Darnieji miestai: kas tai, kodėl jų reikia ir ar yra tokių Lietuvoje?
Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad Lietuvos miestuose gyvena daugiau nei 67 proc. šalies nuolatinių gyventojų. Pasak ekspertų, tam, kad tokio skaičiaus žmonių gyvenimo kokybė gerėtų, kaip niekada svarbu miestus vystyti vadovaujantis darnumo principais.
Kaip tai įgyvendinti realybėje bus diskutuojama jau balandžio 27–29 dienomis LITEXPO vyksiančioje tarptautinėje statybų verslo parodoje „Resta 2023“.
Kaip atrodo darnus miestas?
Pasak parodoje dalyvausiančios, devintus metus sėkmingai vystomo ir analogų Lietuvoje neturinčio nacionalinio architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas“ idėjos autorės Ignės Dutovos, darnus miestas – tai vieta, kur norima pasiekti ilgalaikės darnos socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu.
„Darnaus miesto koncepcija remiasi tvarumo principais, kurie užtikrintų, kad dabartinės kartos poreikiai būtų patenkinti, bet kartu būtų apsaugota ir ateities kartų gerovė. Tai reiškia, kad darnus miestas yra projektuojamas ir vystomas, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius, tačiau tuo pat metu siekiama užtikrinti ilgalaikį aplinkos ir socialinį tvarumą“, – teigė I. Dutova.
Apie miestų tvarumą ir darnų vystymą yra pasisakęs projekto „Išmanusis miestas“ komisijos narys, vienos žymiausių pasaulyje architektūros studijų „Zaha Hadid Architects“ direktorius Gianluca Racana. Jo tvirtinimu, tvarumas ir socialinė įtrauktis yra pagrindiniai mūsų laikų iššūkiai, o architektūra atlieka itin svarbų vaidmenį formuojant tiek socialiai, tiek ir ekologiškai tvarius miestus.
„Zaha Hadid Architects“ vadovas teigia, kad šiandien miestai yra daug įvairesni ir turi aprūpinti daugybę skirtingų kultūrų, patirties ir įtakos turinčių žmonių, o tvarus ir darnus miestas yra toks, kuris tenkina tiek dabartinių, tiek ateities kartų poreikius, atsižvelgiant į jų ekonominius, socialinius, aplinkosaugos ir kultūrinius poreikius.
Ar yra Lietuvoje darnių miestų?
Projekto „Išmanusis miestas“ idėjos autorė I. Dutova pastebi, kad darnumo ir tvarumo keliu suka ne tik Lietuvos didmiesčiai, bet mažesni miestai. Jos manymu, kai kurie jų yra net toliau pažengę, nei didieji.
„Vieni iš stipriausių darnaus miesto vystymo pavyzdžių Lietuvoje yra Tauragės ir Anykščių r. savivaldybės. Tauragė sėkmingai įgyvendina „Žaliąją strategiją“, o Anykščiai vysto lėtojo miesto koncepciją“, – įvardijo pašnekovė.
Darnaus vystymo keliu nori žengti ir daugiau Lietuvos miestelių. Tai patvirtina projekto „Išmanusis miestas“ rezultatai.
„Šis projektas sujungia aukštąsias mokyklas, savivaldybes bei architektūros, urbanistikos, inžinerijos, kraštovaizdžio architektus, profesionalus ir studentus, kurie drauge siekia atkurti mažuosius miestus ir padidinti jų konkurencingumą, todėl prie projekto noriai jungiasi regionai. Vien šių metų projekte dalyvauja 9-ios savivaldybės: Anykščių, Jurbarko, Molėtų, Tauragės, Mažeikių, Lazdijų, Šalčininkų, Vilniaus rajono ir Druskininkų“, – vardijo I. Dutova.
Anot jos, per aštuonerius projekto „Išmanusis miestas“ metus iš viso sukurti 206 projektai – ateities vizijos savivaldybių teritorijoms. Dalis jų jau yra įgyvendinti. Pavyzdžiui, Elektrėnuose įrengtas rekreacinis parkas, o Kuršėnuose – išmanusis tiltas. Šiuo metu Ignalinoje planuojamas sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ projektas, Tauragėje statoma arena.
Tauragės fenomenas
Tauragės savivaldybės administracijos patarėja tvarumo klausimais Agnė Petrošiūtė tvirtina, kad šio miesto iniciatyvumas kyla iš siekio tapti neutralaus poveikio klimatui miestu.
„Tik du Lietuvos miestai – Tauragė ir Vilnius – pateko į Europos Sąjungos 100 neutralaus poveikio klimatui ir išmaniųjų miestų misiją iki 2030 metų. Esame šimtuke miestų Europoje, kurie veiks kaip eksperimentų ir inovacijų centrai, kad iki 2050 metų visi Europos miestai galėtų pasekti jų pavyzdžiu. Tai – didelis ir įdomus iššūkis, reikalaujantis naujų žinių ir pokyčių visose srityse – energetikos, transporto, atliekų, pramonės bei žemės panaudojimo sektoriuose“, – aiškino A. Petrošiūtė.
