.
Pasimatysime 2018 m. vasario 22-25 d. Mugės tema – „Skaitau Lietuvą, skaitau pasaulį”.
KŪRYBINĖS STUDIJOS „TU GALI SUKURTI KNYGĄ” RENGINIAI
Knygų šalies kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“ šiemet švenčia 15-ąjį gimtadienį. Visas dirbtuves ir susitikimus jungs knygos ir medžio pažinimo tema.
Kūrybinės studijos erdvėse matysime viešnių iš užsienio – leidyklų „Hokus-Pokus“ (Lenkija), „Bylo Nebylo“ (Čekija), „Tara Books“ (Indija) – ekspozijas. Bus pristatytos gražiausios 2015 metų Čekijos knygos. Užsienio svečiai ne tik eksponuos savo leidinius, bet ir surengs kūrybines valandas. Vyks ilgai lauktas pokalbis, autografų valanda ir dirbtuvės su lengendiniu Lenkijos iliustruotoju Józefu Wilkońiu (*1930).
TRADICIŠKAI KNYGAS KVIESIME ŽYMĖTI VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS ANTSPAUDU
Lankytojus naujai įsigytas knygas mugės Informacijos centruose kviesime paženklinti jau tradiciniu Vilniaus knygų mugės antspaudu.
Mugės metu akcijos „Metų knygos rinkimai” antspaudu knygas žymėti kviečiame 4 salėje, Ekslibris.lt stende (NR. 4.37), o Metų knygų apdovanojimų teikimo metu – sekmadienį, vasario 26 d., 14 val., – knygas proginiais antspaudais galėsite pažymėti ir prie Forumo-LRT studijos, įsikūrusios 3 salėje
VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS AUTOBUSAI
Visus kviečiame naudotis Vilniaus miesto savivaldybės dovana ir važiuoti į mugę nemokamai. Trys autobusai kas dvidešimt minučių Jus veš nuo Katedros aikštės (stotelė „Archikatedra”) iki LITEXPO ir atgal.
DISKUSIJŲ KLUBAS
Šiemet mugės Diskusijų klubas lankytojus pakvies į net devynias diskusijas. Pristatome:
Vasario 23 d., BIČIULIŲ DIENA
15.00
Forumas-LRT studija Diskusija „Renkuosi kūrybos kalbą“
Šiųmetė knygų mugės tema „Lietuviški ženklai pasaulyje“ gręžiasi į daugybę lietuviškumo apraiškų, kurių viena svarbiausių ir įdomiausių – kalba, o ypač – užsienyje gyvenančių ir kuriančių autorių santykis su gimtąja lietuvių kalba. Kaip ir kiek kalba lemia, jei lemia, ne Lietuvoje gyvenančio rašytojo tapatybę? Kaip ne gimtoji kalba, kurios aplinkoje gyvenama, veikia santykį su gimtąja kalba? Apskritai, kokį vaidmenį, gyvenant kitoje šalyje, atlieka gimtoji kalba? Ar ji tampa tuo namų jausmu ir garantu, ar ji išlieka ta vienintele kalba, kuria mąstoma? Ir, žinoma, kaip pasirenkama kūrybos kalba: ar ji renkasi autorių, ar autorius renkasi ją?
Dalyvauja Violeta Kelertas, Valdas Papievis, Birutė Putrius, Dalia Staponkutė. Moderuoja Jūratė Čerškutė. Trukmė 45 min.
16.00
Konferencijų salė 5.1 Diskusija „Quo vadis? Kaip įmokos virsta mokesčiais, o turtas –
darbu?“
Naujoji valdžia pažadėjo pagalbą kultūros bendruomenei, o pradėjo nuo mokesčių jai didinimo. Kas gi laukia mūsų ateityje: minimali alga, lygiavos skurdas, vis labiau didėjantys klampūs mokesčiai, kultūros kontrolė, vykdoma per „paramą“ kultūrai? Ką reiškia Seimo pirmininko pareiškimas, kad mokesčius reikia kelti, o vėliau paremsime? Paradoksas, bet šiandien meno kūrėjas, jei jis neturi darbo santykių, nėra socialiai apdraustas. Darbo stažas, gydymasis, pensija, net ir mokant visus mokesčius, nėra garantuoti. Prisidengdama socialine apdraustimi, plėsdama SODROS įmokas į vis naujas sritis, valdžia socialines įmokas šiandien skaičiuoja net nuo turto – vadinamų autorinių licencinių sutarčių, kuriomis autoriai „išnuomoja“ savo turtą.
Dalyvauja Teodoras Medaiskis, Rūta Vainienė, Kornelijus Platelis, Remigijus Jokubauskas, Martyna Gudaitė-Gulbinienė. Moderuoja Gytis Vaškelis. Trukmė 45 min.
17.00
Forumas-LRT studija Diskusija „Lietuvos kultūra kaip strateginis prioritetas: tačiau kokia?“
Šiuolaikiniai Europos Sąjungos dokumentai pabrėžia kultūros įvairovės, pagarbos skirtybei principus, skatina kūrybinius lūžius, proveržius ir jų varžymąsi. Lietuvos Vyriausybės programa kultūrą aiškina kaip Lietuvos, o ne kaip integralų europinį ar pasaulinį, procesą bei tiesiogiai neatsižvelgia į Europos komisijos siūlomas kultūros raidos rekomendacijas, nesiremia šiuolaikiniais filosofiniais ar menotyriniais, kultūros politikos tyrimais. Ar tai reiškia, kad siekiama vienyti Lietuvos tautą remiantis didžiojo pasakojimo, naujų politinių-kultūrinių mitų, mitologizuojamos istorijos pagrindu? Kuo skiriasi kultūros administravimo strategija nuo kultūros politikos? Ar naujoji programa yra draugiška kitamanystei, alternatyvioms pasaulėjautoms ir jų meninei saviraiškai, meniniams eksperimentams, kūrybinėms industrijoms, bohemai, rasinei įvairovei, seksualinėms mažumoms, feministėms, subkultūroms? Ar programa kalba apie kultūros sektorių kaip „tarnystę“ tautai ir partijai?
Dalyvauja Skaidra Trilupaitytė, Rimvydas Valatka, Egidijus Aleksandravičius. Moderuoja Gintautas Mažeikis. Trukmė 45 min.
Vasario 24 d., ILGASIS PENKTADIENIS
13.00
Forumas-LRT studija Diskusija „Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“
Išugdytas Kupiškio, Šiaulių, Marijampolės ir Kauno mokyklose, lietuviškai sąmonei Algirdas Julius Greimas yra mįslinga figūra. Joks kitas lietuvis nėra sukūręs humanitarinio ar kokio kito mokslo metodologijos, kuri būtų atpažįstama pasauliniame kontekste, kaip Paryžiaus arba Greimo semiotika. Tačiau ir išsilavinusiai publikai, neperpratusiai Greimo metakalbos, jo teoriniai tekstai, išskyrus nebent studiją „Apie netobulumą“, yra sunkiai paskaitomi. Visi pripažįsta Greimo nuopelnus lietuvių mitologijos tyrimams, bet jie nėra susilaukę pasekėjų, nuosekliai taikančių jo metodologinius principus.
