DISKUSIJŲ KLUBAS

Šiemet mugės Diskusijų klubas lankytojus pakvies į net devynias diskusijas. Pristatome:

Vasario 23 d., BIČIULIŲ DIENA

15.00

Forumas-LRT studija                                 Diskusija „Renkuosi kūrybos kalbą“

Šiųmetė knygų mugės tema „Lietuviški ženklai pasaulyje“ gręžiasi į daugybę lietuviškumo apraiškų, kurių viena svarbiausių ir įdomiausių – kalba, o ypač – užsienyje gyvenančių ir kuriančių autorių santykis su gimtąja lietuvių kalba. Kaip ir kiek kalba lemia, jei lemia, ne Lietuvoje gyvenančio rašytojo tapatybę? Kaip ne gimtoji kalba, kurios aplinkoje gyvenama, veikia santykį su gimtąja kalba? Apskritai, kokį vaidmenį, gyvenant kitoje šalyje, atlieka gimtoji kalba? Ar ji tampa tuo namų jausmu ir garantu, ar ji išlieka ta vienintele kalba, kuria mąstoma? Ir, žinoma, kaip pasirenkama kūrybos kalba: ar ji renkasi autorių, ar autorius renkasi ją?

Dalyvauja Violeta Kelertas, Valdas Papievis, Birutė Putrius, Dalia Staponkutė. Moderuoja Jūratė Čerškutė. Trukmė 45 min.

16.00

Konferencijų salė 5.1                                 Diskusija „Quo vadis? Kaip įmokos virsta mokesčiais, o turtas –
darbu?“

Naujoji valdžia pažadėjo pagalbą kultūros bendruomenei, o pradėjo nuo mokesčių jai didinimo. Kas gi laukia mūsų ateityje: minimali alga, lygiavos skurdas, vis labiau didėjantys klampūs mokesčiai, kultūros kontrolė, vykdoma per „paramą“ kultūrai? Ką reiškia Seimo pirmininko pareiškimas, kad mokesčius reikia kelti, o vėliau paremsime? Paradoksas, bet šiandien meno kūrėjas, jei jis neturi darbo santykių, nėra socialiai apdraustas. Darbo stažas, gydymasis, pensija, net ir mokant visus mokesčius, nėra garantuoti. Prisidengdama socialine apdraustimi, plėsdama SODROS įmokas į vis naujas sritis, valdžia socialines įmokas šiandien skaičiuoja net nuo turto – vadinamų autorinių licencinių sutarčių, kuriomis autoriai „išnuomoja“ savo turtą.

Dalyvauja Teodoras Medaiskis, Rūta Vainienė, Kornelijus Platelis, Remigijus Jokubauskas, Martyna Gudaitė-Gulbinienė. Moderuoja Gytis Vaškelis. Trukmė 45 min.

17.00

Forumas-LRT studija           Diskusija „Lietuvos kultūra kaip strateginis prioritetas: tačiau kokia?“

Šiuolaikiniai Europos Sąjungos dokumentai pabrėžia kultūros įvairovės, pagarbos skirtybei principus, skatina kūrybinius lūžius, proveržius ir jų varžymąsi. Lietuvos Vyriausybės programa kultūrą aiškina kaip Lietuvos, o ne kaip integralų europinį ar pasaulinį, procesą bei tiesiogiai neatsižvelgia į Europos komisijos siūlomas kultūros raidos rekomendacijas, nesiremia šiuolaikiniais filosofiniais ar menotyriniais, kultūros politikos tyrimais. Ar tai reiškia, kad siekiama vienyti Lietuvos tautą remiantis didžiojo pasakojimo, naujų politinių-kultūrinių mitų, mitologizuojamos istorijos pagrindu? Kuo skiriasi kultūros administravimo strategija nuo kultūros politikos? Ar naujoji programa yra draugiška kitamanystei, alternatyvioms pasaulėjautoms ir jų meninei saviraiškai, meniniams eksperimentams, kūrybinėms industrijoms, bohemai, rasinei įvairovei, seksualinėms mažumoms, feministėms, subkultūroms? Ar programa kalba apie kultūros sektorių kaip „tarnystę“ tautai ir partijai?

