Prisijungti

Registruotis

Login

Register

2019 09 26

Kintantis požiūris į biuro bei viešbučių baldus: tai jau ne tik stalas, kėdė ir dėžutė rūbams pasikabinti

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog originalūs dizaino sprendimai papuošia tik gyvenamąsias erdves, o biuro ar viešbučių baldų gamintojams tereikia taip pat kaip ir prieš dešimtmetį pagaminti tradicinį darbo stalą, patogią kėdę, erdvią spintą ir minkštą lovą. Tačiau užsienio šalims baldus tiekiantys lietuvių baldininkai tikina, kad ne viskas taip paprasta.

Spalio 3–5 dienomis baldų parodoje „Baldai Interjeras Dizainas 2019“ vyks konferencija „Baldai verslui – iššūkiai ir galimybės“, kurioje lietuvių gamintojai bei užsienio svečiai dalinsis savo įžvalgomis apie šią rinką.

Daugiau nei dešimtmetį virtuvės baldus gaminusi bendrovė „Arpolis“ pastaraisiais metais pradėjo sėkmingą bendradarbiavimą su Skandinavijos viešbučių tinklu, tačiau tam reikėjo atlaikyti ne tik 10 valandų trukusį viešbučio koncepcijos ir pageidaujamų medžiagų užsakymą, tačiau ir realaus įrengto vieno kambario buto Danijoje pristatymą. Minėtoje konferencijoje pranešimą skaitysiantis bendrovės vadovas Paulius Žemaitis sutiko su 15min.lt pasidalinti savo sėkmės istorija.

Neprašyti butą Danijoje apstatė savo baldais

P.Žemaitis sako, jog bendrovė pastaraisiais metais buvo išplėtusi savo produkcijos ribas, gamino įvairius baldus ne tik virtuvės erdvei, Danijoje bei Belgijoje jau buvo apstačiusi baldais kelis viešbučius, skirtus ilgalaikiam svečių apgyvendinimui.

Neseniai „Arpolio“ atstovai pateikė pasiūlymą Švedijos viešbučių tinklui „Zleep“, kuris naujai įėjo į rinką, neturėjo jokių ankstesnių įsipareigojimų. Tačiau lietuviams teko varžytis su dar keliomis Danijos, Švedijos baldų gamybos įmonėmis. P.Žemaitis prisimena, jog viešbutyje lietuvių baldų gamintojams buvo atverti visiškai tušti kambariai – statytojai pasirūpino tik vonios zona.

„Kambariai buvo apie 11 kvadratinių metrų ploto. Ir įėję juos radome visiškai tuščius. Visi baldai – lovos, atkaltės, kabyklos, suoliukai viešbutyje „Zleep hotel upplands vasby“ – mūsų gaminti. Švedijos viešbutyje netgi darėme specialius medinius baldakimus, grindų pakylas“, – sakė P.Žemaitis.

Pašnekovo teigimu, gamintojo atrankos procesas, kurį vykdė viešbučio atstovai, buvo sudėtingas, tačiau labai įdomus ir suteikęs vertingos patirties.

„Būsimo viešbučio projekto pristatymas, prisimenu, truko 10 valandų. Visi kartu su konkurentais iš Danijos, Švedijos, Norvegijos, suėjome į vieną kambarį ir pateikėme savo pasiūlymus. Tiksliau, atsakinėjome į užsakovų užduodamus klausimus, nebuvo aptariamos tik kainos. Po mėnesio, pateikę kainas, sulaukėme sprendimo“, – prisiminė pašnekovas.

„Arpolis“, siekdamas šio stambaus užsakymo, nusprendė padaryti daugiau, nei prašoma – išsinuomoję tuščią erdvę Kopenhagos centre, Danijoje darbuotojai sumontavo vieną būsimo viešbučio baldų komplektą ir tuomet atsivežė čia viešbučio atstovus.

„Jie to neprašė, bet kai parodėme, buvo susižavėję ir suprato, kad galime padaryti vienu žingsniu daugiau nei reikia dėl savo kliento. Negaliu pasakyti, ar be šio siurprizo būtume gavę įrengti viešbutį. Mūsų konkurentai buvo įmonės, turinčios 10 – 50 milijonų eurų metinę apyvartą. Mes – mažesni. Žinau, kad užsakovas labai bijojo vėlavimų, sutartyje buvo numatyta 10 000 eurų bauda už kiekvieną pavėluotą dieną. Tačiau mes visus kambarius užbaigėme tą dieną, kurią ir buvome pažadėję“, – sakė P.Žemaitis.

Skandinavai daugiau galvoja apie funkcionalumą, nei apie baldą

Kuo skiriasi lietuviško ir užsienio viešbučio apstatymas baldais?

