Šiaurės Lietuvos širdis – Joniškis
Joniškio rajonas yra išsidėstęs Lietuvos šiaurinėje dalyje, prie pat sienos su Latvija, kur kažkada plytėjo baltų istorinė sritis – Žiemgala. Tai didžiausias miestas senosios gentinės Žiemgalos lietuviškojoje dalyje, garsus gausiu žiemgalių genties istorijos palikimu, todėl Joniškis dar tituluojamas dabartinės lietuviškos Žiemgalos sostine. Joniškio rajono kontūras Lietuvos šiaurėje primena širdį, todėl patys joniškiečiai savo rajono nesikuklina vadinti šiaurės Lietuvos širdimi.
Kad ir kaip bevadintum Joniškio kraštą, visos etiketės nieko nereiškia – patirti Joniškį įmanoma tik čia apsilankius: įkvėpus gaivaus Mūšos tyrelio miško oro ir perėjus ilgiausiu šalyje įrengtu pažintiniu taku, pasinėrus į vasarą gelsvai banguojančius, javais apsėtus Joniškio rajono laukus, kurie yra vieni derlingiausių šalyje, aplankius kiekvieną mažesnį, tačiau unikalų rajono kaimelį (kurių suskaičiuojama net 290), nepamirštant ir ilgiausio gatvinio kaimo Šiaurės Lietuvoje (Stungių), nukakus iki Lietuvos pasienio ir pasivaikščiojus po unikalų Žagarės miestą, garsėjantį ne tik savo nuostabia gamta, bet ir išskirtine urbanistine struktūra bei gatvių tinklu, vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmais, o galbūt net sukaupus paskutines jėgas ir pasiryžus dviejų dienų Camino Lituano (pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo) iššūkiui ir taip pakeliavus po Joniškio apylinkes pėsčiomis (dviejų dienų maršrutas pėsčiomis nuo Žagarės iki Gataučių). Tačiau vien tik gamta ir architektūra sotus nebūsi, todėl būtina susipažinti ir su autentiška vietos virtuve. Karštą dieną atsigaivinti galėtų padėti žiemgališka šaltsriubė, o jei skrandis maršus grotų – jį nuramins tradiciniai Žiemgalos krašto virtiniai su begale įdarų variacijų… O jei po tokių sočių joniškietiškų pietų pilve vis dar liktų vietos, privaloma nuvykti į Stupurus ir pasimokyti šakočių gaminimo meno ar tiesiog užsukti į centre įsikūrusią „Upytės“ kepyklėlę ir paskanauti ten ką tik iškeptų gardėsių. O kur dar paties Joniškio miesto centro grožis su renovuotu sinagogų kompleksu ir eklektinio stiliaus bažnyčia, menančia dar gūdžius 1536 m., savo bokštu pasitinkančia visus atvykstančius į miestą… Nevalia nepaminėti, jog Joniškis visada buvo sportiškas miestas, kuris visada mėgo į krepšį pamėtyti oranžinius kamuolius. Tad turbūt nieko keisto, kodėl vienas įsitaisė ant Joniškio krepšinio muziejaus sienos, kuris yra vienintelis toks muziejus Lietuvoje ir kuriame šios sporto šakos gerbėjai, sportininkai ir visi krepšiniu besidomintys gali pamatyti žymiausius šalies krepšininkų laimėjimus, atributiką, istorines nuotraukas. Kai jau bus pakankami prisibumbsėta su kamuoliais, nurimti padės gili Joniškio krašto dvarų istorija, kurių čia galima pamatyti net 28. Ne visi jie šių dienų didingai sulaukė, tačiau dvariška atmosfera dvarų valdose dar ryškiai jaučiama. O, rodos, dar vakar tose menėse grojo muzika…
Taip ir plaka Šiaurės Lietuvos širdis, taip ir laukia, kad kas atrastų visas jos paslaptis ir maištingą sielą… Laimingas, verslus ir žalias tas Joniškio kraštas.
