Prisijungti

Registruotis

Login

Register

2019 10 02

Kaip darbo erdvė veikia mūsų nuotaiką ir produktyvumą – galbūt pilkos sienos yra atsakymas, kodėl darbe „nesigalvoja“

Ištisus dešimtmečius mūsų tėvai ir seneliai praleido nykokuose kabinetuose, apstatytuose kampuotomis, tamsių spalvų, visose įmonėse ir organizacijose vienodomis spintomis. Kodėl staiga pastaraisiais metais prireikė tiek dėmesio skirti spalvoms, patogioms biuro sofutėms, „kavagėrio“ staliukams ir krėslams su aukštomis atkaltėmis, skirtomis jaukiai pasislėpti nuo kolegų? Nes vis aiškiau įsitikiname, kad mūsų būsena, jausena ir nuotaika lemia mūsų darbo produktyvumą. Tad kokia turėtų būti ta erdvė, kurioje dirbame? Paklausėme trijų artėjančios parodos „Baldai Interjeras Dizainas 2019“ dalyvių.

Šioje parodoje psichologė, kūrybinio proto vystymo trenerė Rasa Baltė-Balčiūnienė spalio 3 dieną skaitys pranešimą apie tai, kaip interjeras veikia natūralų žmogaus intelektą. O tai šiandien – vis daugiau dėmesio sulaukianti tema.

Turi atsiminti ne tik logotipą, bet ir interjerą

„Kaip darbuotojas bus kūrybiškas ir individualus, jei dirbs standartiname biure, į kurį įėjęs, negalėtum atskirti nuo bet kokio kito biuro?“ – klausimą pamąstymui uždavė R.Baltė-Balčiūnienė.

Kiekviena kompanija stengiasi išsiskirti šūkiais, logotipo spalvomis – kad klientai ją įsimintų ir atsimintų. Šiandien toks kriterijus taikomas ir įmonės biuro interjerui.

„Aplinka, kuri egzistuoja aplink, bet kokiu atveju mus veikia. Tad pirmiausia biuro interjere reikia savito stiliaus, unikalumo. Antra – anksčiau kompanijos daugiausiai investuodavo į tas patalpas, kurias matys jų klientai. Šiandien vis svarbesniu tampa darbdavio įvaizdis ir jo formavimas per nestandartinį, žmogaus kūrybinius gebėjimus žadinantį interjerą,“ – kalbėjo R.Baltė-Balčiūnaitė.

Interjeras šiandien – kompanijos ar organizacijos dalis. Tačiau prie jo kūrimo tam tikrose ribose galėtų prisidėti kiekvienas kompanijos darbuotojas. R.Baltė-Balčiūnaitė papasakojo apie netipinį sprendimą, kai jos vadovaujamos galerijos „Ambres Art“ sienas molio tinku dekoravo patys darbuotojai. Tai buvo savotiškas komandos formavimo užsiėmimas, kurį vedė molio tinko meistrai.

„Iš vienos pusės – darbuotojai čia įdėjo savo energijos, iš kitos pusės – mes atnaujinome senose patalpose esantį biurą, kurio didesniam remontui dar neturime galimybių“, – kalbėjo R.Baltė-Balčiūnaitė.

Spalvos – visuomenės psichinės sveikatos atspindys

Psichologės teigimu, šiandien naujas biuro darbuotojas, jei tik įmanoma, taip pat neturėtų ateiti dirbti į visiškai suformuotą jo darbo erdvę. Jis turi galėti darbo vietą šiek tiek adaptuoti sau.

„Jau egzistuoja organinės architektūros architektai ar dizaineriai, kurie biurą formuoja ne pagal tai, kas jiems gražu, bet pirmiausia pagal darbuotojų, dirbančių tame biure, judėjimą. Juk kiekviename biure yra tokių vietų, kur žmonės sustoję nusprendžia pasišnekėti. Gal toje vietoje tiesiog reikėtų pastatyti staliuką? Taip pat – gali būti kampas, į kurį niekas nenori užeiti. Gal tame kampe reikėtų jaukaus stilingo šviestuvo? Kitaip tariant, į biurą reikėtų žiūrėti kaip į gyvą organizmą“, – rekomendavo pašnekovė.

Ji prisimena neseniai praūžusią pilkų sienų biuruose ir netgi gyvenamosiose patalpose madą. Pasak psichologės pilka – tai depresijos spalva, todėl tokioje aplinkoje nereikėtų stebėtis, kodėl darbuotojai nuolat atrodo tokie pavargę.