Greimas buvo ne tiktai mokslininkas, bet ir eseistas ir kultūrologas Jis aktyviai dalyvavo antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje, o atkūrus nepriklausomybę, rengė Lietuvos ateities projektus, kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, skatino žmonių ir idėjų apykaitą.
Dalyvauja Kęstutis Nastopka, Arūnas Sverdiolas, Saulius Žukas. Moderuoja Arūnas Gelūnas. Trukmė 45 min.
15.00
Forumas-LRT studija Diskusija „Skirtingi Lietuvos veidai“
Lietuva Vokietijoje, Kipre, Austrijoje ar kitur? Kokia ji? Koks jos veidas matomas ir kokį savo šalies veidą norime parodyti? Kiek kuriamas įvaizdis turi / gali atspindėti tikrovę? Ir ar mes patys (at)pažįstame save? O galbūt turime kūrinių, kurie kaip „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ ar „Trise valtimi neskaitant šuns“ mums padėtų apie save papasakoti? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bus ieškoma diskusijoje apie esamus ir kuriamus lietuviškus įvaizdžius skirtinguose pasaulio kampeliuose.
Dalyvauja Rita Valiukonytė, Rytis Paulauskas, Simonas Černiauskas, Dalia Staponkutė. Moderuoja Rytis Zemkauskas. Trukmė 45 min.
17.00
Forumas-LRT studija Diskusija „Pasaulio litvakų talentai – kas jie šiandienos Lietuvai?“
Dainininkai Leonardas Cohenas ir Bobas Dylanas, rašytojai Romainas Gary ir Nadine Gordimer, dailininkai Marcas Chagallas ir Chaimas Soutine’as, aktoriai Michaelas Douglas ir Scarlett Johansson, filosofai Emmanuelis Levinas ir Isaiah Berlinas, politikai Shimonas Perezas, Ehudas Barakas ir Benjaminas Netanyahu, kompozitorius Philipas Glassas, fotografas Izis, režisierius Michelis Hazanavicius ir daugybė kitų įžymių vardų.
Visų jų biografijose – kilmė iš litvakų, istorinės Lietuvos (arba Litės) žydų. Tačiau ką jie reiškia šiandienos Lietuvai? Savi jie – ar svetimi? Prarastas ar vis dar aktualus ryšys? Skaudi atmintis ar vartai į pasaulio erdves? Ar pažįstame ir vertiname tuos, kurie dabar gyvena tarp mūsų?
Dalyvauja Irena Veisaitė, Marius Ivaškevičius, Vytautas Toleikis. Moderuoja Mindaugas Kvietkauskas. Trukmė 45 min.
Vasario 25 d., NEKASDIENIAI PASIMATYMAI
15.00
Forumas-LRT studija Diskusija „Lietuviški ženklai pasaulyje“
Šių metų Vilniaus knygų mugės temai skirtoje diskusijoje bus svarstoma, kas gi yra lietuviškas ženklas, o tuo pačiu atsiskleis, kiek daug lietuviškų vardų, istorinių įvykių, muzikinių kūrinių, mokslinių atradimų garsina Lietuvą pasaulyje. Neginčytina, ryškiausi lietuviški ženklai – tai Lietuvos žmonės, išsibarstę po visus žemynus, savo kūryba ir idėjomis turtinantys pasaulio kultūrą, meną ir mokslą, keičiantys visuomenės paveikslą, o tuo pačiu paliekantys ryškius pėdsakus ir įvairialypiame Lietuvos kultūros žemėlapyje.
Dalyvauja Alfredas Bumblauskas, Viktoras Gerulaitis, Valdas Rakutis, Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Leonas Narkevičius. Moderuoja Edita Mildažytė. Trukmė 1.30 val.
18.00
Forumas-LRT studija Diskusija „Saviraiškos laisvė ir neapykantos kalba“
Pastarųjų metų įvykiai gerokai pakeitė pasaulio politinį klimatą. Pabėgėlių krizė Europoje, suintensyvėjęs terorizmas, naujų technologinių platformų ir populiariųjų medijų suteikta galimybė reikštis neva anonimiškai, o taip pat populistinių judėjimų iškilimas sukėlė nuosaikios diskusijų erdvės eroziją, tad prasminga komunikacija tarp žmonių, turinčių priešingas nuomones, tapo beveik neįmanoma. Jėga brukami ir neargumentuoti požiūriai, o dažnai tiesiog įžūlus tiesos ir sveiko proto nepaisymas, tapo de facto įteisinta politinės kultūros dalimi.
Daugelyje valstybių atsirado įtakingų nuomonės formuotojų, siūlančių atsižvelgti į šias pakitusias aplinkybes, iš naujo įvertinti žodžio laisvės bei saviraiškos laisvės apibrėžimus ir, pavyzdžiui, neapykantos kalbą išvis uždrausti. Tiesa, įvairių valstybių teisinės sistemos numato žodžio laisvės apribojimus, jei ja piktnaudžiaujama skatinant smurtauti prieš kitus asmenis. Tačiau šie paragrafai tikrai neapima visko, kas patenka į neapykantos kalbos kategoriją, o ekstremalių pažiūrų skleidėjai yra gan greiti pabrėžti, esą tariamai liberalus diskursas kelia grėsmę jų pilietinėms laisvėms. Ar esama išeities iš tokios situacijos? Ar žodžio laisvė yra pamatinė teisė, kurią būtina ginti nepaisant to, kaip ja naudojamasi, – žinoma, kol ji neperžengia įstatymo ribų? Kita vertus, ar gali būti taip, jog esame pakeliui į laisvos saviraiškos sunaikinimą, ir jį vykdome vadovaudamiesi vertybėmis, ant kurių, manome, suręsta mūsų civilizacija?
Dalyvauja Reinas Raudas, Sjon. Moderuoja Arūnas Gelūnas. Trukmė 45 min.
Vasario 26 d., ŠEIMOS SEKMADIENIS
10.00
Forumas-LRT studija Diskusija „Nuo Gutenbergo iki Zuckenbergo: kaip naujosios technologijos
keičia mūsų komunikaciją“
Kas šiandien mums yra naujosios technologijos: panacėja, leisianti išsilaikyti modernizacijos procese, asmenybės tobulėjimo kelias, ar blogis, ryjantis laiką, redukuojantis asmenybę, naikinantis socialinius, emocinius žmonių ryšius? Ar turime jas ignoruoti, joms atsiduoti, ar susitaikyti su jų buvimu ir jas prisijaukinti?
Kaip technologijos keičia mūsų skaitymo, rašymo, bendravimo ir mąstymo, – kitaip sakant, pasaulio suvokimo, savęs ir artimųjų įprasminimo būdus? Ar ateities kartos išlaikys aktyviomis tokias sąvokas kaip „skaitymo malonumas“ ar „knygos lapo vertimo šiugždesys“, ar vartys komiksus ir n-ąjį kartą adaptuotus tekstus iki 30 žodžių?
Dalyvauja: Jurgita Ivanauskaitė, Arvydas Pacevičius, Eglė Radvilė, Loreta Vaicekauskienė. Moderuoja Gytis Vaškelis (LALA). Trukmė 45 min.
