Ekspertai ir „Chat GPT“ paaiškino, kokią įtaką žmogaus karjerai turės dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas (DI) pastaraisiais mėnesiais pasaulyje tapo viena iš karštųjų temų, aptariamų tiek žiniasklaidoje, tiek ir visuomenėje. Kilusio sujudimo kaltininkas – pokalbių robotas (angl. chatbot) „Chat GPT“, priminęs seną žmonių baimę – netekti darbo dėl mašinų. Vis dėlto žmogiškųjų išteklių specialistai ir technologijų žinovai sako, kad DI yra ne priešas, o pagalbininkas, tik reikia mokėti jį pasitelkti.
„ChatGPT“ pasauline sensacija tapo per kelis mėnesius. Dar praėjusį lapkritį apie jį žinojo tik technologijų entuziastai, o jau šių metų vasarį į jo interneto svetainę suplūdo dešimtys milijonų žmonių, norinčių įsitikinti sistemos veikimu ar tiesiog pažaisti su iki šiol nematytu įrankiu, kurio generuojami sklandūs atsakymai į įvairiausius klausimus kėlė susižavėjimą, nuostabą, o kai kam ir pagarbią baimę.
Galimai gresiančią DI sukeltą revoliuciją darbo rinkoje dar intensyviau imta aptarinėti tada, kai „Chat GPT“ sėkmingai įveikė JAV medicinos licencijai gauti būtiną egzaminą, laikomą vienu sudėtingiausių Amerikoje.
Nespėjus išsisklaidyti „Chat GPT“ magijai, „OpenAI“ bendrovė, sukūrusi pokalbių robotą, paskelbė apie naują jo versiją, pavadintą GPT-4. Pastaroji, teigiama, turi dar daugiau gebėjimų ir jau sėkmingai išlaikė teisės žinių egzaminą (angl. The Uniform Bar Exam).
Artėjant didžiausiai Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodai „Karjera & Studijos 2023“, kuri LITEXPO vyks kovo 30–31 dienomis, ekspertai pakomentavo, ką mano apie darbuotojams kylančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes, susijusias su DI.
Mato ne grėsmę, o galimybes
Ne kartą į geriausių Lietuvos darbdavių reitingų pirmąsias pozicijas patekusios bendrovės „Telia“ skaitmeninimo ir analitikos vadovės Dianos Gold manymu, dirbtinis intelektas daro labai pozityvią įtaką darbo rinkai ir karjeros perspektyvoms.
„Robotizacija ir automatizacija padeda pagreitinti, o kartais visai išvengti rutininių darbų, kurie veikloje dažniausiai užima daug laiko ir šiems darbams labai sudėtinga pritraukti bei išlaikyti talentus. Taip pat dirbtinio intelekto įrankiai pagreitina sprendimų priėmimą, nes su jais galima apdoroti ir struktūrizuoti didelius duomenų kiekius“, – sakė D. Gold.
Anot jos, DI taip pat sukuria naujų darbo galimybių. Pavyzdžiui, analitikams ir duomenų mokslininkams, kurių paklausa per kelerius pastaruosius metus pastebimai padidėjo.
„Atsiradus dirbtinio intelekto įrankiams, esame įgalinti dirbti produktyviau ir sumaniau, atsiranda naujų galimybių tobulėti. Darbas tampa prasmingesnis ir dar labiau motyvuoja“, – įžvalgomis dalijosi „Telia“ atstovė.
DI atnešamo pokyčio nesibaimina ir kita geriausių darbdavių reitinge lyderiaujanti bendrovė „Ignitis“. Šios įmonių grupės Žmonių ir kultūros vadovė Renata Augustaitienė tvirtina, kad apie technologijų vystymąsi galima pasakyti vien gera.