„Spalva turi būti skaisti, tokia, kuri žadina malonius pojūčius. Šiame kontekste turbūt reikėtų priminti kompanijos „Google“ atliktą tyrimą Milano dizaino savaitėje. Kompanija sukūrė tris skirtingus interjerus, leido žmonėms po juos pasivaikščioti prieš tai uždėję specialias apyrankes, kurios matavo organizmo reakcijas. Iš interjero, kuris sukeldavo nemalonius pojūčius žmonės stengdavosi kuo greičiau išeiti. Tokią pat reakciją galime jausti ir tarp biuro sienų. „Murzinų“ spalvų mada tiesiog atspindi visuomenės psichinės sveikatos būklę“, – sakė pašnekovė.

Tačiau galbūt žmogus yra tiesiog melancholiško charakterio? R.Baltės-Balčiūnienės teigimu, jei žmogus turi polinkį į depresiją, jam patinka pilka spalva ir jis dar nuolat būna tokioje aplinkoje – tai gali nuvesti iki rimtų psichologinių sutrikimų.

„Pasakysiu vieną pavyzdį: senamiestyje atsidarė naujas, gražus restoranas ir jame, deja, iškabinti baisūs šiuolaikinio meno paveikslai. Kartą atėjome pavalgyti apie 14 valandą, paklausėme dėl dienos pietų. Priėjo padavėja, nusiminusiu, pavargusiu veidu ir pasakė: „Nebeturime dienos pietų…“. Ir aš ją nuoširdžiai suprantu. Kaip gali būti tokioje aplinkoje visą dieną ir dar šypsotis klientams? Džiugiai pareikšti: „Žinote, dienos pietus visi akimirksniu suvalgė, bet kiek dar visko turime meniu!“ Mes vis tik pavalgėme ir maistas buvo fantastiškai skanus! Tada tarpusavyje pasvarstėme, kad virtuvėje nėra tų baisių paveikslų!“, – juokėsi R.Baltė-Balčiūnienė.

Ji perspėjo gerai apgalvoti, ką kabiname biure ant sienų.

Jei reikia sudėtingų įžvalgų – pažvelkite į tolimus horizontus

Šiandien biuro interjeras – organizacinės kultūros dalis. Tačiau kodėl jis staiga tapo toks svarbus? Nes ir darbdaviams vis reikalingesni ne mechaniškai tam tikro įrenginio mygtukus spaudantys darbuotojai, o tie, kurie mąsto ir dirba kūrybiškai.

„Natūralus intelektas – tai mūsų kūno pojūčių ir mūsų gebėjimo pamatyti esmę sąveika. Jei kūnas jaučiasi nepatogiai, mūsų smegenys pereina į mechaninį, automatinį darbą“, – perspėjo psichologė.

Ji pasidalino keliais patarimais, kaip atrasti „darbo vietą“, jei dirbate iš namų ar esate laisvai samdomas specialistas. Pirmiausia, pajuskite, kur patogu dirbti jūsų kūnui. Išbandykite krėslą, fotelį, sofą, darbo stalą.

„Atrasite vietą, kur jums „gerai galvosis“. Ten ir turėtų būti jūsų darbo vieta. Ir, rekomenduočiau, jei įmanoma, įsivardyti sau, kad tai yra darbo vieta, o toliau sekti anksčiau įvardytais principais: kad kur akys benuklystų, būtų malonu žiūrėti. Kad aplinka nebūtų perkrauta bereikalingais daiktais, sendaikčiais. Bet koks išorinis daiktų „triukšmas“ trukdo vidinei koncentracijai. Jei darbinei užduočiai reikia gilesnių įžvalgų, tobula, jei galėtumėte pažiūrėti kažkur į tolį, mesti žvilgsnį, ne vien „atsimušti“ į sieną. Jei neturite tokios galimybės: pasikabinkite nuotrauką, o gal net patys pamėginkite nutapyti akiai malonų vaizdą“, – sako R.Baltė-Balčiūnienė.

Psichologė taip pat patarė neprisirišti prie daiktų, net jei jie kažkieno padovanoti, „brangūs“. Jei daiktas jums iš tiesų nepatinka, jis neturėtų likti matomas. Jei ruošiatės atlikti kūrybinę užduotį, pasimerkite gyvų gėlių – jos taip pat mus veikia teigiamai.