MUZIKOS SALĖS PROGRAMA
Jau trečius metus iš eilės Vilniaus knygų mugėje įsikurs analogų Lietuvoje neturinti „Muzikos salė“. Renginio organizatorė Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA ir šiais metais kviečia visus į jau tradicine tapusią muzikinę mugės erdvę, kurioje savo naujausius albumus, vinilo plokšteles, koncertinius turus pristatys garsiausi Lietuvos muzikantai – Andrius Mamontovas, Rolandas Kazlas, Saulius Prūsaitis, G&G Sindikatas, Merūnas, Veronika Povilionienė, Lemon Joy, ba., Beissoul & Einius, Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius bei dar daugelis kitų. Mugės lankytojai turės galimybę ne tik įsigyti naujausius muzikinius įrašus ar bilietus į koncertus, bet svarbiausia galės betarpiškai pabendrauti su mylimiausiais muzikos kūrėjais ir atlikėjais, kurie gerbėjų lauks savo stenduose ir muzikinių pokalbių metu. Nepraleiskite progos ir užsukite į 4-ą parodų salę bei tapkite „Muzikos salės“ dalimi!
MUZIKOS SALĖS PROGRAMĄ RASITE ČIA
BIBLIOTEKŲ ERDVĖ
BIBLIOTEKŲ ERDVĘ pristato Lietuvos bibliotekininkų draugija. Tai kitokia – atvira ir draugiška biblioteka be sienų, ir dar viena bendravimo, skaitymo ir renginių erdvė visiems mugės lankytojams. BIBLIOTEKŲ ERDVĖ įsikūrusi 3 salės galerijoje.
PROGRAMA:
Literatūrinė vaistinė
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos organizuojama „Literatūrinė vaistinė“ teiks skubią pagalbą renkantis knygą. Bibliotekininkai-vaistininkai rekomenduos leidinius, remiantis unikaliais kiekvieno skaitytojo simptomais. Taip pat visi norintys galės savo jėgas ir proto galias išbandyti žaidžiant žaidimus „Knygų lobis“ ir „Pasižvalgymai po Vilnių“.
visas mugės dienas
Vaiko lūkesčių biblioteka
Tai pagal inovatyvų švedų modelį įrengtas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų kampelis, kuriame viskas pritaikyta mažųjų lankytojų poreikiams: erdvė, knygų atranka ir išdėstymas, bendravimas. Specialistus supažindinsime su bibliotekos koncepcija, o tėvelius pakviesime atsipūsti nuo knygų mugės šurmulio ir ramiai paskaityti vaikams specialiai parinktų kūrinių.
Knygas savo atžaloms skaitys ir visuomenėje žinomi tėčiai. Kviečiame pasiklausyti kartu:
Vasario 24 d. 15 ir 17 val.; vasario 25 d. 12, 15 ir 17 val.; vasario 26 d. 12 ir 15 val.
Bibliorakulas
Visi lankytojai bus kviečiami įsileisti šiek tiek mistikos į savo gyvenimą ir išbandyti paslaptingąjį, interaktyvųjį „Bibliorakulą“. Jis pateiks atsakymus į bet kokius mugės lankytojams kilusius klausimus, dalinsis patarimais ir savo išmintimi.
visas mugės dienas
Parodos
Kauno apskrities viešosios bibliotekos paroda „Asmenybė ir knyga“. Parodoje mes reklamuojame (taip, tai tikrai reklama) žymių Lietuvos žmonių mintis apie jų mėgstamiausias ir skaitomiausias knygas. Tikimės, jog ši reklama paveiks ir Jus, ir bent vienas iš paminėtų kūrinių taps Jūsų skaitinių sąrašo dalimi. Tuomet mūsų tikslas bus pasiektas!
visas mugės dienas
Gyvoji biblioteka: kur knygos yra žmonės, o skaitymas – pokalbis
„Gyvoji biblioteka“ yra neformalaus ugdymo metodas, skatinantis tarpusavio supratimą, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms. „Skaitytojas“ bus kviečiamas pasirinkti pašnekovą („knygą“), užduoti jam rūpimus klausimus ir išgirsti atsakymus.
Vasario 24 d. 11–17 val.; vasario 25 d. 11–17 val.
Bibliotekų laboratorija
Žaismingi ir įtraukiantys kūrybiniai užsiėmimai, edukaciniai žaidimai, virtualus pasaulis, literatūrinės kelionės ir kitos įdomybės, skirtos visai šeimai. Pristato Lietuvos bibliotekos.
BIČIULIŲ DIENA – vasario 23 d. (ketvirtadienis)
11–14 val. Mano gatvė 360° kampu
Edukacinių užsiėmimų metu lankytojai galės virtualiai pasivaikščioti po paslaptingas Kauno miesto ir rajono vietas, aplankyti istorinius ir kultūros paveldo objektus bei kartu su keliautoju laike surasti mieste paslėptus įvairias epochas menančius daiktus. Taip pat bus galimybė išmėginti 3D spausdintuvą ir net pasigaminti skirtuką knygoms.
(Organizuoja Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka)
11–13 val. Literatūrinis stalo žaidimas „Knygosūkis“
Pirmasis Lietuvoje skaitymą skatinantis literatūrinis žaidimas, kurį padėjo kurti profesionalūs Lietuvos rašytojai ir meno kūrėjai. Žaidimas leis atnaujinti lietuvių ir užsienio literatūros žinias, sužinoti naujų faktų, o atsakant į klausimus reikės panaudoti ne tik literatūrines, bet ir matematikos, geografijos, istorijos, užsienio kalbų žinias.
(Organizuoja Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka)
11–15 val. Išmaniosios programėlės „Klaipeda Heritage Guide“ pristatymas
Unikali ir profesionali, išmaniesiems įrenginiams pritaikyta programėlė, kuri gali tapti puikia pagalbininke keliaujantiems ir krašto kultūros istorija bei paveldu besidomintiems žmonėms.
(Organizuoja Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka)
12 val. Susitikimas su rašytoja Kristina Sabaliauskaite
(Organizuoja leidykla „Baltos lankos“)
12–14 val. Svečiuose pas Hobitus
Rašytojo Dž. R. R. Tolkino gerbėjų klubas „Tolkien Lietuva“ pasiūlys išmokti rašyti Viduržemės elfų ir nykštukų rašmenimis bei susipažinti su jų kalbomis. Mažuosius lankytojus pakvies hobitiškas mįslių žaidimas – geriausiųjų mįslių užminėjų ir įminėjų laukia prizai!
(Organizuoja rašytojo Dž. R. R. Tolkino gerbėjų klubas „Tolkien Lietuva“)
13-15 val. Edukacinis žaidimas „Žaliapėdis“
Interaktyvus edukacinis žaidimas 3–12 metų vaikams, kuriame linksmasis marsietis ne tik moko motorikos, logikos, matematikos ir kitų pagrindinių įgūdžių, bet ir supažindina vaikus su kultūros paveldo ir istorijos objektais, esančiais Klaipėdos mieste.
