Ką vežti į parodą – sandėlio prekes, gaminius su polėkiu ar sektoriaus naujoves?
Paroda paprastai suvokiama kaip renginys, kurio metu lankytojams pristatomi eksponatai, sprendimai, veikla. Ir todėl svarbūs du klausimai: ką pristatyti ir kaip tai padaryti.
Neseniai pasibaigusioje RESTOS ir baldų parodoje jau ketvirtą kartą vyko „Įspūdingiausios parodos ekspozicijos“ konkursas, kuriame buvo apdovanotos įmonės ir jų kūrėjai: UAB AUGUST IR KO (dizainas – įmonės rinkodaros vadovo Aismanto Želnio); LZT GROUP (dizainas – įmonės rinkodaros vadovės Gabrielės Aleknavičiūtės – Martinez); MB INDIVIDUS (dizainas – įmonės vadovo Simono Tarvydo); UAB JUNG VILNIUS (dizainas – įmonės komandos); UAB KOMFOVENT (dizainas – Ginto Lapėno); UAB KOPAR STUDIO (dizainas – įmonės vadovo Aro Ožolo).
Tradiciškai ekspozicijas vertino skirtingų sričių specialistai, tarp kurių šiemet buvo ir jaunosios kartos atstovių. Komisijos tikslas buvo pagal 3 kriterijus (ekspozicijos patrauklumas ir originalumas; gebėjimas komunikuoti su lankytojais; ar patogiai įrengta) profesionaliai įvertinti parodos ekspozicijas bei patarti, kaip prisistatyti parodoje, kad įmonė sulauktų sėkmės, būtų pastebėta lankytojų. Portalo www.statybunaujienos.lt ir Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO organizuoto konkurso vertinimo komisijoje dalyvavo: Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojas, architektas, profesorius Alvydas Šeibokas ir VDA studentės – Justė Žvirblytė ir Patricija Gelumbickaitė (Interjero dizainas, III kursas), pardavimus ir marketingą valdančios įmonės „RSM“ vadovė Olga Lapinskė, portalo www.statybunaujienos.lt vyr. redaktorė Genė Drungilienė, LITEXPO Infrastruktūros aptarnavimo grupės vadovas Janas Klimas, verslo atstovas – įmonės „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius.
Ką eksponuoti?
„Į parodą reikėtų atvežti tai, kas yra naujausio, išskirtinio, pademonstruoti aukščiausią lygį, naujausius pasiekimus: technologijų, gaminių, dizaino, nes tai yra parodų esmė“, – sako prof. A. Šeibokas.
Jungtinėje RESTOS ir baldų parodoje buvo žinomų pasaulyje, Europoje prekinių ženklų atstovų, tačiau daugelis iš jų, kaip pastebėjo prof. A. Šeibokas, Lietuvoje pristatė senus gaminius, produktus. Lietuvos verslininkai važinėja po pasaulio parodas, neblogai žino sektoriaus, srities tendencijas, todėl Lietuvoje taip pat tikisi išvysti naujovių.
Viena iš įmonių, pelniusių „Įspūdingiausios parodos ekspozicijos“ vardą, yra JUNG VILNIUS. Ir ji buvo viena iš tų nedaugelio įmonių, kurios RESTOJE pristatė naujovę – išmaniųjų namų sistemą, kuri į rinką bus pradėta tiekti tik rudenį.
Tvari, bet vis ta pati, ar kasmet nauja?
Dvi įspūdingiausių vardus pelniusios ekspozicijos buvo įrengtos lauke: įmonė AUGUST, parodoje pristačiusi šiuolaikinius nuotekų valymo įrenginius, ir AUGUST produkciją parduodanti bei montavimo paslaugas teikianti įmonė LZT GROUP VANDENVALA. Abi įmonės pasirinko po vieną išskirtinį akcentą, kuris siuntė aiškią žinią apie gaminį ir veiklą. AUGUST ekspozicijoje tai buvo nuotekų valymo įrenginys, o LZT GROUP VANDENVALA – analogiškas įrenginys su mini ekskavatoriumi.
Mobilios ekspozicijos ant ratų niekada nelieka nepastebėtos. Tačiau profesionalų nuomonės dėl jų išsiskiria.