Biurą perplanuoja pagal darbuotojų „pėdsakus“

Į parodą „Baldai Interjeras Dizainas 2019“ atvyksta ukrainiečių organinės architektūros atstovas Glebas Usakovskis. Organinės architektūros šalininkai teigia, jog nuobodžios formos ir standartinės baltos patalpos verčia mus patirti stresą. Tiek baldai, tiek viešosios erdvės turi būti itin patogaus dizaino, individualiai pritaikyti prie kompanijos ir ten dirbančių žmonių. Ši dizaino kryptis labiau remiasi darbuotojų psichologija, produktyvumo skatinimu nei tradicinėmis dizaino taisyklėmis. G.Usakovskis neseniai pertvakė vienos juvelyrikos kompanijos biurą.

„Mes įvertiname ryšius tarp skirtingų įmonės padalinių, darbuotojų judėjimą. Susikurtą darbuotojų judėjimo schemą vadiname „nutrypti takai“. Pertvarkydami biurą mes tiesiog pašaliname viską, kas trukdo“, – sakė organinės architektūros atstovas.

Prieš pertvarkant biurą vieną diena skiriama atkreipti dėmesį į kasdienes darbines veiklas. Tada nubraižomi „takai“, kuriais darbuotojai dažniausiai vaikšto tam, kad atliktų šias veiklas. Galiausiai viena diena skiriama kritikai – G.Usakovskio teigimu, geriau išgirsti visą įmanomą kritiką tiek iš draugų, tiek iš priešų, ir pakeisti planą prieš išleidžiant pinigus dizaineriams ir statybininkams pasamdyti.

Minėto juvelyrikos kompanijos biuro ašimi tapo susitikimų kambarys, aplink jį išsidėstė darbuotojų darbo erdvės. Įrengti skirtingi įėjimai įmonės klientams ir darbutojams. Kadangi daugiausia juvelyrikos įmonės darbuotojų – moterys, joms įrengtos skirtingos erdvės pasidažymui, persirengimui.

Antrajame aukšte nuspręsta erdvę suplanuoti taip, kad skyrių vadovai galėtų kada panorėję atsitverti stiklinėmis sienomis, atsiriboti susikaupimo reikalaujančiam darbui. Įrengta kavinė ir muziejus – pasak G.Usakovskio, tai kuria naujas kompanijos vertybes ir skatina darbuotojų lojalumą.

Architektas Glebas Usakovskis demonstruoja pertvarkyto biuro schemą, kur kairiajame paveikslėlyje kiekviena darbo vieta susijusi tik su sienomis, o dešiniajame – viskas suplanuota taip, kad būtų patogu judėti.

Per pusmetį uždirbo 75 kartus daugiau, nei kainavo naujas biuro dizainas

„Prieš patvirtindami pokyčius, mes išpaišome naują biuro planą ant grindų su kreida, pasikviečiame darbuotojus ir leidžiame jiems jį keisti. Šio biuro perplanavimo atveju prioritetas buvo suteiktas apvalioms formoms, tačiau trikampės formos ir netgi aštrūs kampai taip pat gali būti funkcionalūs. Tai priklauso nuo darbinių procesų, kurie atliekami toje erdvėje. Viskas – labai individualu. Biuro interjeras priklauso nuo kompanijos gaminamo produkto, jos vidaus komunikacijos kultūros. Kartais mes netgi padarome praėjimus laikančiosiose sienose. Net, žinoma, pirmiausia labai atidžiai apskaičiuojame statinio apkrovas“, – sakė organinės architektūros atstovas G.Usakovskis.

Ieškodamas geriausio sprendimo konkrečiam kolektyvui G.Usakovskis rengia molio dirbtuves. Taip, taip, molio lipdymo! Jų metu darbuotojai tiesiog nusilipdo mažo mastelio savo biurą.

„Molio lipdymo metu įtraukiama ir fiziologija, tai leidžia gauti gilesnę informaciją apie esminius procesus. Beje, kompanijos „BMW“ ir „Audi“ naudoja tokį pat metodą, plėtodamos naujus dizainus“, – sakė G.Usakovskis.

(Taip atrodo naujo biuro kūrimas iš molio: https://www.youtube.com/watch?v=c-CbXkekJhU&feature=youtu.be)

Jo teigimu, po biuro pertvarkymo darbuotojai labiau susikoncentruoja į esmę, savo darbą, o kompanijos savininkai dėl šios priežasties nepraranda pinigų.

Jo paties biure, kuris yra nedidukas, įsikūręs senamiesčio patalpose, susitikimų erdvė buvo kilstelta, įrengta tarsi ant scenos. Vėliau tai leido tame pačiame biure rengti paskaitas, mokymus, netgi vakarėlius klientams ir darbuotojams.