Dalyvauja Skaidra Trilupaitytė, Rimvydas Valatka, Egidijus Aleksandravičius. Moderuoja Gintautas Mažeikis. Trukmė 45 min.

Vasario 24 d., ILGASIS PENKTADIENIS

13.00

Forumas-LRT studija           Diskusija „Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“

Išugdytas Kupiškio, Šiaulių, Marijampolės ir Kauno mokyklose, lietuviškai sąmonei Algirdas Julius Greimas yra mįslinga figūra. Joks kitas lietuvis nėra sukūręs humanitarinio ar kokio kito mokslo metodologijos, kuri būtų atpažįstama pasauliniame kontekste, kaip Paryžiaus arba Greimo semiotika. Tačiau ir išsilavinusiai publikai, neperpratusiai Greimo metakalbos, jo teoriniai tekstai, išskyrus nebent studiją „Apie netobulumą“, yra sunkiai paskaitomi. Visi pripažįsta Greimo nuopelnus lietuvių mitologijos tyrimams, bet jie nėra susilaukę pasekėjų, nuosekliai taikančių jo metodologinius principus.

Greimas buvo ne tiktai mokslininkas, bet ir eseistas ir kultūrologas  Jis aktyviai dalyvavo antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje, o atkūrus nepriklausomybę, rengė  Lietuvos ateities projektus,  kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, skatino žmonių ir idėjų apykaitą.

Dalyvauja Kęstutis Nastopka, Arūnas Sverdiolas, Saulius Žukas. Moderuoja Arūnas Gelūnas. Trukmė 45 min.

15.00

Forumas-LRT studija           Diskusija „Skirtingi Lietuvos veidai“

Lietuva Vokietijoje, Kipre, Austrijoje ar kitur? Kokia ji? Koks jos veidas matomas ir kokį savo šalies veidą norime parodyti? Kiek kuriamas įvaizdis turi / gali atspindėti tikrovę? Ir ar mes patys (at)pažįstame save? O galbūt turime kūrinių, kurie kaip „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ ar „Trise valtimi neskaitant šuns“ mums padėtų apie save papasakoti? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bus ieškoma diskusijoje apie esamus ir kuriamus lietuviškus įvaizdžius skirtinguose pasaulio kampeliuose.

Dalyvauja Rita Valiukonytė, Rytis Paulauskas, Simonas Černiauskas, Dalia Staponkutė. Moderuoja Rytis Zemkauskas. Trukmė 45 min.

17.00

Forumas-LRT studija           Diskusija „Pasaulio litvakų talentai – kas jie šiandienos Lietuvai?“

Dainininkai Leonardas Cohenas ir Bobas Dylanas, rašytojai Romainas Gary ir Nadine Gordimer, dailininkai Marcas Chagallas ir Chaimas Soutine’as, aktoriai Michaelas Douglas ir Scarlett Johansson, filosofai Emmanuelis Levinas ir Isaiah Berlinas, politikai Shimonas Perezas, Ehudas Barakas ir Benjaminas Netanyahu, kompozitorius Philipas Glassas, fotografas Izis, režisierius Michelis Hazanavicius ir daugybė kitų įžymių vardų.

Visų jų biografijose – kilmė iš litvakų, istorinės Lietuvos (arba Litės) žydų. Tačiau ką jie reiškia šiandienos Lietuvai? Savi jie – ar svetimi? Prarastas ar vis dar aktualus ryšys? Skaudi atmintis ar vartai į pasaulio erdves? Ar pažįstame ir vertiname tuos, kurie dabar gyvena tarp mūsų?

Dalyvauja Irena Veisaitė, Marius Ivaškevičius, Vytautas Toleikis. Moderuoja Mindaugas Kvietkauskas. Trukmė 45 min.

Vasario 25 d., NEKASDIENIAI PASIMATYMAI

15.00

Forumas-LRT studija           Diskusija „Lietuviški ženklai pasaulyje“

Šių metų Vilniaus knygų mugės temai skirtoje diskusijoje bus svarstoma, kas gi yra lietuviškas ženklas, o tuo pačiu atsiskleis, kiek daug lietuviškų vardų, istorinių įvykių, muzikinių kūrinių, mokslinių atradimų garsina Lietuvą pasaulyje. Neginčytina, ryškiausi lietuviški ženklai – tai Lietuvos žmonės, išsibarstę po visus žemynus, savo kūryba ir idėjomis turtinantys pasaulio kultūrą, meną ir mokslą, keičiantys visuomenės paveikslą, o tuo pačiu paliekantys ryškius pėdsakus ir įvairialypiame Lietuvos kultūros žemėlapyje.

