Ekspertai: turime savęs paklausti, kaip artimiausiu metu keisis gyvenimo kokybė, jei nieko nedarysime
Skaičiuojama, kad šiuo metu žemėje yra pasiūta tiek drabužių, kad jų užtektų aprengti net šešias ateinančias kartas. Remiantis naujausiais tyrimais, 1,3 milijardo tonos, arba trečdalis, žmonėms skirto maisto kasmet keliauja tiesiai į sąvartynus. Apie būsimas mūsų besaikio vartojimo pasekmes mokslininkai pradėjo kalbėti prieš daugiau nei pusšimtį metų. Šiandien jas jaučiame savo kailiu – liūtys, stichiniai gaisrai, rekordiškai karštos vasaros, tirpstantys ledynai. Ekspertai vieningi – jei norime pokyčių, turime pradėti kiekvienas nuo savęs. Vis garsiau kalbama ir apie dirbtinį intelektą, kurį galime įdarbinti kovai su klimato kaita.
Ar tvarumas – tik mada, kuri greitai praeis? Kiek kainuoja tvarūs sprendimai ir kaip prie jų netrukus prisidės dirbtinis intelektas? Kokie turėtų būti pirmi 3 žingsniai, norint pradėti gyventi ar veikti tvariau?
Tvarumas – mada ar neišvengiamybė?
Naujausiais tvarumo iššūkiais ir sprendimais lapkričio 23–25 d. LITEXPO parodoje „Tvari ateitis“ besidalysianti Suomijos ambasadorė Lietuvoje Arja Makkonen sako, kad pirmą kartą žodį „tvarumas“ išgirdo prieš beveik 40 metų, kai buvo paskelbta Jungtinių Tautų Brundtlando ataskaita „Mūsų bendra ateitis“. Anot jos, nors šia tema Vakarų šalys kalba jau kelis dešimtmečius, kol kas šioje srityje veikiame per mažai. „Neseniai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje įvyko viršūnių susitikimas, skirtas tvaraus vystymosi tikslams aptarti. Jame dalyvavęs Suomijos prezidentas S. Niinistö kalbėjo apie tai, kad kol kas, deja, dar nesame pasiekę užsibrėžtų tikslų nė vienoje srityje. Pagrindinė jo pranešimo žinutė buvo ta, kad turime stengtis dar labiau. Baltijos ir Šiaurės šalis vienija rūpestis dėl Baltijos jūros. Prognozuojama, kad 2050 m. vandenynuose bus daugiau plastiko atliekų nei žuvų. Turime susimąstyti ir rūpintis savo pakrantėmis ir vandenimis visi kartu“, – sako ambasadorė. Savo ruožtu televizijos laidų kūrėja ir tvarumo konsultantė bei viena iš parodos organizatorių Živilė Vaškytė-Lubienė teigia dažnai girdinti verslo atstovų nuogąstavimą, kad tvarumas yra mada, kuri greitai praeis.
„Tvarumas man reiškia sąmoningumą, kasdienį galvojimą apie tai, ką aš darau, ką aš veikiu ir kokios bus mano veiksmų pasekmės, kaip tai gali paveikti ateities kartas, kurios ateis į šį pasaulį. Tai apima ne tik kasdienius pasirinkimus, bet ir verslo veiklą. Kalbant apie šiandieną ir ateities perspektyvas, verslas tikrai neturėtų savęs apgaudinėti, kad tvarumas yra mada ir tai greitai baigsis. Nes vien jau tai, kad gyvename Europos Sąjungoje, kuri turi aiškius reikalavimus ir direktyvas su konkrečiomis datomis, reiškia, kad pokyčiai yra ir bus neišvengiami“, – sako Ž. Vaškytė-Lubienė.
