Prisijungti

Registruotis

Login

Register

2017 01 12

Profesinis mokymas: kada automobilių mechanikai nukonkuruos teisininkus?

Stiprų ryšį su darbo rinka išlaikančios profesinės mokyklos Lietuvoje sėkmingai nusikratė paskutinio pasirinkimo etiketės. Tai, kad profesinio išsilavinimo prestižas auga, įrodo ir šiose mokyklose didėjanti aukštąjį išsilavinimą turinčių mokinių dalis. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2010 metais tokių buvo vos 12-a, o 2015-aisiais – beveik 1,6 tūkst, arba 6,7 proc.

Vis daugiau jaunų žmonių kryptingai renkasi profesinį mokymą dėl žemiškų, paklausių specialybių ar norėdami įgauti žinių bei įkurti nuosavą verslą. Ekspertai pastebi, kad anksčiau milžinišku populiarumu pasižymėjusios teisininko profesijos atstovams šiuo metu yra ypač sunku įsidarbinti, o 70 proc. profesinių mokyklų absolventų greitai randa darbą pagal specialybę.

Gąsdinti ar rekomenduoti?

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vedėjas dr. Mečislavas Griškevičius teigia, jog profesinis mokymas atspindi tiek mokslų kokybės kilimą, tiek stojančiųjų skaičiaus augimą.

„Kažkada vidurinėse mokyklose gąsdindavo, kad jei būsi blogas mokinys, turėsi eiti į profesinę mokyklą. Dabar to nebėra. Profesinės mokyklos atrodo žymiai geriau, pačios programos geriau organizuotos. Šiuo metu jos vis labiau traukia žmones. Kai kur tėvų požiūris skeptiškesnis, bet kai jie atvažiuoja ir pamato kaip atrodo, pavyzdžiui, mūsų laboratorijos, ima žiūrėti palankiau. Todėl paskutinius ketverius metus stebima savotiškai paradoksali tendencija: į profesines mokyklas stoja vis daugiau mokinių, nors pačių profesinių mokyklų skaičius mažėja. Labiausiai jaunimą masina atsirandančios naujos, perspektyvios mokymo programos“, – aiškina M. Griškevičius.

Anot jo, bene daugiausiai jaunimo pritraukia programavimo specialybė. Šalyje steigiantis užsienio įmonių centrams, per pastaruosius keletą metų šios specialybės paklausa išaugo kelis kartus, tad dabar profesinė mokykla gali tapti vienu tiesiausių ir greičiausių kelių į gerai apmokamą darbą.

„Visuose didžiuosiuose miestuose norinčių mokytis programavimo skaičius yra didžiulis. Nieko keisto turint omenyje, jog vėliau įsidarbina beveik 100 proc. jį baigusių“, – džiaugėsi M. Griškevičius, pridurdamas, jog tokia statistika parodo glaudų profesinių mokyklų ir verslo atstovų ryšį, kurio taip siekia dauguma universitetinių mokslo įstaigų.

Labiausiai trūksta statybos sektoriaus ir baldų pramonės darbuotojų

Tarp populiariausių šiemet, kaip ir anksčiau, išlieka automobilių mechanikų, grožio specialistų, virėjų ir barmenų specialybės. Labiausiai darbuotojų stinga įvairioms statybų sektoriui bei baldų pramonei reikalingoms profesijoms.

Oficiali statistika patvirtina, kad profesinis mokslas yra finansiškai patraukli alternatyva studijoms universitete: 70 proc. mokinių greitai po baigimo randa darbą pagal specialybę, 15 proc. išvyksta jo ieškoti į užsienį, 7 proc. stoja į aukštąsias mokyklas, o likę 8 proc. renkasi karinę tarnybą, kuria šeimą ar dėl kitų priežasčių kuriam laikui pasitraukia iš darbo rinkos.

