A. Šeikus: metaliniai dantys jau istorija, dabar madingi visai kiti dalykai
Dviems iš penkių Lietuvos gyventojų nekyla finansinių problemų susimokėti už dantų priežiūrą, o šalies odontologai vien pernai sulaukė 4,4 mln. pacientų vizitų. Kitaip tariant, kiekvienas šalies gyventojas odontologo kėdėje sėdėjo vidutiniškai 1,56 karto. Per 30 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo kardinaliai pakeitėme požiūrį į dantis, konstatuoja Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
Pasak jo, kaip ir užsienyje, Lietuvoje populiarėja estetinė odontologija, leidžianti pagerinti dantų estetinį vaizdą.
„Palyginti su sovietmečiu, lietuviai jau visai kitaip supranta dantų grožį ir nebenori metalinių dantų, renkasi natūraliai ir subtiliai atrodančius odontologinius sprendimus. Apskritai sovietmečiu dėl prastesnės dantų higienos retai kas turėdavo sveikus dantis, todėl prie odontologų kabinetų driekdavosi milžiniškos eilės. Nuskausminamųjų vaistų jie nenaudojo ir į grožį didelio dėmesio nekreipdavo, dėdavo sidabrinės arba auksinės spalvos ne itin estetiškai atrodančias plombas, metalu vilkdavo protezuojamus dantis“, – teigia A. Šeikus.
Estetinę odontologiją augina ir demografiniai iššūkiai
Estetinės odontologijos rinkos vertė įspūdingai auga visame pasaulyje. Specialistai tokią tendenciją aiškina ir tuo, kad dantų gražinimo paslaugos tampa paklausesnės ir susiduriant su precedento neturinčiu demografiniu iššūkiu: Vakarų šalyse visuomenė sparčiai sensta.
Rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovės „Reports and Data“ analitikai skaičiuoja, kad pasaulinės estetinės odontologijos rinkos vertė 2018 metais sudarė 18,79 mlrd. JAV dolerių, o kasmet augdama vidutiniškai po 7,2 proc. ji 2026 metais pasieks net 32,73 mlrd. JAV dolerių. Beje, dantų karūnėlių paklausos augimas turėtų būti sparčiausias tarp kategorijų ir siekti apie 8,2 proc. kasmet.
„Per pastaruosius tris dešimtmečius, kalbant apie medžiagas, techniką, Lietuvoje viskas radikaliai pasikeitė. Net buvo toks maždaug 10 metų laikotarpis, kai technologijos, medžiagos Lietuvoje buvo geriausios visoje Europoje, nes modernizavomės kone vienu mostu ir tai buvo didžiulis šuolis. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje tokio poreikio viską iš esmės keisti tiesiog nebuvo“, – pasakoja Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkas.
Susipažinti su pačiomis naujausiomis tendencijomis ir pasidalinti savo patirtimi šalies odontologai rinksis į savo tematika išskirtinį, specializuotą, tarptautinį odontologijos renginį „Baltic Days of Dentistry 2019”, kuris rugsėjo 27–28 d. vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
Ketvirtadalis judesio – sostinės regione
Duomenis apie Lietuvos gyventojų sveikatos būklę renkantis ir analizuojantis Lietuvos Higienos institutas paskaičiavo, kad daugiausiai vizitų pas odontologus 2018 metais užfiksuota finansiškai stipriausiame sostinės regione: beveik ketvirtadalis, arba 1,1 milijono.
Nors europiniai duomenys rodo, kad 39,7 proc. mūsų šalies gyventojų nekyla problemų susimokėti už dantų priežiūrą, yra ir kita medalio pusė. Eurostato duomenimis, 2017 metais 28,6 proc. Lietuvos gyventojų tai buvo didelė našta, o dar 31,7 proc. ją jautė iš dalies. Šią problemą patvirtina ir A. Šeikus.
„Daug kas skundžiasi, kad neina pas odontologus, nes brangu. Esu įsitikinęs, kad turėtume didinti odontologinių paslaugų prieinamumą, tai apima ir valstybės pasirinktą mokesčių politiką, kuri paverčia mus mažiau konkurencingais, palyginti su kaimyninėmis šalimis“, – konstatuoja gydytojas.
Jo teigimu, jei Lietuvoje taikomas 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis (PVM), tai Lenkijoje jis yra 7 proc., Latvijoje – 9 proc. Vien dėl brangiau apmokestintų medžiagų mūsų šalies odontologų paslaugos yra brangesnės nei kaimyninėse šalyse, taip pat nei dalį pigesnių odontologų ieškančių pacientų pritraukiančioje Baltarusijoje.
Šeikaus vertinimu, Lietuvoje odontologijos paslaugų gali būti suteiktų įvairiausių ir kokybiškų, tačiau iš tų pačių tiekėjų JAV, Vokietijoje ar kitose šalyse perkamas medžiagas galiausiai pabrangina valstybės taikomi mokesčiai. Tai, kad pacientai yra jautrūs kainoms aiškiai matosi ir statistikoje: 2008 metais smogus pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei pacientų apsilankymų pas odontologus dažnumas krito iki žemiausios nuo 1994 metų ribos ir sudarė vos 0,99 karto vienam šalies gyventojui.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2019 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje 14,18 gydytojų odontologų tenka 10 tūkstančių gyventojų.
Daugiau informacijos:
Inga Jurčienė
Rinkodaros skyriaus vadovė
Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO
El. p. i.jurciene@litexpo.lt
Mob. +370 672 30 784