Prisijungti

Registruotis

Login

Register

2019 09 13

25-eri baldų dizaino metai: šiandien technologijos leidžia praktiškai tiek pat, kiek ir jūsų fantazija

Žinome, kaip sparčiai vystosi modernios technologijos, interneto ir mobiliųjų telefonų galimybės, tačiau ar kada susimąstėte, kaip stipriai per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė mūsų baldai? Jų gamybos būdai? Netgi gamybai naudojamos medžiagos? Pasikeitė ir mūsų požiūris į baldą, ir tai, su kokiais lūkesčiais vaikščiojame po baldų salonus. Artėjant 25-ajai parodai „Baldai Interjeras Dizainas 2019“ „Litexpo“ parodų centre, su dizaino srityje dirbančiais pašnekovais apžvelgėme 25-erius baldų dizaino metus.

Iš vienodų komodų svetainėse nėrėme į kičo jūrą

Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros vedėjas Juozas Brundza svarstė, jog baldų pramonė Lietuvoje visais laikais – netgi sovietmečiu – buvo pakankamai aukšto lygio.

„Sakyčiau, tai buvo viena iš pirmaujančių pramonės šakų Lietuvoje. Žinoma, laikotarpis, kai keitėsi politinės ar ekonominės santvarkos nebuvo lengvas, tačiau jam pasibaigus ėmė stipriai tobulėti technologijos ir šiandien jos leidžia gaminti dar kokybiškesnius baldus“, – sakė pašnekovas.

Į baldų gamybą įdiegtos kompiuterinės technologijos leidžia preciziškai ir daug efektyviau atlikti baldų gamybos veiksmus. Prieš 25-erius metus vis dar kūrėsi dauguma naujų privačių bendrovių, tarp jų – ir baldų gamybos.

„Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – „Narbuto“ baldų gamykla, kuri buvo įsteigta 1991-aisiais ir išaugo iki turbūt didžiausios baldų gamyklos Baltijos šalyse (nors buvo bankrutavusi, papuolusi į krizę)“, – svarstė J. Brundza. „Vilniaus baldai“, „Klaipėdos baldai“ – taip pat sėkmingai veikiančios lietuviškos baldų bendrovės.

„Kalbant apie baldų dizaino kaitą, per 25-erius metus tikrai atsirado daugiau įvairovės, pasirinkimo. Devyniasdešimtaisiais buvo daug eklektikos, pataikavimo vartotojams ir labai daug kičinio dizaino. Tačiau ir mes buvome ką tik išsilaisvinę iš tų santvarkos gniaužtų, norėjosi visokių įmantrybių – o gamintojai tai ir pasiūlė. Pastaraisiais metais pastebiu, kad labiau orientuojamasi į šiaurietišką, skandinavišką požiūrį į baldus“, – palygino J.Brundza.

Lietuviškų baldų dizainą jis apibūdina kaip šiaurietišką su kiek daugiau „šilumos“.

„Lietuviai nemėgina orientuotis vien tik į funkciją. Sakyčiau yra harmonija tarp emocijos ir funkcijos“, – šyptelėjo pašnekovas.

Jis taip pat pastebėjo, kad viena iš šiuolaikinių tendencijų – ekologija ir tvarumas.

„Atsižvelgiama į naujų ekologiškų, natūralių medžiagų naudojimą baldų gamyboje: vis dažniau atkreipiamas dėmesys į medžiagų sąnaudas, gamybos atliekas o, žvelgiant į ateitį, manau, kad tai bus viena aktualiausių temų“, – sako J. Brundza.

Pirkėjams taip pat rūpi baldų kokybė ir ilgaamžiškumas – tačiau ilgaamžis baldas turi turėti kažką „tokio“, kad neatsibostų.

„Ilgaamžiškumas svarbus ir tvarumo prasme – turint ilgaamžį baldą, rečiau dairaisi naujo. Beje, kičo vis dar yra ir vis dar atranda jo pirkėjų. Tačiau nereikia gėdytis – net pasaulinėje Milano baldų parodoje netgi pusę ekspozicijų turinio sudaro abejotinos vertės (dizaino prasme) baldai. Juos galima pavadinti kičiniais. Kita vertus, yra iš ko rinktis“, – šypsojosi J. Brundza.

Jo nuomone, nors lietuviai neretai gamina iš medžio masyvo, laminuotos faneros plokštė dėl savo pigumo vis dar išlieka bene populiariausia baldine medžiaga. O ši žaliava nei savo gamyba, nei tolimesnėmis (ne)perdirbimo galimybėmis išlieka pakankamai tarši.