(Organizuoja Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka)
13–15 val. Virtualios kelionės laiku po knygų ir praeities pasaulį
Visus besidominčius virtualiomis naujovėmis kviečiame susipažinti su Kauno apskrities viešosios bibliotekos išmaniosiomis programėlėmis. Ši nauja interaktyvi bibliotekos paslauga leis skaitytojui atrasti praeities ženklus, pamatyti, kokias knygas skaitė tėvai ar seneliai, ir netgi tapti pirmosios savo knygos leidėjais.
(Organizuoja Kauno apskrities viešoji biblioteka)
14–16 val. Pirmosios spausdintos lietuviškos knygos atgimimas
Pirmoji mūsų tautos knyga – 1547 m. išspausdintas Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Oficialiomis žiniomis išlikę vos 2 jos egzemplioriai: vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, kitas − Torūnės universitete Lenkijoje. Minint 470-uosius knygos išspausdinimo metus visuomenei pristatoma „Katekizmo“ faksimilė. Renginio dalyviai turės galimybę ne tik įvertinti šį originalų knygos leidybos meną ir apčiuopti popieriaus faktūrą, pergamento nelygumus, laiko padarytus įtrūkimus, nelygų siuvimą, bet ir susipažinti su knygos kopijos gaminimo procesu, užtrukusiu net trejus metus.
(Organizuoja spaustuvė „Petro ofsetas“)
14–15 val. ir 16–17 val. Edukacinis žaidimas „Knygų lobis“
Spalvingas ir kūrybingas žaidimas skatina vaikus skaityti, mokytis, ieškoti ir naudoti patikimą informaciją bei atsakingai elgtis interneto platybėse. Išbarstytas knygų lobis laukia Tavęs! Tereikia kantrybės, gudrybės ir narsos, kad surastum kažkur paslėptas pirato brangenybes.
(Organizuoja Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka).
15–17 val. Edukacinis žaidimas „Pasižvalgymai po Vilnių“
Edukacinis žaidimas, skirtas paaugliams ir suaugusiems. Žaidimo tikslas – paaiškinti kortelėje užrašytą su Vilniumi susijusį žodį taip, kad komandos narys jį kuo greičiau atspėtų, bet nenaudoti paties aiškinamojo žodžio ir jo šaknies. Žaidėjai galės ir palavinti savo vaizduotę, ir susipažinti su Vilniaus istorija.
(Organizuoja Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka).
15–17 val. Įsegamų ženkliukų gamyklėlė
Ženkliukai būna linksmi, liūdni, rimti, juokingi, pikti, nuoširdūs, draugiški, mieli. O kokį šiandien įsisegsi Tu? Kviečiame vaikus ir jaunimą nusipiešti ir pasigaminti savo unikalų, išskirtinį įsisegamą ženkliuką specialiu ženkliukų gaminimo aparatu.
(Organizuoja Kauno apskrities viešoji biblioteka)
ILGASIS PENKTADIENIS – vasario 24 d. (penktadienis)
11–14 val. Mano gatvė 360° kampu
Edukacinių užsiėmimų metu lankytojai galės virtualiai pasivaikščioti po paslaptingas Kauno miesto ir rajono vietas, aplankyti istorinius ir kultūros paveldo objektus bei kartu su keliautoju laike surasti mieste paslėptus įvairias epochas menančius daiktus. Taip pat bus galimybė išmėginti 3D spausdintuvą ir net pasigaminti skirtuką knygoms.
(Organizuoja Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka)
11–13 val. Literatūrinis stalo žaidimas „Knygosūkis“
Pirmasis Lietuvoje skaitymą skatinantis literatūrinis žaidimas, kurį padėjo kurti profesionalūs Lietuvos rašytojai ir meno kūrėjai. Žaidimas leis atnaujinti lietuvių ir užsienio literatūros žinias, sužinoti naujų faktų, o atsakant į klausimus reikės panaudoti ne tik literatūrines, bet ir matematikos, geografijos, istorijos, užsienio kalbų žinias.
(Organizuoja Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka)
11–15 val. Išmaniosios programėlės „Klaipeda Heritage Guide“ pristatymas
Unikali ir profesionali, išmaniesiems įrenginiams pritaikyta programėlė, kuri gali tapti puikia pagalbininke keliaujantiems ir krašto kultūros istorija bei paveldu besidomintiems žmonėms.
(Organizuoja Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka)
11–13 val. Baltų simbolika ant Jūsų kūno
Kauno apskrities viešosios bibliotekos piešimo ant kūno meistrės visus norinčius kviečia pasipuošti laikinaisiais baltiškų simbolių piešiniais ant kūno.
(Organizuoja Kauno apskrities viešoji biblioteka)
12–14 val. Pirmosios spausdintos lietuviškos knygos atgimimas
Pirmoji mūsų tautos knyga – 1547 m. išspausdintas Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Oficialiomis žiniomis išlikę vos 2 jos egzemplioriai: vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, kitas − Torūnės universitete Lenkijoje. Minint 470-uosius knygos išspausdinimo metus visuomenei pristatoma „Katekizmo“ faksimilė. Renginio dalyviai turės galimybę ne tik įvertinti šį originalų knygos leidybos meną ir apčiuopti popieriaus faktūrą, pergamento nelygumus, laiko padarytus įtrūkimus, nelygų siuvimą, bet ir susipažinti su knygos kopijos gaminimo procesu, užtrukusiu net trejus metus.
(Organizuoja spaustuvė „Petro ofsetas“)
12–18 val. Kelionė į virtualų pasaulį
Kviesime išbandyti pirmąjį pasaulyje virtualios biblioterapijos projektą, virtualioje realybėje pasivažinėti amerikietiškais kalneliais ir nukeliauti į ateivių planetą. Tokioje bibliotekoje norėtų lankytis visi, todėl Knygų mugės metu į ją užsiregistruoti ir LIBIS skaitytojo pažymėjimą gauti galėsite nemokamai!
(Organizuoja Vilniaus centrinė biblioteka)
13–15 val. Komiksų kūrimo dirbtuvės
Išbandyk komiksų kūrimo programėlę ir susikurk savo virtualų komiksą planšetiniame kompiuteryje. Jei manai, kad nesugebėsi – mes tau padėsime!
(Organizuoja Kauno apskrities viešoji biblioteka)
13-15 val. Edukacinis žaidimas „Žaliapėdis“
Interaktyvus edukacinis žaidimas 3–12 metų vaikams, kuriame linksmasis marsietis ne tik moko motorikos, logikos, matematikos ir kitų pagrindinių įgūdžių, bet ir supažindina vaikus su kultūros paveldo ir istorijos objektais, esančiais Klaipėdos mieste.
(Organizuoja Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka)
14–15 val. Edukacinis žaidimas „Pasižvalgymai po Vilnių“
Edukacinis žaidimas, skirtas paaugliams ir suaugusiems. Žaidimo tikslas – paaiškinti kortelėje užrašytą su Vilniumi susijusį žodį taip, kad komandos narys jį kuo greičiau atspėtų, bet nenaudoti paties aiškinamojo žodžio ir jo šaknies. Žaidėjai galės ir palavinti savo vaizduotę, ir susipažinti su Vilniaus istorija.
