Prasidėjo dvi parodos – „Mokykla 2022“ ir „Studijos & Karjera 2022“

Šiandien Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO prasidėjo švietimo inovacijų paroda „Mokykla  2022” bei tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Karjera & Studijos 2022”. Pasak parodos organizatorių, šiemet labai daug dėmesio bus skiriama mokytojo profesijos prestižo svarbai ir gerinimui. Ar mokytojo profesijos prestižas iš tiesų „šlubuoja”? Kokie ženklai ir kada parodo, kad reikia didinti mokytojo profesijos prestižą? Apie visus įmanomus būdus ir priemones bus diskutuojama antrą parodos dieną (kovo 31 d.)  pirmą kartą Lietuvoje organizuojamame „Ateities mokytojų forume“. 

Pasak asociacijos „Žinių ekonomikos forumas” direktoriaus Armino Varanausko, kuris daug dėmesio skiria mokytojų prestižo kėlimui, jei tokios problemos nebūtų – mes apie tai ir nekalbėtume. „Jei šia tema kalbama, vadinasi, problema iš tiesų yra. Tik, matyt, kiekvienas kalbėdamas apie prestižą galvoje turi vis kiek kitokį suvokimą. Dėl to mums nėra lengva susikalbėti ir rasti nuoseklių ir kryptingų būdų, kaip galima būtų šią problemą spręsti. Visgi pripažinimas, kad kažkas yra negerai, yra pirmas žingsnis problemos sprendimo link. Todėl tiek „Žinių ekonomikos forumo” organizuojami Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai, tiek tokio pobūdžio, kaip „Ateities mokytojų forumas“, renginiai – labai reikalingi“.

Jam pritaria ir „Pažinimo medžio“ ir Karalienės Mortos mokyklų mokytoja, aktyvi švietimo bendruomenės narė, Kristina Petrošienė: „Visame pasaulyje pastaraisiais dešimtmečiais atliekamų tyrimų rezultatai rodo, kad mokytojo profesijos vertė yra sumenkusi. Jei skaitome knygas arba žiūrime dokumentiką apie ankstesnius laikotarpius, matome, kad mokytojai buvo išsilavinę žmonės, padedantys auginti jaunimą, perteikiantys jiems vertybes, formuojantys dorą, gerą ir sąžiningą žmogų, lyg visuomenės šviesuoliai. Visame pasaulyje buvo juntama tokia tendencija, kad mokytojas – žmogus, kuris dalijasi savo patirtimi, išmintimi ir žiniomis su jaunais žmonėmis, taip augindamas naują bei šviesią kartą. Bet šis visuomenės požiūris, ne tik Lietuvoje, yra  pradingęs. Šiandien mokytojai nesimėgauja pagarba ir pozityviu požiūriu į savo profesiją. Tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės vis dar vangiai renkasi mokytojo profesiją“.

Įvardijo priežastis, nulėmusias mokytojo profesijos prestižo smukimą 

Kalbinti ekspertai išskiria kelias priežastis, dėl kurių mokytojo autoritetas sumenko. Jų nuomone, tai lėmė perdėti tėvų lūkesčiai, maži atlyginimai ir, žinoma, pasikeitusios visuomenės vertybės: „Viena iš priežasčių, kodėl toks požiūris į mokytojo profesiją susiformavo yra tai, kad mes esame linkę susifokusuoti į neigiamus pavyzdžius. Dažnai tai pavieniai atvejai, bet mes juos priskiriame visai sistemai. Tačiau tai – neteisinga. Mes tikrai turime labai daug puikių mokytojų. Todėl suabsoliutinti ir sakyti, kad mokytojų niekas nemėgsta ir negerbia, kad jie neturi prestižo – būtų netiesa. Kita svarbi priežastis yra ta, kad šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje autoritetas neatsiranda savaime, vien tai, kad žmogus vyresnis, nereiškia, kad jis bus autoritetas. Autoritetas turi būti pelnomas ir mes turime nepamiršti, kad šiuolaikiniame pasaulyje tas autoriteto turėjimas irgi pasireiškia nebūtinai tais pačiais būdais, kaip anksčiau“, –  sako A. Varanauskas.