„Pastebėjau, kad lietuviai perka stalą, spintą, lovą, skandinavai – vietą pasidėti drabužiams, darbo vietą. Žinau viešbutį Kaune, prie oro uosto, kur stovi didžiulė dviejų metrų pločio spinta. Ji – švarutėlė, nes ja niekas nesinaudoja. Juk atvykęs į oro uosto viešbutį vienai dienai atsidarai lagaminą ir pasikabini vos porą rūbų. Švedijoje viešbutyje yra rūbų kabykla ar tiesiog kabliukai ir lentynos sulankstytiems rūbams pasidėti. Skandinavijoje daug dažniau užduodamas klausimas: o kam to reikės? Kaip tas baldas tarnaus? Kaip jis atrodys po 5-erių metų?“ – patirtimi dalinosi „Arpolis“ vadovas.

Negana to, Švedijos verslininkai skaičiuoja, kiek energijos ir laiko kaskart reikės tam kambariui sutvarkyti, nuvalyti dulkes. Kitaip tariant, jie skaičiuoja, kaip šiandienos sprendimai turės įtakos ateities kaštams, viešbučio išlaikymui.

Kalbant apie dizaino sprendimus – užsakovai jau turi aiškų vaizdą, kaip turi atrodyti viešbučio kambarys. Danijoje, kaip juokauja P.Žemaitis, kas antras gyventojas yra architektas, todėl siūlyti savo dizaino idėjų užsakovams neprireikia.

„Jie jau turi koncepciją, baldų brėžinius, prašoma tik geriausių techninių sprendimų“, – sakė pašnekovas.

Bendrovės vadovas džiaugiasi, kad pavyko užmegzti tiesioginį ryšį su klientu, be tarpininkų, tuomet galima geriau suvokti jo poreikius ir greičiau reaguoti į iškilusius nesklandumus. Galbūt todėl neseniai gautas antras užsakymas iš šio viešbučių tinklo – bendrovė įrengs ir viešbutį „Zleep Lyngby“ Kopenhagoje.

Įmonė kol kas nėra sulaukusi užsakymų iš Lietuvos viešbučių, tačiau P.Žemaitis teigia, kad tokį užsakymą mielai įgyvendintų.

Balansas tarp privatumo ir bendrystės biure – visiems kartu vis tik nėra taip gerai

Atsikūrusios ir sėkmingai Lietuvos bei užsienio biurams baldus gaminančios bendrovės „Narbutas Lietuva“ direktorius Vilius Gudavičius apžvelgė sparčią biuro erdvių ir darbuotojų poreikių kaitą per pastaruosius dešimtmečius.

„Prieš 20 metų „lygis“ buvo turėti savo kabinetą ir dirbti vienam, tada prieš 10 metų biuro darbuotojai jau buvo grupuojami į smulkias, bent 4 žmonių grupeles ar padalinius. Dar vėliau pradėjome judėti prie atviro biuro tipo, kur visi dirba vienoje erdvėje, o dabar matome, kad šis sprendimas neveikia taip gerai, kaip norėtųsi“, – šypsojosi V.Gudavičius.

Pašnekovo teigimu, jei anksčiau visas dėmesys įrengiant biurą buvo sutelktas tik į darbo vietas ir galbūt 10 proc. erdvės bei dėmesio buvo skiriama minkštosioms dalims, o dar 10 proc. – nestandartiniams sprendiniams, šiandien tiek darbo vieta, tiek minkštieji baldai, tiek nestandartiniai sprendimai biure yra tolygiai svarbūs.

„Keičiasi paties biuro kaip organizmo dinamika: greitėjant darbo tempui, žmonės daugiau juda tiek biure, tiek už jo ribų – dažniau komunikuoja ne laidiniais telefonais, o skambučiais, žinutėmis ar susitikę gyvai“, – pastebi V.Gudavičius.

Dėl šios priežasties stacionarus darbo stalas su stacionaria darbo kėde užleidžia vietą ergonomikai – reguliuojamo aukščio darbo stalams, ergonominėms, patogioms kėdėms.

Pagrindinis principas: biure – kaip namuose

V.Gudavičius parodoje „Baldai Interjeras Dizainas“ organizuojamoje konferencijoje „Baldai verslui – iššūkiai ir galimybės“ kalbės apie „(Ne)dinamiškus biurus“. O kas daro biurą dinamišku?

„Žmonėms rūpi jų sveikata. Jei kas būtų anksčiau pasakęs, kad pradirbus 40 minučių atsisėdus, kitas 15 minučių reikėtų dirbti atsistojus – niekas nepatikėtų, – sakė V.Gudavičius. – Šiuolaikiniam dinamiškam darbuotojui patogu dirbti bet kur: tiek kavinėje, tiek namuose, tad į biurų rinką sparčiai žengia baro aukščio kėdės bei pasitarimų stalai, prisėdimai prie pusbario trumpam darbui bei kintamo aukščio staliukai darbui ant sofos“.