(Organizuoja Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka)
15–17 val. Įsegamų ženkliukų gamyklėlė
Ženkliukai būna linksmi, liūdni, rimti, juokingi, pikti, nuoširdūs, draugiški, mieli. O kokį šiandien įsisegsi Tu? Kviečiame vaikus ir jaunimą nusipiešti ir pasigaminti savo unikalų, išskirtinį įsisegamą ženkliuką specialiu ženkliukų gaminimo aparatu.
(Organizuoja Kauno apskrities viešoji biblioteka)
15–17 val. Svečiuose pas Hobitus
Rašytojo Dž.R.R. Tolkino gerbėjų klubas „Tolkien Lietuva“ pasiūlys išmokti rašyti Viduržemės elfų ir nykštukų rašmenimis bei susipažinti su jų kalbomis. Mažuosius lankytojus pakvies hobitiškas mįslių žaidimas – geriausiųjų mįslių užminėjų ir įminėjų laukia prizai!
(Organizuoja rašytojo Dž. R. R. Tolkino gerbėjų klubas „Tolkien Lietuva“)
16–19 val. Asmeninio ekslibriso kūrimo dirbtuvės
Mūsų protėviai savo asmenines knygas žymėdavo ekslibrisais – išskirtiniais ženklais, nurodančiais knygos savininką. Šios dirbtuvės kvies susipažinti su Lietuvos grafikų kurtais ekslibrisais ir susikurti savo asmeninį atspaudą.
(Organizuoja Vilniaus universiteto biblioteka.)
NEKASDIENIŲ PASIMATYMŲ DIENA – vasario 25 d. (šeštadienis)
11–17 val. Kelionė į virtualų pasaulį
Kviesime išbandyti pirmąjį pasaulyje virtualios biblioterapijos projektą, virtualioje realybėje pasivažinėti amerikietiškais kalneliais ir nukeliauti į ateivių planetą. Tokioje bibliotekoje norėtų lankytis visi, todėl Knygų mugės metu į ją užsiregistruoti ir LIBIS skaitytojo pažymėjimą gauti galėsite nemokamai!
(Organizuoja Vilniaus centrinė biblioteka)
11–13 val. Literatūrinis stalo žaidimas „Knygosūkis“
Pirmasis Lietuvoje skaitymą skatinantis literatūrinis žaidimas, kurį padėjo kurti profesionalūs Lietuvos rašytojai ir meno kūrėjai. Žaidimas leis atnaujinti lietuvių ir užsienio literatūros žinias, sužinoti naujų faktų, o atsakant į klausimus reikės panaudoti ne tik literatūrines, bet ir matematikos, geografijos, istorijos, užsienio kalbų žinias.
(Organizuoja Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka)
11–15 val. Išmaniosios programėlės „Klaipeda Heritage Guide“ pristatymas
Unikali ir profesionali, išmaniesiems įrenginiams pritaikyta programėlė, kuri gali tapti puikia pagalbininke keliaujantiems ir krašto kultūros istorija bei paveldu besidomintiems žmonėms.
(Organizuoja Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka)
11–19 val. Bibliotekų pristatymas „Laiko portalas“
Kviečiame lankytojus išbandyti galimybę keliauti laiku ir patiems pamatyti istorinius įvykius bei asmenybes.
Tokią unikalią progą suteikia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ iniciatyva sukurtas virtualiosios realybės bibliotekų pristatymas „Laiko portalas“.
(Organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
13-15 val. Edukacinis žaidimas „Žaliapėdis“
Interaktyvus edukacinis žaidimas 3–12 metų vaikams, kuriame linksmasis marsietis ne tik moko motorikos, logikos, matematikos ir kitų pagrindinių įgūdžių, bet ir supažindina vaikus su kultūros paveldo ir istorijos objektais, esančiais Klaipėdos mieste.
(Organizuoja Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka)
14–15 val. Edukacinis žaidimas „Pasižvalgymai po Vilnių“
Edukacinis žaidimas, skirtas paaugliams ir suaugusiems. Žaidimo tikslas – paaiškinti kortelėje užrašytą su Vilniumi susijusį žodį taip, kad komandos narys jį kuo greičiau atspėtų, bet nenaudoti paties aiškinamojo žodžio ir jo šaknies. Žaidėjai galės ir palavinti savo vaizduotę, ir susipažinti su Vilniaus istorija.
(Organizuoja Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka)
15–17 val. Pirmosios spausdintos lietuviškos knygos atgimimas
Pirmoji mūsų tautos knyga – 1547 m. išspausdintas Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Oficialiomis žiniomis išlikę vos 2 jos egzemplioriai: vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, kitas − Torūnės universitete Lenkijoje. Minint 470-uosius knygos išspausdinimo metus visuomenei pristatoma „Katekizmo“ faksimilė. Renginio dalyviai turės galimybę ne tik įvertinti šį originalų knygos leidybos meną ir apčiuopti popieriaus faktūrą, pergamento nelygumus, laiko padarytus įtrūkimus, nelygų siuvimą, bet ir susipažinti su knygos kopijos gaminimo procesu, užtrukusiu net trejus metus.
(Organizuoja spaustuvė „Petro ofsetas“)
15–18 val. Asmeninio ekslibriso kūrimo dirbtuvės
Mūsų protėviai savo asmenines knygas žymėdavo ekslibrisais – išskirtiniais ženklais, nurodančiais knygos savininką. Šios dirbtuvės kvies susipažinti su Lietuvos grafikų kurtais ekslibrisais ir susikurti savo asmeninį atspaudą.
(Organizuoja Vilniaus universiteto biblioteka)
ŠEIMOS SEKMADIENIS – vasario 26 d. (sekmadienis)
11–13 val. Literatūrinis stalo žaidimas „Knygosūkis“
Pirmasis Lietuvoje skaitymą skatinantis literatūrinis žaidimas, kurį padėjo kurti profesionalūs Lietuvos rašytojai ir meno kūrėjai. Žaidimas leis atnaujinti lietuvių ir užsienio literatūros žinias, sužinoti naujų faktų, o atsakant į klausimus reikės panaudoti ne tik literatūrines, bet ir matematikos, geografijos, istorijos, užsienio kalbų žinias.
(Organizuoja Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka)
11–15 val. Išmaniosios programėlės „Klaipeda Heritage Guide“ pristatymas
Unikali ir profesionali, išmaniesiems įrenginiams pritaikyta programėlė, kuri gali tapti puikia pagalbininke keliaujantiems ir krašto kultūros istorija bei paveldu besidomintiems žmonėms.
(Organizuoja Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka)
11–16 val. Bibliotekų pristatymas „Laiko portalas“
Kviečiame lankytojus išbandyti galimybę keliauti laiku ir patiems pamatyti istorinius įvykius bei asmenybes.
Tokią unikalią progą suteikia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ iniciatyva sukurtas virtualiosios realybės bibliotekų pristatymas „Laiko portalas“.
(Organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
12–13 val. ir 14–15 val. Edukacinis žaidimas „Knygų lobis“
Spalvingas ir kūrybingas žaidimas skatina vaikus skaityti, mokytis, ieškoti ir naudoti patikimą informaciją bei atsakingai elgtis interneto platybėse. Išbarstytas knygų lobis laukia Tavęs! Tereikia kantrybės, gudrybės ir narsos, kad surastum kažkur paslėptas pirato brangenybes.
