Džiugi tendencija – Lietuvoje vis labiau populiarėja aktyvus poilsis
JAV rinkos tyrimų bendrovės „Grand View Research“ analitikai teigia, kad pasaulinis aktyvaus poilsio arba kitaip dar vadinamo nuotykių turizmo verslas turi potencialo tapti vienu sparčiausiai besiplečiančių turizmo sektorių, demonstruojančių pelningą augimą visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva. Šalyje aktyvaus poilsio paslaugas siūlančios bendrovės pritaria tokiai prognozei ir sako matančios augantį žmonių susidomėjimą galimybėmis laisvalaikį leisti aktyviai, ne tik gulinėjant paplūdimyje.
Pandemijos pamokos
Aktyvaus poilsio paklausos augimą teigia matantys ir šį savaitgalį LITEXPO vykstančios didžiausios Lietuvoje turizmo ir laisvalaikio parodos „Adventur 2023“ organizatoriai. Jų teigimu, minima tendencija ryškiai atspindi ir parodos dalyvių sudėtį bei nuotaiką.
„Šiais metais turime kaip niekada didelę ir turtingą aktyvaus poilsio zoną, kurioje galima rasti visą aibę skirtingų veiklų. Pradedant žygiais pėsčiomis po Lietuvą ir baigiant riedlentėmis, galimybe keliauti laivais ar šaudymu iš lanko“, – vardijo LITEXPO direktorius Justinas Bortkevičius.
Jo teigimu, bendraujant su parodos aktyvaus poilsio zonos dalyviais paaiškėjo, kad už padidėjusį žmonių susidomėjimą aktyviu laisvalaikiu reikia būti dėkingiems pandemijai.
„Daugelis žmonių karantino laikotarpiu išmoko pirmenybę teikti sveikatingumo veiklai ir užsiėmimams lauke – važinėjimui dviračiu, vaikščiojimui pėsčiomis, žygiams ir plaukimui. Dėl to nuotykių turizmas įgijo potencialo augti ir pasibaigus pandemijai. Žmonių noras rūpintis savo sveikata ir aktyviai leisti laisvalaikį nesumažėjo iki šiol“, – sakė J. Bortkevičius.
Žygiavimo bumas Lietuvoje
Išsakytai nuomonei pritaria ir didžiausio pėsčiųjų žygių organizatoriaus Baltijos šalyse „Trenkturas“ vadovas Deividas Urbonavičius. Pasak jo, pandemija jų verslo augimą buvo pristabdžiusi, tačiau dabar, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, susidomėjimas žygiais yra smarkiai išaugęs.
„Manau, drąsiai galima sakyti, kad aktyvus poilsis sparčiai populiarėja Lietuvoje. Tai rodo tiek mūsų, tiek ir rinkos rezultatai. O varomoji to augimo jėga – žmonių noras gyventi sveikiau, labiau rūpintis savo fizine forma ir emocine sveikata. Šia prasme pandemija išėjo į naudą“, – sakė D. Urbonavičius.
Anot jo, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, į „Trenkturo“ žygius susirenkančių žmonių skaičius išaugo maždaug 50 proc. 2019-aisiais per metus iš viso žygiuose dalyvavo daugiau nei 26 tūkst. žmonių, o praėjusiais metais šis skaičius išaugo iki 38 tūkst. Įmonė planuoja, kad šiais metais jos organizuojamuose žygiuose dalyvaus jau daugiau nei 40 tūkst. ėjimo entuziastų.
Kaip teigia D. Urbonavičius, pandemija įmonę paskatino sukurti ir naują paslaugą – solo žygius. Karantininių ribojimų laikotarpiu būtent tokią žygių formą rinkosi žmonės. Dabar, pašnekovo teigimu, dauguma grįžo prie masinių žygių, kurie vidutiniškai sutraukia nuo 4 tūkst. žygeivių. Vis dėlto solo žygiai taip pat neišnyko, o juos besirenkančių žmonių skaičius pastaruoju metu išlieka stabilus.
Daugiau nei 200 skirtingų ir įvairaus ilgio maršrutų siūlančio „Trenkturo“ vadovo teigimu, 60 proc. žygeivių sudaro moterys ir tik 40 proc. vyrai. Dažniausiai tai būna miestų gyventojai, dirbantys biuruose, kurie mieliau renkasi 10–15 kilometrų žygius.
„Darbinėje praktikoje pastebėjome tendenciją, kad būtent moterys būna žygiavimo iniciatorės, o tuomet jau kartu su jomis eina ir vyrai“, – įžvalga pasidalijo „Trenkturo“ vadovas.
Didėjanti žygių paklausa ir augantis žygiavimo entuziastų aktyvumas išbandant skirtingus maršrutus skatina galvoti ir apie papildomų maršrutų kūrimą, kurie jau peržengia ir Lietuvos ribas.
„Kol kas vietinių maršrutų dar pakanka, dar yra ir vietos naujiems, tačiau jau iš anksto galvojame apie įvairumo didinimą, todėl sukūrėme maršrutus Latvijoje, o vėliau šiais metais pasiūlysime galimybę žygiuosi ir Lenkijoje, Varšuvos apylinkėse“, – atskleidė „Trenkturo“ vadovas.
Paklaustas, ar ėjimo į žygius tendencijos kreivė ateityje nesmuks, D. Urbonavičius tvirtino, kad ji turėtų ir toliau kilti, nes ėjimas yra žemą kartelę turinti fizinė veikla, kuriai reikia mažiau pasiruošimo nei, tarkime, bėgimui, o ją rekomenduoja ir bene kiekvienas sveikatos specialistas, ypač jei žygiuojama gamtoje. Moksliniai tyrimai rodo, kad ėjimas mieste žmogų veikia visai kitaip nei gamtoje, kuris daro pastebimą teigiamą įtaką asmens emocinei sveikatai ir psichologinei būklei“, – pabrėžė D. Urbonavičius.
Norintieji daugiau sužinoti apie aktyvaus poilsio galimybes Lietuvoje ir kylančias turizmo tendencijas, koncentruotą informaciją gali gauti apsilankę šį savaitgalį, sausio 27–29 dienomis, LITEXPO centre vykstančioje parodoje „Adventur 2023“.