„Kol grupė vykdo plėtrą, net nėra kalbos apie žmogiškųjų resursų mažinimą dėl DI perimamų užduočių, bet apie efektyvumą kalbėti galime. Suefektyvinę procesus, galėsime vykdyti plėtrą sparčiau, tačiau su turimais resursais atsiras nauja kokybė, nauji produktai, dar geresni procesai, o kartu ir geresnė patirtis“, – vardijo R. Augustaitienė.
Savo ruožtu technologijų entuziastas, žurnalistas ir radijo laidos „Du bitai“ bendraautoris Lukas Keraitis taip pat pabrėžia DI atnešamas galimybes.
„Daugeliu atvejų DI įrankiai ateina kaip pagalba savo darbą dirbantiems profesionalams, ir tik išimtiniais atvejais grasina visiškai perimti užduotis iš žmonių. Dabar DI jau vis geriau atlieka nesudėtingas kūrybines užduotis – animuoja vaizdą, sukuria garso takelį ar iliustraciją. Pavyzdžiui, jau gana greitai rengdami prezentaciją iliustracijos neieškosime internete, o tiesiog pasakysime DI, kokį vaizdą norime matyti, ir jis jį sugeneruos. Jau netrukus DI galės sukurti ir prezentacijos skaidres. Jam tereikės peržvelgti kolegų susirašinėjimą el. paštu“, – pasakojo L. Keraitis.
„Telia“ skaitmeninimo ir analitikos vadovė D. Gold sako, kad DI iš tiesų padeda automatizuoti daug įvairių užduočių, tokių kaip duomenų suvedimas, vertimas ir kt. Vis dėlto jis visiškai nepakeis daugumos darbo pozicijų ir tikrai bus labiau kaip padėjėjas, leidžiantis užduotis atlikti greičiau ir kokybiškiau.
„Žmonės galės susitelkti į darbus, kuriems atlikti reikia kūrybiško požiūrio, kritinio mąstymo ir sprendimų priėmimo. Be to, jie turės prižiūrėti DI atliekamus darbus, ypač ten, kur reikės vertybinio įvertinimo. Galbūt kai kurių pozicijų, ypač reikalaujančių rankų darbo, skaičius ir sumažės, nes būsime produktyvesni, bet į DI įrankius verčiau reikia žiūrėti kaip į pagalbininkus, o ne konkurentus“, – sakė D. Gold.
Kas didina atsparumą DI
Pasak „Ignitis“ atstovės R. Augustaitienės, nepaisant DI plėtros, dirbančių žmonių vis tiek reikės. Ypač gebančių valdyti DI, formuluoti jam skiriamas užduotis bei matyti galimybes. „Juk, norėdami gauti tinkamą atsakymą, turime užduoti teisingą klausimą“, – teigė „Ignitis“ Žmonių ir kultūros vadovė.
Panašiai į situaciją žvelgia ir D. Gold. Jos teigimu, protingų ir darbščių žmonių reikės visada, nepriklausomai nuo turimų technologinių įrankių. Tiesa, konkurencinėje kovoje laimės tie, kas bus pasiruošę mokytis, keistis ir prisitaikyti.
„Technologijos visuomet kito ir kis dideliu greičiu. Juk atsiradus konvejeriams irgi buvo daug diskusijų dėl žmonijos ateities ir baimių, kad žmonės nebeturės ką dirbti. Bet žmonės prisitaikė prie naujos realybės ir rado kuo užsiimti, padarė didžiulį progresą“, – priminė „Telia“ atstovė.
Pasak D. Gold, jeigu šiandien jai reikėtų rinktis profesiją ar karjeros kryptį, ji labiausiai svarstytų tas, kurios reikalauja kritinio mąstymo, kūrybiškumo, sudėtingų sprendimų priėmimo ir aukšto emocinio intelekto.
Kalbėdamas apie karjeros atsparumą DI poveikiui, L. Keraitis tvirtino, kad jau po 3–5 metų dalį kūrybos paliksime DI, o patys būsime tarsi redaktoriai, kurie turės užtikrinti kokybę ir tikslumą. Tai reikalaus naujų įgūdžių ir nuolatinio tobulėjimo.