(Organizuoja Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka)
13–14 val. Edukacinis žaidimas „Pasižvalgymai po Vilnių“
Edukacinis žaidimas, skirtas paaugliams ir suaugusiems. Žaidimo tikslas – paaiškinti kortelėje užrašytą su Vilniumi susijusį žodį taip, kad komandos narys jį kuo greičiau atspėtų, bet nenaudoti paties aiškinamojo žodžio ir jo šaknies. Žaidėjai galės ir palavinti savo vaizduotę, ir susipažinti su Vilniaus istorija.
(Organizuoja Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka)
13–15 val. Edukacinis žaidimas „Žaliapėdis“
Interaktyvus edukacinis žaidimas 3–12 metų vaikams, kuriame linksmasis marsietis ne tik moko motorikos, logikos, matematikos ir kitų pagrindinių įgūdžių, bet ir supažindina vaikus su kultūros paveldo ir istorijos objektais, esančiais Klaipėdos mieste.
(Organizuoja Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka)
12–15 val. Asmeninio ekslibriso kūrimo dirbtuvės
Mūsų protėviai savo asmenines knygas žymėdavo ekslibrisais – išskirtiniais ženklais, nurodančiais knygos savininką. Šios dirbtuvės kvies susipažinti su Lietuvos grafikų kurtais ekslibrisais ir susikurti savo asmeninį atspaudą.
(Organizuoja Vilniaus universiteto biblioteka)
MUGĖS DARBO LAIKAS IR BILIETAI
Iki 18-osios Vilniaus knygų mugės liko jau visai nedaug. Bilietai į mugę jau prekyboje visose bilietai.lt platinimo vietose ir, žinoma, internetu.
Mugės darbo laikas:
vasario 23 d., ketvirtadienis, BIČIULIŲ DIENA – 10.00 – 19.00 val.
vasario 24 d., penktadienis, ILGASIS PENKTADIENIS – 10.00 – 21.00 val.
vasario 25 d., šeštadienis, NEKASDIENIŲ PASIMATYMŲ DIENA – 10.00 – 21.00 val.
vasario 26 d., sekmadienis, ŠEIMOS SEKMADIENIS – 10.00 – 17.00 val.
Bilietų kainos:
perkant bilietus mugės metu – 5 EUR (vienkartinis), 3,5 EUR (moksleiviams, studentams, senjorams)
Vaikai iki 7 metų bei neįgalieji (bazinis darbingumas 0-25%) su 1 lydinčiu asmeniu įleidžiami nemokamai.
PRADEDAMA ŽURNALISTŲ REGISTRACIJA
Informuojame, kad nuo sausio 23 d. pradedama žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovų registraciją į 2017-ųjų metų Vilniaus knygų mugę, kuri vyks vasario 23-26 d.
Kviečiame pildyti registracijos formą
Apie sėkmingą registraciją informuosime Jus atskiru laišku.
Visas mugės dienas galiojančią akreditaciją atsiimti galėsite vasario 14 d. spaudos konferencijoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Neatvykę į spaudos konferenciją, akreditaciją galėsite atsiimti tik Vilniaus knygų mugės spaudos centre (3 salė, II aukštas).
Žiniasklaidos atstovų mugės metu lauksime LITEXPO 3 salės II aukšte įsikūrusiame Spaudos centre. Jame bus įrengtos darbo vietos, veiks bevielis internetas.
Registracijos sistema veiks iki vasario 20 d. 10 val.
Iki pasimatymo Vilniaus knygų mugėje!
LIETUVIŠKI ŽENKLAI VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE
LIETUVIŠKI ŽENKLAI VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE
Kviečiame į susitikimus su lietuviškais vardais, garsinančiais Lietuvą pasaulyje:
Elena Bradūnaitė – K. Bradūno dukra, JAV (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Egidija Čiricaitė – iliustruotoja, Jungtinė Karalystė (kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“)
Stasys Eidrigevičius – iliustruotojas, Lenkija (leidykla „Apostrofa“)
Lina Ever – rašytoja, Vokietija (leidykla „Tyto alba“)
Eglė Gelažiūtė Petrauskienė – iliustruotoja, Jungtinė Karalystė (kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą”)
Elena Launikonytė – iliustruotoja, Prancūzija (kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“)
Violeta Kelertienė – mokslininkė, JAV (Lietuvos kultūros institutas)
Rūta Mataitytė – rašytoja, Norvegija (leidykla „Tyto alba“)
Algis Mickūnas – rašytojas, JAV (leidykla „Sophia“)
Kęstutis Nakas – rašytojas, JAV (leidykla „Aukso žuvys“)
Valdas Papievis – rašytojas, Prancūzija (leidykla „Odilė“)
Birutė Putrius – rašytoja, JAV (Lietuvos kultūros institutas)
Vaiva Rykštaitė – rašytoja, Havajai (leidykla „Tyto alba“)
Kristina Sabaliauskaitė – rašytoja, Jungtinė Karalystė (leidykla „Baltos lankos“)
Dalia Staponkutė – rašytoja, Kipras (Lietuvos kultūros institutas)
Janina Survilaitė – rašytoja, Šveicarija (leidykla „Andrena“)
Tomas Venclova – rašytojas JAV (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
Į MUGĘ ATVYKSTANTYS UŽSIENIO SVEČIAI
Šiemet mugėje pristatome 53 užsienio svečius iš 21 pasaulio šalies
Walter Kostner (Bažnyčios kronika) – Italija
Evie Wyld (Vilniaus lapai, Londono knygų mugė, Lietuvos kultūros institutas) – Jungtinė Karalystė
Nora Ikstena (Lietuvos kultūros institutas) – Latvija
Zuska Kepplová (Lietuvos kultūros institutas) – Slovakija
Jonáš Hájek (Lietuvos kultūros institutas) – Čekija
Rosie Goldsmith (Lietuvos kultūros institutas) – Jungtinė Karalystė
Andrei Kurkov (Alma littera) – Ukraina
Antanas Šileika (Baltos lankos) – Kanada
Tomas Venclova (Apostrofa, R. Paknio leidykla) – JAV
Selja Ahava (Homo liber, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje) – Suomija
Ilmar Taska (Homo liber) – Estija
Ignacio del Valle (Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje) – Ispanija
Antonio Manuel Carrasco (Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje) – Ispanija
Iván Vélez (Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje) – Ispanija
Jean-Paul Mongin (Jonas ir Jokūbas) – Prancūzija
Felix Ackermann (Lapas) – Vokietija
Jerzy Illg (Lenkijos institutas Vilniuje) – Lenkija
Joanna Gromek Illg (Lenkijos institutas Vilniuje) – Lenkija
Urszula Chwalba (Lenkijos institutas Vilniuje) – Lenkija
Anna Gomóła (Lietuvos istorijos institutas) – Lenkija
Ali Abdollahi (Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga) – Iranas
