Švietimas ir visuotinė laimė. Graži utopija ar sumani strategija?

Švietimas ir visuotinė laimė. Graži utopija ar sumani strategija? T.S. Powdyel knygos “Mano Žalioji mokykla” ir kelio ženklų į laimę pristatymas.

Pranešėjas: Darius Radkevičius, verslo konsultantas, knygų leidėjas ir kelių knygų autorius. 2017 metais pradėta kurti serija dokumentinių filmų – interviu “Ateities mokykla ir/ar laimė”( kurie įkelti į Youtube); Nuo 2019 m Vilniaus m. Tarybos narys, Švietimo ir kultūros kominteto narys; Straipsnių švietimo tema autorius ir pranešėjas. Didžiausia auditorija, kuri klausėsi D. Radkevičiaus pranešimo švietimo tema – 3000 Kazachstano mokytojų ir švietimo darbuotojų.

Man labai pasisekė sutikti, susipažinti ir susidraugauti su nuostabiu žmogumi – Thakur S. Powdyel, pirmuoju Butano Karalystės švietimo ministru. Žmogumi, kuris sugebėjo surasti svertus ir kardinaliai pakeisti savo šalies švietimo sistemą. Ilgi pokalbiai apie vaikų švietimą, apie tai ar galima išmokyti vaikus laimės, apie Butano Karalystės viziją, tiesiog pakerėjo mane. Man atrodė, kad aš bendrauju su tikruoju Magistru iš Hermano Hesės knygos “Stiklo karoliukų žaidimas”. Tik perskaitykite  septynis Thakur S. Powdyel modernaus švietimo paradoksus ar aklavietes:

1.Protas yra atskirtas nuo jausmų;

2.Faktai yra atskirti nuo aplinkybių;

3.Teorija atskirta nuo praktikos;

4.Mokymas – nuo žinių suvokimo;

5.Proto aštrumas ir įgūdžiai – nuo tikėjimo ir charakterio;

6.Konkuravimas – nuo bendradarbystės;

7.Informacija ir žinios – nuo išminties ir įžvalgos.

Thakuras klausia – kodėl laviname tik intelektą, o dvasingumas yra išbrauktas iš mokyklų žodynų? Kas tada skiria darbinį robotą nuo tikro žmogaus, ar gyvulį nuo žmogaus? Kaip išmokyti rūpintis gamta, o ne jos išnaudojimu? Gal jau laikas suvokti, kad gamtos išnaudojimas kenkia mums patiems, juk mes esame jos dalis. Kaip išmokyti atjautos, jautrumo artimąjam, o ne siekių „prasimušti“? Juk nusivylimas gyvenimu, alkoholizmas ir kitos bėdos yra pasekmė, o ne priežastis. Ar įmanoma tikėtis nekorumpuotos valdžios jeigu anksčiau paminėtos savybės yra nelavinamos? Vaikai įgyja žinių, kuria technologijas, įsisavina mokslą, bet lieka emociškai, morališkai ir dvasiškai labai pažeidžiami. Pinigų gaminimo tikslas pakeičia gyvenimo prasmės paieškas.

Kažkada išmintingi žmonės apibrėžė Švietimą kaip Kilnųjį sektorių – kviečianti vaikus ir jaunimą lavinti proto kilnumą, širdies taurumą ir veiksmų didžiadvasiškumą. Todėl Butano Karalystė įkvėpta Laimės siekimo vizijos reformavo švietimą taip, kad jis mokytų vaikus kaip vesti visą šalį į Laimę. Juk šių dienų vaikai yra rytojaus vadovai.