2018 10 02

Lietuvių dizainerių darbai pasiekia ir pasaulio garsenybių namus

Lietuvos baldų dizainerių darbai savo sprendimais, funkcionalumu įtinka ir NATO, ir Claudiai Schiffer. Pasak dizaino specialistų, pasaulyje esame gerai žinomi ir garsėjame tuo, kad bene sparčiausiai perimame naujausias gamybos technologijas, o estetiką puikiai suderiname su šiuolaikiniam žmogui svarbiu funkcionalumu.

„Šiandieniniame sparčiai besivystančiame pasaulyje žmonės nemažai keliauja, todėl baldų ir interjero dizaine ypač aktualūs daugiafunkciniai sprendimai. Žmonės vis dažniau renkasi baldus, kuriuos galima transportuoti, perrinkti ar atnaujinti, o medžiagos būtų ilgaamžės“, – sako Audronė Drungilaitė, Lietuvos dizaino forumo direktorė.

Svarbu funkcionalumas ir gamybos technologija

Pasak A. Drungilaitės, kartais baldų sėkmę gali nulemti tiesiog atsiradimas tinkamoje vietoje tinkamu laiku – pritaikius naujausias technologijas. Nors norint žengti koja kojon su šiuolaikinėmis tendencijomis reikia nemažai investicijų, o Lietuvos baldų gamintojams tai puikiai sekasi.

„Gyvename praktiškais laikais ir baldai yra reikalingi tam, kad jie tarnautų žmogui, darytų gyvenimą patogesnį ir lengvesnį. Ne visi nori tarnauti baldui, kuris gal ir gražus, bet neatlieka savo funkcijos, o jo priežiūra užima begalę laiko. Puikūs pavyzdžiai, kaip gamybos technologijos padeda patogiau gyventi, yra tyliai užsidarantys virtuvės stalčiai, išlankstomos sofos“, – pasakoja Lietuvos dizaino forumo direktorė.

Pati dažnai besilankanti tarptautinėse parodose A. Drungilaitė sako ten sutinkanti nemažai lietuvių, kurie ne tik ieško, bet ir patys pristato pasaulinius rinkos žaidėjus sudominančias naujoves. Pavyzdžiui, lietuviai kilimų gamintojai, kurie vilnai skirtas taftingo mašinėles pritaikė lininių kilimų audimui.

Sėkmingas baldas – nepastebimi sprendimai

Vos per keletą minučių surenkama kėdė sudaryta iš 7 elementų – 6 vienodo dydžio ir formos įsukamų medinių strypų bei vientisos uosinės sėdimosios dalies. Tai – lietuvaičių sukurta kėdė „Naïve“, kuri puikiai atitinka universalius žmonių poreikius. Jos autoriai – Vilniaus dailės akademijos ir Karališkosios Danijos akademijos absolventai Inesa Malafej ir Arūnas Sukarevičius, įkūrę dizaino studiją „etc.etc.“.

Pasak dizainerės I. Malafej, kuriant baldą svarbiausia atsižvelgti, kur jis stovės ir kaip gali pakeisti atmosferą, kuri namams ar biurui suteikia jaukumo.

„Baldo kūrybos pradžia būna įvairi – arba konkretūs užsakymai, arba mūsų inicijuoti projektai. Kuriant baldą svarbu atrasti savitą, organišką ir aiškų sprendimą, kad to didelio darbo nebesimatytų. Geriausi sprendimai nebūtinai yra matomi plika akimi – jie jaučiami“, – baldo sėkmės receptu dalinasi I. Malafej.

I. Malafej ir A. Sukarevičius yra pirmieji lietuviai dizaineriai pelnę tokius prestižinius dizaino apdovanojimus kaip „Red Dot“ ar „iF“ („iF Design Awards“).

Kaip sukurti sėkmingą baldą bus diskutuojama šiųmetinėje tarptautinėje parodoje „Baldai. Interjeras. Dizainas“ spalio 11–13 d. vyksiančioje parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Lietuviški vardai pasaulinių žvaigždžių namuose

Pasak A. Drungilaitės, Lietuva turi nemažai baldų gamybos sėkmės pavyzdžių, kurie yra geidžiami tolimiausiuose pasaulio kampeliuose.

„Štai Lietuvių dizaino studijos „etc.etc“ kurti baldai stovi NATO centrinėje būstinėje, EMKO prekiniam ženklui priklausanti, dizainerio Daliaus Razausko sukurta, apvali sieninė spintelė „Multifunctional Pill“ kabo garsaus modelio Claudios Shiffer vaiko kambaryje“, – lietuvių kurto dizaino sėkmės pavyzdžiais dalinasi A. Drungilaitė.

Pasak verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovo Aivaro Kniežos, sėkmė atsispindi ir ekonomikoje: baldų pramonė užima ženklią visos eksporto rinkos dalį ir ji sparčiai auga.

„Lietuvoje turime ne tik aukštos kvalifikacijos jaunuosius specialistus bei baldų dizaino profesionalus, bet ir plačiai išvystytą baldų gamybos pramonę. 2017 metais jos vertė siekė 1,5 mlrd. eurų ir buvo 12 proc. didesnė nei 2016-aisiais. Pernai eksportuojamų baldų kiekis padidėjo 6 proc. Taip pat augo ir eksportuojamų baldų kainos – beveik 4 proc.“, – sako A. Knieža ir priduria, kad pagrindinėmis baldų eksporto partnerėmis ir toliau išlieka Švedija, Norvegija bei Vokietija.

Vystytis baldų pramonei, pasak A. Kniežos, padėtų ne tik dizainerių ar gamybininkų, bet ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimas.

Atrasti ne tik Lietuvos dizainerių darbus, bet ir susipažinti su pasaulinėmis interjero tendencijomis spalio 11-13 d. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ laukiami tie, kurie nori pasisemti originalių idėjų, kaip sukurti patogią, stilingą ir funkcionalią savo namų aplinką. Penkiose parodos ekspozicijos salėse bus pristatomos naujausios įvairios paskirties baldų kolekcijos, autorinio dizaino baldai, interjero tendencijos ir sprendimai, medžiagos, detalės bei įrengimai baldų gamybai.

Turite klausimų?

Konsultuojame visais klausimais, susijusiais su naujų renginių organizavimu, bilietų pirkimu ir pan.

Parašykite mums
×

Turite klausimų?