Dalyvauja Alfredas Bumblauskas, Viktoras Gerulaitis, Valdas Rakutis, Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Leonas Narkevičius. Moderuoja Edita Mildažytė. Trukmė 1.30 val.

18.00

Forumas-LRT studija                                 Diskusija „Saviraiškos laisvė ir neapykantos kalba“

Pastarųjų metų įvykiai gerokai pakeitė pasaulio politinį klimatą. Pabėgėlių krizė Europoje, suintensyvėjęs terorizmas, naujų technologinių platformų ir populiariųjų medijų suteikta galimybė reikštis neva anonimiškai, o taip pat populistinių judėjimų iškilimas sukėlė nuosaikios diskusijų erdvės eroziją, tad prasminga komunikacija tarp žmonių, turinčių priešingas nuomones, tapo beveik neįmanoma. Jėga brukami ir neargumentuoti požiūriai, o dažnai tiesiog įžūlus tiesos ir sveiko proto nepaisymas, tapo de facto įteisinta politinės kultūros dalimi.

Daugelyje valstybių atsirado įtakingų nuomonės formuotojų, siūlančių atsižvelgti į šias pakitusias aplinkybes, iš naujo įvertinti žodžio laisvės bei saviraiškos laisvės apibrėžimus ir, pavyzdžiui, neapykantos kalbą išvis uždrausti. Tiesa, įvairių valstybių teisinės sistemos numato žodžio laisvės apribojimus, jei ja piktnaudžiaujama skatinant smurtauti prieš kitus asmenis. Tačiau šie paragrafai tikrai neapima visko, kas patenka į neapykantos kalbos kategoriją, o ekstremalių pažiūrų skleidėjai yra gan greiti pabrėžti, esą tariamai liberalus diskursas kelia grėsmę jų pilietinėms laisvėms. Ar esama išeities iš tokios situacijos? Ar žodžio laisvė yra pamatinė teisė, kurią būtina ginti nepaisant to, kaip ja naudojamasi, –  žinoma, kol ji neperžengia įstatymo ribų? Kita vertus, ar gali būti taip, jog esame pakeliui į laisvos saviraiškos sunaikinimą, ir jį vykdome vadovaudamiesi vertybėmis, ant kurių, manome, suręsta mūsų civilizacija?

Dalyvauja Reinas Raudas, Sjon. Moderuoja Arūnas Gelūnas. Trukmė 45 min.

Vasario 26 d., ŠEIMOS SEKMADIENIS

10.00

Forumas-LRT studija           Diskusija „Nuo Gutenbergo iki Zuckenbergo: kaip naujosios technologijos
keičia mūsų komunikaciją“

Kas šiandien mums yra naujosios technologijos: panacėja, leisianti išsilaikyti modernizacijos procese, asmenybės tobulėjimo kelias, ar blogis, ryjantis laiką, redukuojantis asmenybę, naikinantis socialinius, emocinius žmonių ryšius? Ar turime jas ignoruoti, joms atsiduoti, ar susitaikyti su jų buvimu ir jas prisijaukinti?

Kaip technologijos keičia mūsų skaitymo, rašymo, bendravimo ir mąstymo, – kitaip sakant, pasaulio suvokimo, savęs ir artimųjų įprasminimo būdus? Ar ateities kartos išlaikys aktyviomis tokias sąvokas kaip „skaitymo malonumas“ ar „knygos lapo vertimo šiugždesys“, ar vartys komiksus ir n-ąjį kartą adaptuotus tekstus iki 30 žodžių?

Dalyvauja: Jurgita Ivanauskaitė, Arvydas Pacevičius, Eglė Radvilė, Loreta Vaicekauskienė. Moderuoja Gytis Vaškelis (LALA). Trukmė 45 min.