Pokytis priklauso nuo kiekvieno iš mūsų
Valstybės imasi iniciatyvos, uždrausdamos plastikinių šiaudelių naudojimą, apmokestindamos plastikinius maišelius, skatindamos atsinaujinančios energijos vartojimą. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministrė, parodos „Tvari ateitis“ globėja Aušrinė Armonaitė atkreipia dėmesį, kad norėdami pokyčių imtis iniciatyvos turime kiekvienas.
„Kalbant apie tvarumą, itin svarbi yra valia. Klaidinga manyti, kad, jei nieko nedarysiu, kažkas ateis ir viską pakeis arba tai įvyks kažkaip savaime. Politikai rodo valią ir lyderystę savo sprendimais padėdami verslui persitvarkyti į tvaresnius procesus, tačiau kiekvienas iš mūsų, kaip pilietis, taip pat turi imtis iniciatyvos. Gal skambės banaliai, bet kiekvienas galime prisidėti prie reikšmingų pokyčių. Net jeigu atrodo, negi mano sprendimas į darbą eiti pėsčiomis gali sumažinti išmetamųjų dujų skaičių? Taip, gali. Visiškai nesvarbu, ar tu pėsčiomis eini Akmenėje, ar automobiliu važiuoji Vilniuje – taršos sąskaita yra bendra“, – įžvalgomis dalijasi ministrė.
Anot jos, tos šalys, kurios įgyvendina tvarius sprendimus – ar jie būtų ekonomikoje, ar socialinėje politikoje – paprastai turi ir geresnį verslo klimatą, ir daugiau pritraukia investicijų, ir greičiau auga. Geras tokio iniciatyvumo pavyzdys – Vilnius. Sostinės savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas teigia, kad miestas nuolat investuoja į infrastruktūrą, jog miestiečiai ir miesto svečiai galėtų dažniau atsisakyti automobilio ir rinktis tvaresnius keliavimo būdus. „Tvarumas gal kai kam skamba kaip keiksmažodis. Galbūt kažkam jis atrodo labai sudėtingas. Tačiau turime suprasti, kad tvarumo tema turi būti svarbi absoliučiai kiekvienam iš mūsų. Tai nėra kažkur kabinetuose ar laboratorijose mokslininkų sugalvota tema, tai yra apie tai, kaip artimiausiu metu keisis mūsų gyvenimo kokybė, jei nieko nedarysime. Aš asmeniškai į tvarumą žiūriu labai praktiškai – mano tikslas išvis atsisakyti automobilio, todėl dažniausiai judu pėsčiomis arba dviračiu. Antra – kasdien stengiuosi vis daugiau rūšiuoti, trečia – neseniai įsigijau nutolusią saulės elektrinę ir tai reiškia, kad vartoju ekologišką elektrą iš atsinaujinančių šaltinių“, – savo patirtimi dalijasi A. Nikitinas.
Kuriami dirbtinio intelekto sprendimai
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai skaitydama pranešimą apie situaciją Europos Sąjungoje paminėjo, kad dirbtinio intelekto technologijos netrukus bus pasitelktos ir kovai su klimato kaita. ES jau turi Dirbtinio intelekto aktą – tai pirmasis pasaulyje išsamus inovacijoms palankus dirbtinio intelekto teisės aktas. „Dirbtinis intelektas žmonijai gali duoti daug naudos, nors reikia įvertinti ir jo keliamą riziką. Vis dėlto, manau, kad mums reikia dirbtinio intelekto technologijų, jos gali būti labai naudingos tiek sveikatos apsaugoje, tiek energetikos sektoriuje. Pavyzdžiui, technologijos gali padėti pamatuoti, kokiu paros metu turi būti naudojama skirtingų šaltinių elektros energija, kad ji būtų pigiausia. Jau kuriami ir specialūs įrenginiai, kurie galėtų identifikuoti šiukšles gatvėse ir jas išrūšiuoti. Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas daugelyje įvairių sričių, tad mūsų laukia neišvengiami pokyčiai“, – įsitikinusi Suomijos ambasadorė Lietuvoje. Kita vertus, Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė teigia dažnai girdinti, kad tvarūs sprendimai yra brangūs. Ji pritaria, kad norint persitvarkyti ir pradėti taikyti tvarius sprendimus investicijų reikia, tačiau jos atsiperka palyginti greitai. „Ilgą laiką atrodė, kad žalioji energija, gaunama iš saulės ar vėjo, yra brangi. Tačiau mes turime vis daugiau pavyzdžių, kad ji yra ir gali būti ekonomiškai atsiperkanti. Tai, kad tvarūs sprendimai yra brangūs, – mitas“, – įsitikinusi A. Armonaitė.