Baigdamas pokalbį pašnekovas pabrėžė, kad lietuviai kuria baldus garsioms bendrovėms ir jų darbai kokybės prasme neatsilieka nuo danų, švedų, suomių, prancūzų, italų dizainerių.

Lietuviški baldai neprasti, todėl ir nepigūs

„Interjeras.lt“ direktorius ir interjero dizaineris Vytautas Gurevičius pritarė kolegai pabrėždamas, jog per 25-erius metus Lietuvos baldų gamintojai virto globaliais baldų rinkos „žaidėjais“ ir šiuo metu žengia koja kojon su pasaulinėmis baldų dizaino tendencijomis.

„Sakyčiau, per pastaruosius metus baldai vis paprastėja, jų dizaine mažėja manieringumo. Įtakos turėjo ir „IKEA“ atėjimas į Lietuvą – ši įmonė išsiskyrė savo paprastumu ir savo gamybos kultūra. Vis tik dauguma Lietuvos baldų gamintojų gamina eksportui, o Lietuvoje parduodama tik maža dalis produkcijos. Baldai eksportuojami į Skandinaviją, Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją“, – sakė V. Gurevičius.

Kai kurie lietuvių gamintojai užaugo tiek, kad ėmė gaminti brangesnius baldus ir Skandinavijoje jie vertinami kaip vidutinės ar aukštesnės klasės produkcija.

„Lietuviški baldai yra geros kokybės. Jie yra iš gerų žaliavų, dažniausiai – iš medienos masyvo. Dėl šios priežasties jie nėra pigūs, nors mes ilgus metus buvome įpratę: jei lietuviška – tai pigu. Šiandien, deja, taip jau nebėra: lietuviški baldai nėra prasti, todėl nėra ir pigūs“, – sakė V. Gurevičius.

Technologijos leidžia išlaisvinti fantaziją

Pašnekovas svarsto, kad pasikeitė ir baldų gamybos specifika: prieš ketvirtį amžiaus kelių skirtingų modelių baldai buvo gaminami „į sandėlį“. Gamintojai nesijaudino – juos tikrai kažkas greitu metu nupirks. Šiandien retas baldas pradedamas gaminti negavus užsakymo.

„Užsakymai atkeliauja arba iš stambesnių prekybos tinklų, arba iš pirkėjų, kitaip tariant, tai yra individualūs užsakymai. Šiandien, manau, retas perka standartinius virtuvės baldus – visi jie yra užsakomi. Lygiai taip pat ir sieninės spintos, jų konstrukcijos – gaminamos pagal individualius išmatavimus bute. Pirkėjai jau nebesirenka pigiausių medžiagų, nori kokių nors individualių sprendimų“, – pirkėjų norų pokyčius per kelis dešimtmečius apibendrino V. Gurevičius.

Baldų gamybos technologijos šiandien praktiškai neriboja užsakovų fantazijos: plokštės atspalvį galima pasirinkti bet kokį, medienos plokštes galima frezuoti išgaunant individualius raštus (netgi trimatį efektą), spausdinti vaizdą ir netgi hologramas ant baldinių plokščių, jas įvairiausiais būdais nudažyti.

„Ir parodose gamintojai demonstruoja ne tai, kokį asortimentą turi, tačiau savo galimybes – ką jie gali pagaminti. O toliau – jau architekto, užsakovo ir dizainerio reikalas, ko panorėti“, – sakė V. Gurevičius.

Baldams naudojamų medžiagų įvairovė, būtent dėl naujų technologijų naudojimo, taip pat išaugo. Medį ir įvairias jo plokštes papildė akmuo, stiklas.

„Šiandien neretai įmonės bendradarbiauja gamindamos viena kitai reikiamas komplektuojamas detales. Tipiškame šiandieniniame virtuvės baldų komplekte gali atrasti kokių keturių medžiagų derinį. Sakyčiau, baldų gamybos galimybės šiandien yra beribės – viskas priklauso tik nuo užsakovo pageidavimo ir galimybių, kitaip tariant, kišenės“, – sako V. Gurevičius. Šiandien į baldus galima integruoti ir modernias technologijas. Pavyzdžiui, vienas jūsų stalo kampas gali įkrauti jūsų mobilųjį telefoną, kai jį ten padėsite.