„Žinote, ta erdvė per pusę metų uždirbo 75 kartus daugiau, nei kainavo dizainas ir biuro pertvarkymas. Prašau, nesirinkite „dėžutės“, rinkitės dizainą, kuris atskleidžia jūsų individualumą“, – ragino G.Usakovskis.

Darbo vieta pagal „IKEA“ – bet kur, kur jums patogu

Šiemet viena didžiausių parodos „Baldai Interjeras Dizainas 2019“ staigmenų – įmonės „IKEA“ stendas. Šios kompanijos verslo klientų skyriaus vadovė Giedrė Acė priminė, kad pagal higienos normas darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau nei 6 kvadratiniai metrai ploto.

„Daug kas priklauso nuo darbo priemonių: jeigu dirbama stacionariu kompiuteriu – reikalingas didesnis stalas, darbo vieta tampa mažiau mobili, jeigu darbo priemonė yra tik nešiojamas kompiuteris – darbo vieta gali tapti bet kuri erdvė, kurioje darbuotojui patogu dirbti sėdint, stovint, o gal net atsigulus. Biurų interjeras tampa viena iš darbdavio komunikacijos formų. Tad siekiame savo siūlomais interjero sprendimais atspindėti naujausias tendencijas. Svarbiausia, žinoma, yra patogi, ergonomiška, gerai apšviesta darbo vieta prie reguliuojamo aukščio stalo, o jau vėliau galima svarstyti apie papildomas funkcijas – darbo vietas poilsio zonose, bendradarbiavimo erdves ir panašiai“, – teigė G.Acė.

Ji priminė, jog „IKEA“ dirba ne tik su biuro erdvėmis, bet ir darbo vietomis, pavyzdžiui, gamybos įmonėse.

Kaip jau minėta, jei dirbate su nešiojamuoju kompiuteriu, darbo vieta iš esmės gali būti bet kur, kur jums patogu.

„IKEA“ siūlo ir lanksčius darbo vietos sprendimus, pavyzdžiui, nešiojamo kompiuterio padėklą, kuris leis darbuotojams dirbti net įsitaisius biure ant sofos. Prezentacijų demonstravimui tinkamas aukštas kompiuterio stovas, tačiau jis gali tarnauti ir kaip sėdima darbo vieta“, – bendrovės baldus ir sprendimus darbo vietai pristatė G.Acė.

Šiandien, nešiojamam kompiuteriui tapus pagrindiniu darbuotojo įrankiu ir dokumentų saugykla darbo vietos plotas tampa mažesnis. Pasak pašnekovės, atitinkamai keičiasi ir darbo vieta – ją laikinai gali atstoti ir poilsio zona ar kelias funkcijas atliekantis fotelis, kartu tarnaujantis ir kaip vieta atsikvėpti ar papuošti bendrą interjerą.

„Kadangi technologijos leidžia neprisirišti prie darbo vietos, kuo toliau, tuo labiau populiarėja darbas ne tik biuro aplinkoje. Tai gali būti biblioteka, bendradarbystės erdvė ir, žinoma, namai.

Dirbdami su verslo klientais pastebime, kad darbo erdves vis labiau siekiama padaryti panašesnes į namus, kad žmogus jose jaustųsi jaukiai. Todėl universalūs baldai, kurie skirti ne tik biurui, yra naudojami biurų ir darbo erdvių interjeruose, siekiant, kad žmogus ten praleistų kokybišką laiką, jaustųsi atsipalaidavęs“, – pokalbį užbaigė G.Acė.

Turite klausimų?

Konsultuojame visais klausimais, susijusiais su naujų renginių organizavimu, bilietų pirkimu ir pan.

Parašykite mums

Gaukite naujienas pirmi

Gauti informaciją apie naujausius renginius, parodas ir kitas naujienas

Jūsų asmens duomenys yra renkami ir tvarkomi, siekiant įvertinti Jūsų poreikius ir pateikti UAB „ Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO“ tinkamiausią pasiūlymą. Užpildydami šią formą, Jūs sutinkate kad su mūsų "Privatumo Politikoje" aprašytomis taisyklėmis

×

Turite klausimų?

    Sutinku gauti projekto informaciją ir pasiūlymus, o jų parengimui naudoti aukščiau pateiktus duomenis. Bet kuriuo metu turiu teisę atšaukti savo sutikimą apie tai pranešus el. paštu.