Trečdalis maisto keliauja į sąvartynus
Mokslininkai yra apskaičiavę, kad net 72 proc. atliekų, patenkančių į sąvartynus, galėtų būti kompostuojamos ir tai stipriai prisidėtų prie šiltnamio efekto mažinimo. Į sąvartyną išmetamos organinės atliekos išskiria metaną – stiprias šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Tačiau, kai šioms atliekoms leidžiama skaidytis natūraliai, jos tampa kompostu, kuris išskiria perpus mažiau emisijų. Ekonomikos ir inovacijų ministrė atkreipia dėmesį, kad maisto švaistymo problema per pastarąjį dešimtmetį tapo opi ir Lietuvoje.
„Deja, bet mes taip pat jau priartėjome prie tos didelės maisto švaistymo statistikos. Viena vertus, mes išleidžiame labai daug pinigų maistui, kita vertus, labai daug jo išmetame. Yra ne vienas sprendimas, kaip sumažinti išmetamo maisto kiekį. Visų pirma stenkimės pirkti mažiau, visų antra, tai, ko mums per daug, galime paaukoti „Maisto bankui“, atiduoti labdarai. Aš pati asmeniškai vartoju gerus, nors jau ir pasibaigusio galiojimo produktus. Žinodami vis didėjančią maisto švaistymo problemą, jau atitinkamai pasiūlėme ir maisto švaistymą pažabojantį įstatymą“, – teigia A. Armonaitė.
3 žingsniai tvarumo link
Tvarumo konsultantė ir parodą-konferenciją organizuojančios bendrovės „Enough“ partnerė Ž. Vaškytė-Lubienė teigia dažnai girdinti nuomonę, kad vieno žmogaus sprendimai pasaulio neišgelbės. Tačiau, anot jos, gerus naujus įpročius pastebi artimieji, kaimynai, bendradarbiai ir jie kaip virusas pasklinda dar plačiau. „Visada didelę kelionę galima pradėti nuo mažų žingsnelių. Visų pirma, nustokime be saiko vartoti. Antra, stabtelėkime ir pagalvokime – kaip galiu panaudoti ar išsiversti su tuo, ką jau turiu. Galbūt užtenka pakeisti užtrauktuką ir striukė bus vėl gera? Turime stengtis, kad daiktas gyventų kuo ilgiau ir tęstų savo kelionę, jei ne pas mus, tai pas kažką kitą. Ir trečia, prieš įsigydami naują daiktą pagalvokime, ką jis veiks, kai mums bus nebereikalingas, ar jis suirs ir susilies su žemės sluoksniais, ar vis dėlto trukdys natūraliems procesams?“ – pirmus žingsnius tvarumo link vardija tvarumo konsultantė. Daugiau praktinių patarimų ir konkrečių sprendimų tvaresnio gyvenimo kūrimui bus galima sužinoti lapkričio 23–25 d. vyksiančioje LITEXPO parodoje „Tvari ateitis“. Parodos organizatoriai teigia, kad trys renginio dienos bus skirtos pažinčiai su žiedinės ekonomikos principais, antrinių medžiagų panaudojimo būdais, bus pristatomi tvaresni kasdienio gyvenimo pasirinkimai bei paneigiami vis dar gajūs mitai, susiję su tvarumu.