Pasak jos, šis tikslas Tauragei nėra staigmena – dar 2021–2030 metų Tauragės rajono savivaldybės strateginiame plėtros plane buvo numatytas siekis tapti klimatui neutraliu miestu. Miestą atrinkus į ES misiją, jis gavo daugiau įrankių bei informacijos, kaip siekti užsibrėžtų tikslų.
„Žinoma, kai esi matomas – ir paskata didesnė. Norime parodyti, kad ne tik didžiausi Europos miestai gali siekti ambicingų tikslų, bet ir mažo ar vidutinio dydžio miestai, tokie kaip Tauragė, gali rodyti pavyzdį. Vienas iš mūsų šūkių „Galbūt esame per maži pakeisti pasaulį, tačiau esame pakankamai dideli parodyti pavyzdį‘‘ puikiai atspindi mūsų dalyvavimo klimato neutralumo misijoje nusiteikimą“, – akcentavo Tauragės savivaldybės atstovė.
Jos tvirtinimu, visgi svarbiausia šio siekio sudedamoji dalis – bendras visų miesto gyventojų suvokimas, kas ir kodėl daroma. Neseniai Tauragės rajone atlikta apklausa apie požiūrį į klimato kaitą parodė, kad net 75 proc. gyventojų mano, jog klimato kaitos tema yra aktuali visuomenei ir taip pat 75 proc. gyventojų sutiko su teiginiu, kad buvimas draugišku aplinkai yra svarbi tauragiškio tapatybės dalis.
„Tai nėra tik mūsų, kaip Tauragės savivaldybės administracijos, norai – tai yra viso miesto siekiai, kurių link einame jau septintus metus“, – pabrėžė Tauragės savivaldybės administracijos patarėja tvarumo klausimais A. Petrošiūtė.
Ryški tvarių miestų ateitis
Kalbėdama apie miestų ateitį ir sritis, kurias šie turėtų labiausiai tobulinti, projekto „Išmanusis miestas“ idėjos autorė I. Dutova pabrėžė transporto svarbą. Pasak jos, tvarus miestas turėtų būti pritaikytas žmonių poreikiams ir leisti jiems judėti beveik bet kuriuo metu, neapribojant jų galimybių.
„Tai pasiekti galima skatinant dviračių naudojimą, elektromobilių populiarinimą ir plėtojant viešojo transporto sistemą. Be to, tvarus miestas turi būti projektuojamas taip, kad žmonės galėtų lengvai naudotis pėsčiųjų takais ir žaliosiomis erdvėmis, kad būtų sunaudojama kuo mažiau emisijų ir keliamas kuo mažesnis triukšmas mieste“, – nurodė pašnekovė.
Kitas svarbus tvaraus miesto aspektas, kurį pastebi I. Dutova, yra aplinka ir jos apsauga. Anot jos, ateities tvarus miestas turi būti projektuojamas ir valdomas taip, kad jame būtų kuo mažiau teršalų, oro ir vandens taršos. Tai reiškia, jog turi būti mažinama pramonės veikla mieste, pasirenkami atsinaujinantys energijos šaltiniai ir mažinamas atliekų kiekis. Be to, turi būti gerinama ir vandens kokybė, saugomas miesto grožis ir natūralioji jo aplinka.
Pašnekovės teigimu, tvarus ateities miestas turi būti socialiai įtraukus ir skatinti gyventojų sąveiką. Turėtų būti užtikrinama, kad visiems miesto gyventojams būtų prieinamos reikalingos paslaugos, švietimas ir kultūros renginiai. Toks miestas turi būti ne tik techniškai išmanus, bet ir socialiai atsakingas bei suderintas su gyventojų poreikiais.
Daugiau apie darnių miestų vystymą bus galima sužinoti tarptautinės parodos „Resta 2023“ metu vyksiančioje „Structum“ organizuojamoje atviroje diskusijoje. Joje savo įžvalgomis dalysis ir bendrų sprendimų ieškos Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Tauragės miesto meras Dovydas Kaminskas, Anykščių rajono vyr. architektė Daiva Gasiūnienė, PUPA urbanistikos studijos partnerė, urbanistė Justina Muliuolytė, MB „Bauland“ steigėjas, partneris, architektas ir urbanistas Donatas Baltrušaitis, nekilnojamojo turto vystytojų „YIT Lietuva“ verslo direktorius Gytis Jakučionis bei statybų sektoriaus ekspertai – bendrovės FOGO direktorius Martynas Matulevičius ir „GROHE AG“ pardavimo atstovė Lietuvoje Aistė Stankevičienė.
Šiais metais, kaip ir pernai, tarptautinė statybų verslui skirta paroda „Resta“ vyks kartu su kita paroda – „Baldai ir dizaino sprendimai“. Skaičiuojama, kad šiose parodose iš viso dalyvaus daugiau nei 300 įmonių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Turkijos, Rumunijos, Čekijos, Ukrainos, Danijos, Egipto bei kitų užsienio šalių. Prognozuojama, kad per 3 dienas abi parodas aplankys apie 30 tūkst. žmonių.