Lena Andersson (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Švedijos ambasada) – Švedija
Luboš Švec (Margi raštai) – Čekija
Dmitrij Ozerskij, Nikolaj Rubanov, Michail Kolovskij (Nestandartinai.lt) – Rusija
Hilal al-Hajri (Omano Sultonato Informacijos ministerija) – Omano sultonatas
Zeruya Shalev (Sofoklis, Izraelio ambasada Lietuvoje) – Izraelis
Ewa Wołkanowska-Kołodziej (Terra publica) – Lenkija
Guy Verhofstadt (Tyto alba) – Belgija
Alexander von Schönburg (Tyto alba) – Vokietija
Krzysztof Zanussi (Vaga) – Lenkija
Sara Mannheimer (Lietuvos leidėjų asociacija) – Švedija
Yves Plasseraud (Vilniaus knygų mugė) – Prancūzija
Miroslav Danys (Vydūno draugija) –Vokietija
Iris Hunscheid (Lietuvos leidėjų asociacija) – Vokietija
Alan Staton (Lietuvos leidėjų asociacija) – Jungtinė Karalystė
Jane Streeter (Lietuvos leidėjų asociacija) – Jungtinė Karalystė
Kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ svečiai:
Dylan Calder – Jungtinė Karalystė
Emil Pasierski – Lenkija
Emily Hughes – Jungtinė Karalystė
Eva Hudzieczková – Čekija
Jacques Desse – Prancūzija
Jutta Bauer – Vokietija
Katarzyna Janusik – Lenkija
Marta Kiewel – Lenkija
Naděžda Sheshuková – Čekija
Oliver Spatz – Vokietija
Barbara Bernsmeier – Vokietija
Patrik Antczak – Čekija
Tatia Nadareishvilli – Gruzija
Thibaut Brunessaux – Prancūzija
Elena Selena – Prancūzija/Lietuva
MUGĖS TRADICIJOS TĘSIAMOS
Artėjanti Vilniaus knygų mugė išlaikys per daugelį metų nusistovėjusią struktūrą, atskirų dienų tematiką bei kitas lankytojų pamėgtas tradicijas. Čia kaip ir kasmet ne tik susitiks skaitytojai bei rašytojai, bet erdvės turės muzika, diskusijos, meno parodos. Taigi, mugės lankytojai ras ne tik naujausius leidinius bei jų pristatymus, susitikimus su Lietuvos ir užsienio rašytojais, diskusijų klubo renginius, bet ir kitas įprastas mugės erdves: Muzikos salę, visai šeimai skirtą Vaikų literatūros salę, kūrybinę studiją „Tu gali sukurti knygą”, bukinistų pasažą, bibliotekų erdvę ir kt.
Mugės dienos: vasario 23 d., ketvirtadienis, BIČIULIŲ DIENA, 10.00-19.00 val.
vasario 24 d., penktadienis, ILGASIS PENKTADIENIS, 10.00-21.00 val.
vasario 25 d., šeštadienis, NEKASDIENIŲ PASIMATYMŲ DIENA, 10.00-21.00 val.
vasario 26 d., sekmadienis, ŠEIMOS DIENA, 10.00-17.00 val.
KVIEČIAME DALYVAUTI 2017m. VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE
Kviečiame dalyvauti jau 18-ąjį kartą rengiamoje ir didžiausioje Baltijos šalyse Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje!
Dalyvių registracija tęsiasi iki gruodžio 9 d. , elektronines paraiškas pateikite internetu.
Dalyvavimo sąlygas ir kitą informaciją apie mugę rasite skiltyje „Dalyviui”.
Maloniai kviečiame dalyvauti ir kartu kurti nepamirštamą knygų bičiulių renginį !
18-OSIOS VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS TEMA: LIETUVIŠKI ŽENKLAI PASAULYJE
Lietuviški ženklai – tai Lietuvos žmonės, išsibarstę po daugelį pasaulio žemynų, savo kūryba, mokslu, atradimais, idėjomis turtinantys kitų šalių kultūrą, meną ar mokslą, o tuo pačiu paliekantys ryškius pėdsakus ir įvairialypiame Lietuvos kultūros paveiksle. 2017-ųjų Vilniaus knygų mugė mėgins atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje bei juos perskaityti, o tuo pačiu – pamatyti kiek daug esame atradę, sukūrę, patyrę, kiek daug pasaulyje yra Lietuvos.
Birutė Galdikas, Emanuelis Levinas, Jonas Mekas, Jurgis Mačiūnas, Samuelis Bakas, Stasys Eidrigevičius, Mirga Gražinytė Tyla, Ona Šimaitė, Tomas Venclova, Algirdas Julius Greimas, Marija Gimbutienė, Violeta Urmanavičiūtė Urmana, Kristina Sabaliauskaitė, Jurgis Baltrušaitis, Ignas Šeinius, Dalia Staponkutė , Valdas Papievis bei daugelis kitų – tai Lietuvos šviesuolių išausto pasaulio paveikslas, kurio pasakojimus nagrinėsime Vilniaus knygų mugėje, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Ateinančios Vilniaus knygų mugės tema atskleis mugės lankytojui, kiek daug lietuviškų vardų garsina Lietuvą pasaulyje.
17-OJI VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ – AKTUALI KAIP NIEKAD, POPULIARI KAIP VISADA
Pasibaigusi 17–oji Vilniaus knygų mugė vėl sutraukė didelį būrį lankytojų. Organizatorių skaičiavimu, per keturias dienas mugėje apsilankė 67 820 žmonių (pernai 66 320). Ypač daug lankytojų dėmesio susilaukė renginiai ir diskusijos, Muzikos salėje vykę susitikimai bei koncertai.
Ne tik naujausios knygos, bet ir aktualios diskusijos
Knygų mugės lankytojai kaip visada galėjo susipažinti ir įsigyti pačių įvairiausių knygų, specializuotų leidinių, mokslinės literatūros. Daug dėmesio sulaukė naujausi užsienio autorių vertimai bei populiariausių lietuvių autorių knygos, o leidyklos neslepia neblogai nuspėjusios perkamiausias knygas. Tačiau nors tiek didelės, tiek mažos leidyklos pardavimų apimtimis nesiskundė, visas mugės dienas buvo akivaizdu, kad ne mažiau nei knygos lankytojus traukė susitikimai ir diskusijos.
„Šiemet knygų mugė ne tik atspindėjo bei diktavo literatūrines madas ir tendencijas, bet ir pasiūlė kaip niekad aktualią renginių ir diskusijų programą, kurią lankytojai įvertino ypač palankiai. Forumo-LRT studijos erdvė, skirta Diskusijų klubo renginiams, visada buvo pilna susidomėjusių lankytojų. Be jokių abejonių, mugė keturioms dienoms buvo tapusi karščiausiu viešosios erdvės tašku, gyva visuomenės diskusijų platforma, kurioje girdimi įvairiausi balsai, išsakomi aštriausi argumentai ir keliamos pačios aktualiausios temos“, – mugės renginių programos sėkme džiaugėsi Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.
Diskusijų klubo renginius tiesiogiai galėjo stebėti ir LRT žiūrovai, o atgarsių apie juos buvo apstu ir žiniasklaidoje.