RESTA 2019 komisija tokias ekspozicijas ant ratų įvardino kaip tvarias, ateities ekspozicijas, kai „sykį sukūręs, gali naudoti daug kartų“. RESTA 2022 komisijos narių nuomonės išsiskyrė. A. Abromavičius išskyrė mobilų mokymų, bandymų ir inovacijų centrą ant ratų RAWLPLUG TRUCK, pastebėdamas, kad tai yra geras parodos ekspozicijos sprendimas: atvažiavai, pastatei ir veikia. Jam pritarė ir J. Klimas, akcentuodamas, kad šiame centre ne tik buvo demonstruojami gaminiai, bet ir vyko mokymai, konsultacijos. Gi prof. A. Šeiboko nuomone, tokios mobilios ekspozicijos yra itin funkcionalios, bet tuo pat metu ir riboja išradingumą, riboja galimybę kiekvienoje parodoje nustebinti nauja ekspozicija.
Komisijos pastebėjimu, reikėtų vengti kasmet įrenginėti vis tokias pat ekspozicijas arba kurti analogiškas, kokios, pvz., yra prekybos centruose. Vienoda ekspozicija tampa atpažįstama, bet tuo pat metu ji kuria įspūdį, kad nėra nieko naujo – pristatomi vis tie patys gaminiai.
Kodėl kokybė ir estetika laimi prieš gausą?
Baldų parodos erdvėje išskirtines ekspozicijas sukūrė INDIVIDUS ir KOPAR STUDIO. Estetiška, minimalistinis stilius ir tik tiek, kiek būtina – įvertino komisijoje dirbę ekspertai.
„Lemia ne masė, o kokybė ir estetika. Daugybę baldų, interjero daiktų vienoje vietoje galima rasti bet kuriame specializuotame prekybos centre“, – pastebi prof. A. Šeibokas, akcentuodamas išskirtinę parodos vertę ir paskirtį.
Yra įmonių, kaip pastebėjo J. Klimas, kurios visiškai neinvestavo į ekspozicijas, bet pro jų gaminius, kaip, pvz., masyvius baldus ir tokius pat masyvius veidrodžius, nepraeisi jų nepastebėjęs. Kaip ir ekspozicijos ant ratų, veidrodžiai taip pat ne visų komisijos narių buvo vertinami vienodai. Nors jie ir pritraukia, tačiau prof. A. Šeibokas buvo kategoriškas: veidrodis nėra skirtas dekoravimui.
Didžioji visų parodų problema – siekis parodyti kuo daugiau: kokia didelė ar maža bebūtų ekspozicijos erdvė, pabrėžė visi komisijos nariai, ji neturi tapti sandėliu. Noras parodyti kuo daugiau sukuria priešingą efektą – eksponatai užgožia vienas kitą, nebeaišku, kas yra svarbiausia, ekspozicijas tampa sudėtinga apžiūrėti, rizikuojama užkliūti.
Kaip betvarkėje pradingsta vertės
Jungtinės parodos dalyviai pristatė įdomių ir aktualių gaminių, tačiau ne vienas toks liko nepelnytai nepastebėtas, neįvertintas. Be itin didelės gausos, buvo ir itin buitiškų priežasčių.
Įrenginėjant ekspozicijas ir jose dirbant konsultantams, atsiranda būtinybė susikurti vietą, kurioje būtų sudėti žmonių daiktai, pagalbinės priemonės. Vieni tai išsprendė įkurdinę tokius daiktus tiesiog eksponuojamose konstrukcijose arba išmaniai paslėpę už stilizuotos užuolaidos, taip išvengiant nereikalingo daiktų triukšmo.
Tačiau, kaip pastebėjo komisija, netgi aktualūs šiam laikmečiui gaminiai arba išskirtinės dizaino detalės praranda savo vertę, kai iš po jų kyšo paramstyti pagaliai arba krūvon sustumtos šiukšlės.
„Tai neprofesionalu“, – buvo lakoniškas prof. A. Šeibokas.
Atsiverti ar atsiriboti?
Jeigu ankstesnėse parodose būdavo itin daug uždarų ekspozicijų, tai šiai parodai buvo būdingos atviros erdvės. Tačiau, kaip pastebi profesionalai, suvaldyti atvirą erdvę yra nemenkas iššūkis.
„KOMFOVENT įrengė didelę ekspoziciją, kurios erdvę, neprarandant bendros koncepcijos, suskirstė į smulkesnes. Erdvė atvira, bet tuo pat metu atskiros dalys tarpusavyje turi sąsajų, ekspoziciją galima apeiti iš visų pusių“, – komentavo A. Abromavičius. Panašiai buvo sukurta ir JUNG VILNIUS ekspozicija: kaip pastebėjo J. Klimas, šiuo atveju ne tik sukurta galimybė apeiti visą ekspoziciją ratu, bet ir sutikti konsultantą kiekvienoje iš santykinių erdvių.