„Vilniaus verslo ir automechanikos mokyklos“ direktorė Elena Pelakauskienė pasakoja, jog šiandien jaunimas labiau ir tikslingiau domisi profesiniu ugdymu.

„Pernai priėmėme apie 23 tūkst. mokinių, tai 1 600 daugiau nei užpernai. Stojančių skaičius kasmet didėja. Stengiamės pristatyti savo mokyklą kuo įdomiau, leisti jaunimui pasikalbėti ne tik su darbuotojais, bet ir dabartiniais mokiniais. Šiandien jaunimo požiūris į profesinį mokymą keičiasi, patys abiturientai juo noriau domisi“, – teigia direktorė.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. profesinio mokymo įstaigos iš viso parengė 15,3 tūkst. specialistų, tarp jų daugiausia inžinerijos (3,3 tūkst.), vadybos ir verslo (3,1 tūkst.), paslaugų asmenims (3,1 tūkst.), architektūros ir statybos (2 tūkst.).

Tiesus kelias į nuosavą verslą

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas dr. M. Griškevičiaus teigimu, profesinis mokymas itin svarbus mažesniuose regionuose.

„Regionų profesinių mokyklų atstovai atlieka apklausas, kad sužinotų, kokios specialybės reikalingiausios. Stengiamasi, jog žmonės rastų reikalingą, gerai apmokamą darbą ir jiems nereikėtų išvažiuoti kitur“, – pasakoja Profesinio mokymo skyriaus vedėjas.

Tuo tarpu E. Pelakauskienės manymu, mažesniuose miestuose amato subtilybes perpratę mokiniai gali daugiau nei vien dirbti samdomą darbą – ne vienas jos mokyklos mokinys vėliau pradėjo nuosavą verslą.

„Ne visi mokiniai ir ne visi tėvai žino, kaip profesinis mokymas pasikeitė. Stengiamės kuo geriau supažindinti juos su naujomis mūsų naudojamomis technologijomis, taip leisdami jaunimui iš tiesų apsispręsti ir teisingai pasirinkti“, – pasakoja „Vilniaus verslo ir automechanikos mokyklos“ direktorė, prisimenanti, jog būna ir tokių atvejų, kai norėdami daugiau praktinių įgūdžių į jos mokyklą ateina aukštąjį išsilavinimą jau turintys žmonės norintys savo karjerą kreipti nauja kryptimi.

Eurostato vertinimu, 2013 metais Europos Sąjungoje viduriniame mokymo lygmenyje, kuris apima bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, profesijos mokėsi 48,3 proc. mokinių , o Lietuvoje – 27,6 procento.

Daugiau informacijos apie profesines studijas bei kitas alternatyvas mokyklas baigiantiems abiturientams bus galima sužinoti vasario 2-4 d Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Studijos“. Svarbiausias metų švietimo ir išsilavinimo renginys šiemet lankytojus pasitinka su šūkiu „Laisvė rinktis!“ ir siekia jaunimą supažindinti su kuo įmanoma didesne išsilavinimo galimybių įvairove, tarp jų – galimybe mokytis profesinėje mokykloje.

Turite klausimų?

Konsultuojame visais klausimais, susijusiais su naujų renginių organizavimu, bilietų pirkimu ir pan.

Parašykite mums

Gaukite naujienas pirmi

Gauti informaciją apie naujausius renginius, parodas ir kitas naujienas

Jūsų asmens duomenys yra renkami ir tvarkomi, siekiant įvertinti Jūsų poreikius ir pateikti UAB „ Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO“ tinkamiausią pasiūlymą. Užpildydami šią formą, Jūs sutinkate kad su mūsų "Privatumo Politikoje" aprašytomis taisyklėmis

×

Turite klausimų?

    Sutinku gauti projekto informaciją ir pasiūlymus, o jų parengimui naudoti aukščiau pateiktus duomenis. Bet kuriuo metu turiu teisę atšaukti savo sutikimą apie tai pranešus el. paštu.