„Didžiausią konkurenciją žmogaus gebėjimams ir galimybėms kelia ne DI, o žmonių tamsumas, abejingumas naujovėms, išankstinės nuostatos, nenoras ar tingulys keistis. Mokytis visą gyvenimą nebėra klišė. Tai – išlikimo darbo rinkoje sąlyga“, – akcentavo L. Keraitis.
Ką apie žmogaus galimybes mano DI?
Išklausę ekspertų nuomonių, turime galimybę sužinoti ir paties DI įžvalgas. Skamba siurrealiai, tačiau „Chat GPT“ paklaustas, kokią įtaką darbo rinkai DI padarys per ateinantį penkmetį, pokalbių robotas akimirksniu lietuviškai išdėstė:
„DI plėtra tikrai turės įtakos darbo rinkai ir darbo vietų skaičiui. Kai kurie darbo vietų tipai, ypač tie, kurie yra daug kartojantys arba remiasi mažai kvalifikuotais darbuotojais, gali būti pakeisti arba panaikinti dėl efektyvesnių DI sistemų.
Tačiau yra ir kitų darbo vietų tipų, kurių reikės ir ateityje. Pavyzdžiui, bus reikalingi specialistai, kurie supranta ir gali dirbti su dirbtinio intelekto sistemomis, kurti ir programuoti jas. Be to, kai kurios darbo vietos, kuriose reikia žmogaus kūrybiškumo, empatijos ir emocinio intelekto, bus sunkiai pakeičiamos dirbtinio intelekto.
Galutinis atsakymas priklausys nuo konkrečių dirbtinio intelekto taikymo ir to, kaip rinka ir darbo vietų tipai prisitaikys prie šių pokyčių. Svarbu nepamiršti, kad naujos technologijos taip pat gali sukurti naujų darbo vietų ir galimybių, kurių anksčiau nebuvo.“
Paprašius „Chat GPT“ patikslinti, kurias profesijas labiausiai ir greičiausiai paveiks DI plėtra, sistema nurodė 4 kategorijas.
„Dirbtinio intelekto tobulėjimas gali turėti įtakos daugeliui profesijų ir verslo sričių. Tačiau yra keletas profesijų, kurios yra ypač pažeidžiamos ir gali patirti greitą nukrypimą dėl automatizacijos ir dirbtinio intelekto tobulėjimo. Šias profesijas apima transporto ir logistikos specialistai; bankininkystė ir finansų sektorius; klientų aptarnavimo specialistai; teisininkai, ypač tie, kurie atlieka paprastas teisines procedūras, pvz., sudaro standartinius sutarčių šablonus“, – įvardijo „Chat GPT“.
Jis taip pat įvardijo ir DI plėtrai atspariausias profesijas. Anot sistemos, yra keletas sričių, kuriose žmonės turi didelį pranašumą ir kuriose darbo vietų mažinimo rizika yra žema. Tai – kūrybinės profesijos, švietimo ir mokymo sritys, socialinės profesijos, tokios kaip socialinis darbuotojas, psichologas ir kt., įvairių sričių specialistai, pavyzdžiui, inžinieriai, chemikai, biologai ir kt.
„Žinoma, visoms šioms profesijoms galėtų padėti dirbtinis intelektas, bet vis dar daug klausimų lieka dėl to, kaip jis gali pakeisti ir pertvarkyti šias sritis bei darbo vietas“, – rašė „Chat GPT“.
Daugiau sužinoti apie šiuolaikines karjeros galimybes ir jos planavimą, pasitarti su geriausiais Lietuvoje darbdaviais bei karjeros konsultantais bus galima jau kovo 30–31 dienomis LITEXPO vyksiančioje parodoje „Karjera & Studijos“.