Projektuojamos ne tik erdvės, bet ir gyvenimo būdas

Dizano galerijos „Xcelsior“ dizaineris Marius Ilgūnas pasidalino keliomis įžvalgomis apie biuro baldų kaitą. Jo nuomone, baldų dizainą keitė ir moderniosios technologijos – pavyzdžiui, belaidis ryšys leido žmonėms nebūti pririštiems prie darbo vietos ir leido laisvai „keliauti“ po biurą, dirbti nuotoliniu būdu.

„Baldai prisitaikė prie naujų galimybių: atsirado atviro tipo biurai, nebereikia mažų kambariukų, spintų. Atsirado baldai, kokių anksčiau nė nereikėjo, tokie kaip krėslai aukštomis atkaltėmis, kurios sugeria garsą. Biure nebeliko tiek tų smulkių kambariukų, nebereikia ir spintų, įvairių „sandėliavimo“ baldų. Pirmiausia keičiasi gyvenimas, o baldų dizainas ir gamybos technologijos prie to greitai prisitaiko“, – sakė M. Ilgūnas.

Jo nuomone, jei prieš 25-erius metus rinkomės kėdę ar sofą, tai šiandien renkamės visą interjero sprendimą.

„Anksčiau dizaineriai projektuodavo biurus kaip erdvę. Šiandien – kaip gyvenimo vietą, gyvenimo būdą“, – sako M. Ilgūnas.

Duoklė ekologijai

Gamintojai daug dėmesio skiria ir ekologijai. Pavyzdžiui, arti pusės šveicarų gamintojo „Vitra“ balduose esančių medžiagų yra perdirbamos.

„Netgi baldiniai audiniai šiandien smulkinami iki labai smulkių dalelių ir iš jo gaminamos akustinės sienelės, sulaikančios garsą“, – faktais dalinosi M. Ilgūnas.

Švedų bendrovė „Offeect“ didžiuojasi tuo, kad iš jų baldų gamyklos kanalizacijos išteka praktiškai geriamas vanduo. Bendrovė taip pat superka senus savo baldus, juos apžiūri, restauruoja, pakeičia audinį ir vėl parduoda – naudodami labai mažai papildomų žaliavų.

„Tai prailgina to daikto tarnavimo terminą. O tai yra svarbu. Randasi tokios ir panašios aplinkosauginės iniciatyvos“, – pastebi M. Ilgūnas.

Dar viena tendencija – vis daugiau reikšmės interjere įgauna apšvietimo ir garso komfortas – ir baldai turi prisidėti prie šį komfortą kuriančių elementų visumos.

Ruošdamiesi baldų parodoms prieš ketvirtį amžiaus gamintojai savo baldus matydavo kaip objektą. Kaip pasikeitė šis požiūris šiandien?

„Stebima, kaip baldas atrodo erdvėje, ar gali tarnauti tiek biure, tiek viešojoje erdvėje, tiek namuose? Kiek tenka pastebėti, užsienio gamintojai labai ieško gaminio funkcionalumo, galimybės jį pritaikyti įvairiose skirtingose situacijose“, – sakė M. Ilgūnas.

Jis taip pat pastebėjo, jog technologijos šiek tiek keičia ir medžiagas, iš kurių gaminami baldai – pavyzdžiui, naujo tipo poliuretanas gali būti pakankamai kietas ir atstoti tam tikrą medinę detalę minkštuosiuose balduose.

„Nauji gamintojai ateina į rinką su unikaliomis idėjomis, o senieji irgi nesėdi rankų sudėję – juk kiekvienoje baldų parodoje na, jei ne visi, tai 80 proc. gamintojų pristato kokį nors naują produktą“,– įvertino M. Ilgūnas.

Turite klausimų?

Konsultuojame visais klausimais, susijusiais su naujų renginių organizavimu, bilietų pirkimu ir pan.

Parašykite mums

Gaukite naujienas pirmi

Gauti informaciją apie naujausius renginius, parodas ir kitas naujienas

Jūsų asmens duomenys yra renkami ir tvarkomi, siekiant įvertinti Jūsų poreikius ir pateikti UAB „ Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO“ tinkamiausią pasiūlymą. Užpildydami šią formą, Jūs sutinkate kad su mūsų "Privatumo Politikoje" aprašytomis taisyklėmis

×

Turite klausimų?

    Sutinku gauti projekto informaciją ir pasiūlymus, o jų parengimui naudoti aukščiau pateiktus duomenis. Bet kuriuo metu turiu teisę atšaukti savo sutikimą apie tai pranešus el. paštu.