Anot programos sudarytojų, mugėje visada susipina daugelis gyvenimo sričių: kultūra, menas, mokslas, švietimas, istorija, verslas, politika, tačiau šiemet ši dermė buvo itin gerai apgalvota ir atitiko lankytojų lūkesčius, o diskusijos tęsdavosi ir renginiams pasibaigus. Ypač daug dėmesio susilaukė diskusijos mugės tema „Autorius ir personažas: kas ko ieško“ bei anšlaginė, emocijų proveržį sukėlusi diskusija apie Lietuvos rašytojų laikysenas sovietmečiu.
Atskira Vaikų literatūros salė – kūrybinė erdvė šeimoms
Gyvos emocijos keturias dienas liejosi ir kitose mugės salėse. Šių metų naujiena – 5 atskiros ir erdvios parodų ir kongresų centro LITEXPO tematinės salės. Organizatorių teigimu, toks sprendimas pasitelkti visas turimas erdves itin pasiteisino.
„Mugėje besilankančios šeimos su vaikais traukė į specialiai tik jiems skirtą, didesnę nei anksčiau 4-ąją mugės salę. Čia buvo galima ne tik apžiūrėti ar įsigyti visas mažiesiems skirtas literatūrines naujienas, bet ir susitikti su knygų personažais, iliustruotojais, dailininkais, dalyvauti gausybėje edukacinių užsiėmimų ar dirbtuvių. Smagu, kad erdvės užteko visiems, o vaikų šypsenos bylojo, kad visai šeimai skirtos erdvės mugėje reikėjo jau senokai“, – sakė M.Gembickienė.
Gausus profesionalių iliustruotojų ir dailininkų būrys iš užsienio dėmesį skyrė ne tik vaikams, bet ir jauniesiems kūrėjams, konsultavo juos mugės erdvėse bei susitikimuose kitose miesto vietose.
Ypač daug lankytojų dėmesio susilaukė ir 3-oje salėje įsikūrusi Bibliotekų erdvė, kurioje veikė literatūrinė vaistinė, rašymo dirbtuvės, jau tradicija tapusi Gyvoji biblioteka. 2016-ieji paskelbti Bibliotekų metais, tad bibliotekos pasistengė lankytojus ne tik supažindinti su pagrindinėmis savo funkcijomis, bet ir kuo įdomiau pristatyti veiklą.
Muzikos salėje – ne tik gyva muzika, bet ir gyvos emocijos
Keturias dienas parodų ir kongresų centre LITEXPO leido ir Lietuvos muzikos pasaulio atstovai – jie visi susitiko Vilniaus knygų mugėje įsikūrusioje Muzikos salėje, kur virė lietuviškos muzikos gyvenimas. Po vienu stogu čia buvo susibūrę daugybė Lietuvos muzikos atlikėjų, kurie pristatė savo kūrybą, rengė gyvus pasirodymus ir bendravo su klausytojais.
„Šiais metais Muzikos salė išaugo ne tik plotu ir dalyvių skaičiumi, bet ir lankytojų bei gerų emocijų kiekiu. Tai buvo keturių dienų muzikos šventė, kurią drauge sukūrė muzikantai, jų vadybos komandos, muzikos leidėjai, prekybininkai, koncertų organizatoriai ir visi, apsilankę šioje Vilniaus knygų mugės erdvėje. Džiaugiamės, kad po vienu stogu pavyko surinkti tiek daug skirtingų žanrų muzikos ir jos kūrėjų. Dalyvavusių muzikos sektoriaus atstovų entuziazmas ir atsiliepimai įrodo, kad tokia erdvė Lietuvos muzikiniame pasaulyje reikalinga, todėl neabejoju, kad kitais metais turėsime dar stipresnę ir aktyvesnę Muzikos salę“, – kalba asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė.
Knygų mugės Muzikos salėje per keturias dienas pagrindinėje scenoje ir akustinėje „Tamsta“ scenoje įvyko daugiau kaip 40 pasirodymų. Jų metu jau gerai žinomi ir dar tik debiutuojantys atlikėjai pristatė savo naujausius albumus. Daugiausia dėmesio, organizatorių teigimu, susilaukė Andriaus Mamontovo bei Vido Bareikio koncertai.
Salės stenduose prisistatė per pusė šimto muzikos leidėjų, nepriklausomų muzikantų, muzikos prekybininkų bei koncertų organizatorių. Juose savo veiklą ir albumus pristatė per 200 skirtingų žanrų atlikėjų. Čia lankytojai taip pat galėjo išgirsti gyvas muzikantų improvizacijas ir susitikti su mėgstamais atlikėjais.
Aukcionas – aktyvesnis nei tikėtasi
Pirmą kartą knygų mugėje vykęs antikvarinių knygų aukcionas, kuriame pristatyta lituanistinė kartografija ir istorinė grafika, fotografijos, afišos, plakatai, dokumentai, periodika, kalendoriai, „Vilniaus aukciono“ direktorės Simonos Makselienės teigimu, sulaukė daug besidominčių ir vyko aktyviau nei tikėtasi.
Aukcione buvo pristatomi patys įvairiausi leidiniai. Seniausias lotas išleistas 1561 m. Knygų kainos prasidėjo nuo 5 EUR, o štai brangiausias aukciono lotas – Konstantino Sirvydo „Trijų kalbų žodynas“ (1713 m.) įkainotas 8000 EUR. Jis buvo nupirktas už pradinę kainą. Anonimu panorėjęs likti pirkėjas buvo vienintelis susidomėjęs šiuo leidiniu, tad kainos niekas ir nepadidino.
„Suskaičiavome, kad iš viso aukciono metu parduoti 206 lotai iš 726. Taigi 28,4 proc. visų pristatytų lotų, o už juos sumokėta suma siekia 33 210 EUR. Dalis leidinių parduota už pradinę kainą, o kai kurių leidinių kaina išaugo ir kelis kartus. Tačiau labiausiai džiugina tai, kad sulaukėme daugybės besidominčių žmonių, ieškančių, vartančių ir smalsaujančių apie išskirtinę vertę turinčius leidinius“, – pasakojo S.Makselienė.
Kitais metais kvies atrasti „Lietuviškus ženklus pasaulyje“
Vilniaus knygų mugė – tai vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinio gyvenimo riboženklių, savotiški visų kuriančių ir skaitančių žmonių naujieji metai. Šiemet kitų metų tema žinoma kaip niekad anksti – ji paskelbta paskutiniąją mugės dieną.
„Tradicija tapusi mugės tema – tai leitmotyvas, savotiška kryptis, kuria nuo šiol visus metus kviesime žiūrėti kalbai, žodžiui, knygai ir kūrybai neabejingus žmonės. Tad užverdami vienos mugės duris, jau žinome, ne tik kada susitiksime, bet ir apie ką kalbėsime, kuo džiaugsimės ir ko ieškosime ateinančiais metais. Aštuonioliktą kartą rengiama mugė lauks su tema „Lietuviški ženklai pasaulyje“, o visus skaitančius ir kuriančius susitikti kvies vasario 23-26 dienomis“, – sakė LITEXPO parodų grupės vadovė M. Gembickienė.