Tačiau buvo įspūdingai sukurtų ekspozicijų, konstrukcijų, kurioms tokios atviros erdvės sukūrė priešingą efektą, kai nebegalima suvokti, kur ekspozicija prasideda, o kur baigiasi, kai ekspozicija tiesiog vizualiai dingsta parodos salėje. Profesionalų pastebėjimu, aukšta daugiakampė konstrukcija būtų išties įspūdingai atrodžiusi ne atviroje erdvėje, o, pvz., juodoje aplinkoje, kuri būtų išryškinusi kompozicijos skulptūriškumą.
Kaip komunikuoti su lankytojais?
„Žmogiškasis faktorius yra toks pat svarbus, o gal net svarbesnis už ekspoziciją, – dalijosi O. Lapinskė. – Mane sužavėjo ne tik INDIVIDUS ekspozicija, bet ir jos autorius, kuris profesionaliai pristatė nestandartinius baldus.“
Analogiškai su lankytojais dirbo ir KOPAR STUDIO. Komisija kaip geruosius komunikavimo pavyzdžius taip pat įvardino ir OXYGEN GROUP bei HITACHI atstovus. Kai konsultantai „dega“ savo produktu, dalijasi jų istorija, geba akcentuoti svarbiausias vertes, lankytojai nelieka abejingi. Ir nebūtinai rezultatas turi ateiti iš karto: klientai visada atsimins jiems įspūdį padariusį konsultantą ir, atėjus laikui, grįš pas jį.
Kad žmogiškasis faktorius svarbus, rodo ir priešingi atvejai, kai prabangiai įrengtoje ekspozicijoje konsultantai stovi nugaromis į lankytojus, o paprašyti pristatyti produktus, gūžteli pečiais.
„Mums nelabai pasisekė, gal todėl, kad esame jaunos, mums savo gaminių niekas net nebandė pristatyti“, – šypsodamosi savo įspūdžiais dalijosi vertinimo komisijos darbe dalyvavusios interjero dizaino studentės J. Žvirblytė ir P. Gelumbickaitė.
Pamokos, kurias verta išmokti
Vertinimo komisijoje dirbo 5 savo sričių žinovai ir 2 studentės. Neretai komisijos narių nuomonės visiškai išsiskirdavo ir kas vieniems atrodė vertė, kiti tai įvardino kaip trūkumą. Bet visi sutarė dėl vieno – ekspozicija turi traukti lankytoją, kad jis norėtų prieiti. Taigi, apibendrinti komisijos patarimai, kaip būti pastebėtiems ir ko vengti.
Prof. Alvydas ŠEIBOKAS: „Pasigedau naujausių technologijų, pristatymo išskirtinumo, novatoriškumo. Siūlau atkreipti dėmesį, kad prekės ženklas prezentuojamas ne per gausą, o per naujausius pasiekimus, naujausią dizainą, medžiagų technologines galimybes. Kolegos pasigedo „draivo“, „džiazo“, aš pridėčiau dar ir teatrališkumą, kuris leidžia paslėpti, ko nereikia, ir matyti tai, kas reikalinga.“
Olga LAPINSKĖ: „Ekspozicijoje dirbanti komanda – prekės ženklo ambasadorius. Ir nereikia net daugybės žmonių – kartais užtenka vos vieno, bet komunikabilaus. Ir tai yra ta dedamoji, kuriai taupyti nevalia, nes kaip tik tai padeda parduoti.“
Justė ŽVIRBLYTĖ: „Užuot eksponavus daugybę produktų ir gaminių, reikėtų susitelkti į ekspozicijos koncepciją. Man, kaip jaunosios kartos atstovei, pritrūko vadinamojo draivo – polėkio.“
Patricija GELUMBICKAITĖ: „Kad produktas, gaminys būtų pastebėti, ekspozicijos turi būti ne vienodos, blankios, o įrengtos kūrybiškai – netinkama ekspozicija neleidžia pamatyti net ir įdomaus produkto.“
Artūras ABROMAVIČIUS: „Kad ekspozicija netaptų panaši į sandėlį ar eilinę parduotuvę, reikia „džiazo“ – smagumo.“
Janas KLIMAS: „Perkrautos ekspozicijos balansuoja ant kičo ribos, todėl pritariu kolegoms – reikia „draivo“ kuriant ekspozicijas ir dėmesio lankytojui.“