Alpinistas Juras Jorudas: „Avantiūristui kopti į kalną būtų nuobodu“
Praėjusias Kalėdas alpinistas Juras sutiko Maroke, laipiodamas uolomis. „Be uolų ir kalnų poilsis būtų absoliučiai nuobodus“, – sako ir apgailestauja, kad Lietuvos alpinistai yra labiausiai nuskriausti Europoje – juk neturime nė menkiausios uolos, į kurią būtų galima užlipti. Įveikęs daugybę viršukalnių, Juras savo potyrių krepšyje nešiojasi galybę įdomiausių istorijų. Jas išgirsti tiesiai iš jo lūpų bus galima kitą savaitgalį „Litexpo“ centre vyksiančioje kelionių parodoje „Adventur 2019“.
Jurai, kada kalnus mėgstantis žmogus yra vadinamas alpinistu?
Griežtos taisyklės neegzistuoja. Dažniausiai pats žmogus brėžia savo viduje ribą. Pastebiu, mano bendraminčiai žodžio alpinistas vengia, tai lyg mistinis veikėjas, sugebantis nerealius dalykus. Man atrodo, kad alpinistas yra tas, kuris kalnuose turi tikslą pasiekti viršūnę. Jei mėgsti į kalnus žiūrėti iš apačios, kažin, ar galėtum vadintis alpinistu.
Alpinistai – valingi ir užsispyrę žmonės. Ekspedicija į Everestą trunka šešias ar septynias savaites. Taip ilgai vargti be poilsio tik dėl vieno vienintelio tikslo – viršūnės? Be valios, vargu, ar pavyks. Ne tik į Everestą, į bet kurį kalną.
O avantiūrizmo? Jo taip pat reikia?
Alpinistai turi tokį juokelį – nebūna drąsaus, patyrusio ir seno alpinisto. Avantiūristui kopti į kalną turėtų būti ganėtinai nuobodu.
Kada jūs sau pasakėte: dabar jau esu alpinistas?
Kai gavau pirmąjį savo medalį. Tai įvyko prieš 14 metų, man tuomet buvo 21-eri. Lietuvos alpinizmo asociacija kasmet rengia apdovanojimus, kuriuose įvertina geriausius kopėjus. Kai toji organizacija užkabina medalį, lyg ir niekas nebegali prieštarauti, tampi rimtu alpinistu.
Ar tiesa, kad vieną kartą įlipęs į kalnus, nebegali be jų gyventi?
Pirmą kartą išėję į kalnus, žmonės dažnai pasidalina į dvi stovyklas – vieni be kalnų negali gyventi, o kiti į juos daugiau kojos nekels. Kad kalnai paliktų abejingus, nesu girdėjęs.
Kas jus užkrėtė kalnais?
Mama. Buvau keturiolikos, kai ji mane pirmą kartą išsivežė į Aukštuosius Tatrus. Kalnai man padarė įspūdį, kasmet norėjau ten grįžti. Kol buvau nepilnametis, dažniausiai važinėdavau su mama, ji man įskiepijo meilę kalnams. Kad ir rimtai nekopia, Gedimino Akstino viršūnę yra įveikusi. Man labai pasisekė, kad turiu mamą, kuri ne tik palaiko, bet ir turi tokį pat pomėgį.
Alpinizmo tradicijos Lietuvoje yra gana senos. Kokia užaugo naujoji alpinistų karta?
Viskas juda į priekį, keičiasi. Lietuvos alpinistai šiandien – pasaulio piliečiai. Rimčiausi dažnai gyvena užsienyje, įveikia rimtus maršrutus ir verda visai kitoje virtuvėje, nei likę čia.
Ar alpinizmą galima vadinti jūsų darbu?
Labiau – gyvenimo būdas. Šis užsiėmimas labai įtraukia, kaskart ieškai naujų patirčių, sieki aukštesnių tikslų, panašiai, kaip ir sporte – nori aukščiau, sunkiau, sudėtingiau. Kartais darosi baisu, kai pagalvoji, kur tai gali nuvesti, todėl svarbu nepamesti sveiko proto ir teisingai įvertinti jėgas.
Aš pats dirbu įmonėje, tiekiančioje darbų saugos priemones. Rūpinuosi, kad tie, kurie dirba aukštyje, nenukristų. Galima sakyti, kad aukštis yra visose mano gyvenimo srityse.
Galbūt žinote paslaptį, kaip pakilus aukštai, žemai nekristi?
Svarbu teisingai prisisegti! Kai saugaisi, dažniausiai ir pavyksta. Būna įvairiausių kuriozų, bet kai turi gerų priemonių ir žinių, gali jaustis saugiau.
Turite savo svajonių kalną? Viršūnę?
Vienas vienintelis neegzistuoja, bet kalnų ir planų yra labai daug. Vienas artimesnių – jau keletą metų rezgamas planas įkopti į aukščiausio Dolomitų kalno – Marmolados pietinę sieną Italijoje. Kalnas nėra labai aukštas, bet turi stačią, gražią ir ilgą sieną. Dar vienas nebaigtas reikalas – prieš penkis metus bandžiau užkopti į vieną viršūnę Peru, Anduose. Norėčiau palaipioti ir vienoje aukščiausių pasaulyje kalnų sistemų – Karakorume. Ten daug įdomių viršukalnių.
Ar iš aukštai gyvenimas atrodo kitoks?
Nuo kalnų pasaulis ir kasdienybė tikrai atrodo kitokie. Kai grįžti iš kalnų, gerai supranti, kad nėra jokio reikalo nervintis dėl kasdienybės smulkmenų. Ir kad nėra nieko geriau už sausas kojines ir šiltus drabužius.
Sausio 26 d. tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje vyksiančiame renginių cikle „Kelionės – mano gyvenimo būdas“ Juras Jorudas lankytojams papasakos daugiau savo nuotykių, kuriuos patyrė kopdamas į įvairias viršūnes. Renginių cikle kiti keliautojai pristatys temas „Unikalios patirtys ir Lietuva“, „11 mėnesių avantiūra Azijoje“, „Nuo Žemaitijos iki Sirijos: kodėl reikia pasiduoti kelionių traukai?“. „Adventur 2019“ – sausio 25–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.