Kitaip tariant, biurai tampa antrais namais – kad juose jaustumėtės tarsi keliaudamas po skirtingas savo namų erdves ir kartais „įkristumėt“ į sofą padirbėti minkščiau. Pasak „Narbutas Lietuva“ vadovo, didžiosios kompanijos, besistengdamos išlaikyti savo darbuotojus, vis dažniau įrengia jiems ne tik poilsio ir miego kambarius, bet ir biuro aplinkoje stengiasi sukurti kuo daugiau namų jaukumo įspūdžio.

Tačiau jaukumas nesiderina su kolegų kartais skleidžiamu triukšmu. Todėl biuro baldų pirkėjai ieško akustikos sprendimų ne tik sienų gipse, bet ir balduose.

„Didelis dėmesys dabar – minkštiesiems baldams, kurie gali suteikti privatumo, pavyzdžiui, minkštasuoliai aukštomis apkaltėmis, ar jų junginys, suformuojantis uždaresnę erdvę“, – kalbėjo V.Gudavičius.

Erdvių suskaidymas ir jų pritaikymas kintantiems biuro poreikiams – jau ir baldininkų reikalas

Pašnekovo teigimu, kinta netgi biuro zonos. Sakote, kiekvienas biuras privalo turėti didžiulį konferencijų kambarį? Tačiau nebeužtenka turėti šešiaviečių pasitarimų kambarių ir vienos vadovų susitikimų salės dvidešimčiai žmonių. Tokios erdvės tiesiog tampa neefektyvios.

„Rinkoje vis dažniau matomi mikro susitikimų kambariai keturiems arba dviems, taip pat skambučiams atlikti skirti kambariai vienam. Tokie sprendiniai yra ne tik statybininkų atsakomybė – kuo toliau, tuo labiau tai tampa ir baldininkų sritimi, kur erdvės skaidymo sprendimai gali būti lengvai pakeičiami“, – sakė V.Gudavičius.

Šiandien „Narbuto“ baldai drąsiai konkuruoja su užsienio produkcija, o kaina ir gamybos tempu neretai aplenkia konkurentus.

„Dizaino prasme taip pat nenusileidžiame užsienio gamintojams – baldų serijas kuriame ne tik su žinomais Lietuvos dizaineriais, tokiais kaip Gediminas Juška, bet ir su Danijos bei Italijos dizaineriais: Nielsu Hvassu, Christina Strand, Adrianu Baldanziu, Alessandru Novelliu bei daugeliu kitų“, – kalbėjo pašnekovas.

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad biuro baldų rinka tiesiog gamina darbo stalus ir kėdes, iš tiesų jai nuolat reikia prisitaikyti prie pokyčių: didieji kėdžių gamintojai telkia pajėgas biuro akustinių zonų bei supynių gamybai, stalų gamintojai jau bando savo jėgas įvairiuose informacinių technologijų sprendimuose.

„Biuro baldų gamintojas „Narbutas“ taip pat – prieš 28 metus pradėjęs nuo darbo stalo, šiandien savo pasiūloje turi visą biuro baldų pasirinkimą kiekvieno skirtingiems poreikiams. Savo klientams siūlome ne tik standartinius ar nestandartinius sprendimus, išmaniuosius biuro sprendinius, bet turime ir savo daugiau nei 50 užsienio partnerių tinklą“, – sakė V.Gudavičius.

„Narbuto“ įmonių grupė šiuo metu eksportuoja daugiau nei 94% savo gaminamos produkcijos į 60 užsienio rinkų, o didžiausių biuro baldų gamintojų sąraše užima 34 vietą. Kokios lietuvių baldininkų galimybės sulaukti užsakymų iš užsienio – šia tema bus diskutuojama konferencijoje „Baldai verslui – iššūkiai ir galimybės“ parodoje „Baldai Interjeras Dizainas 2019“ spalio 3 – 5 dienomis.

Turite klausimų?

Konsultuojame visais klausimais, susijusiais su naujų renginių organizavimu, bilietų pirkimu ir pan.

Parašykite mums

Gaukite naujienas pirmi

Gauti informaciją apie naujausius renginius, parodas ir kitas naujienas

Jūsų asmens duomenys yra renkami ir tvarkomi, siekiant įvertinti Jūsų poreikius ir pateikti UAB „ Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO“ tinkamiausią pasiūlymą. Užpildydami šią formą, Jūs sutinkate kad su mūsų "Privatumo Politikoje" aprašytomis taisyklėmis

×

Turite klausimų?

    Sutinku gauti projekto informaciją ir pasiūlymus, o jų parengimui naudoti aukščiau pateiktus duomenis. Bet kuriuo metu turiu teisę atšaukti savo sutikimą apie tai pranešus el. paštu.