Jam pritaria ir K. Petrošienė: „Atlyginimų dydžiai taip pat turi reikšmę. Bet tai nėra lemiamas faktorius. Vis tik požiūris, manau, yra svarbiausias, nes visuomenė kelia be galo didelius lūkesčius mokytojams.  Negalima pamiršti, kad vaiko lavinimas vyksta ne tik mokykloje. Metai, praleisti mokykloje, yra svarbūs, bet tai nėra vienintelis faktorius, lavinantis vaiką. Tėvai yra svarbiausi žmonės vaiko gyvenime iki atsiranda bendraamžiai. Jei visuomenė blogai atsiliepia apie mokytojus, šeimos besąlygiškai gina savo vaiką, kuris objektyviai nesimoko ir visą atsakomybę permeta mokytojui, tai pastarojo pečius užgula siaubinga našta. Tai yra neįmanoma misija – vienam prisiimti atsakomybę už jauną žmogų, todėl efektyvus gali būti tik visų pusių bendras darbas. Nepaisant skambių frazių, kad mokytojo profesija iki 2025 m. taps prestižine, požiūris į mokytoją išlieka rezervuotas“.

Pasak K. Petrošienės, gali būti, jog itin dideli lūkesčiai lemia, kad į pedagogikos studijas dauguma jaunuolių stoja tik tuomet, jei nepavyksta įstoti kitur. Aplink kiekvieną mokytoją buriasi didžiulė bendruomenė: ne tik vaikai, tėvai, bet ir kolegos, mokyklos administracija, visuomenė. Jei santykis su suinteresuotomis šalimis nėra geras, vien pašaukimas kokybės nesukurs. O jei pašaukimo nėra? Būsimi mokytojai tam tikra prasme irgi yra tarsi mokiniai. Jie juk auginami universitete, kuriame mokomi ne tik dalykinių žinių, bet ir kūrybiškumo, kritinio mąstymo, gebėjimo bendrauti, spręsti problemas ir žinoti dėstomą dalyką. Tačiau jie, kaip ir mokiniai, taip pat susiduria  su motyvacijos stoka, todėl turėtų gauti įrankius, skirtus išsaugoti ar auginti ne tik mokinių, bet ir savo motyvaciją,  puoselėti asmenybę. Savo, ne tik kitų.“

Įvardijo būdus, kurie padėtų spręsti šią problemą 

Arminas Varanauskas sako, kad vienas iš būdų spręsti mokytojo profesijos prestižo klausimą yra ir jų organizacijos pasirinktas būdas – fokusuotis į gerus pavyzdžius ir garsiai kalbėti apie tai, kad Lietuvoje yra daug puikių mokytojų, kuriuos pakvietus į bet kurią pasaulio sceną, jie ne tik nepadarytų gėdos Lietuvai, bet ir puikiai jai atstovautų.

„Tokiu būdu mes bandome parodyti, kad švietimo sistemoje nėra viskas blogai, kad turime puikių talentų, stengiamės rodyti ką jie daro, nes geri pavyzdžiai yra užkrečiami. Mes stengiamės įkvėpti jaunus žmones sekti šių specialistų keliu, paskatinti kitus kolegas vietoje daugybę metų taikomo metodo pabandyti ką nors naujo. Tai – gyva sistema, kuri turi nuolat vystytis.“.

1. Petrošienės nuomone, autoritetu mokiniams gali tapti tik žmogus, kuriam jie rūpi: „Kai mokiniai pajunta, kad tau jie rūpi ir tavimi gali pasitikėti, saugiai jaustis, tada iš jų galima sulaukti tiek pagarbos, tiek meilės, tiek ilgalaikių santykių. Mokytojui irgi reikia nulipti nuo pjedestalo ir suprasti, kad per gerą santykį su mokiniais ateis ir geresni akademiniai rezultatai. Jei negerbi savo partnerio, tai kodėl jis turėtų gerbti tave?

Vienos mokyklos vadovas yra labai gerai apibūdinęs mokinių ir mokytojų santykius, bendrai suaugusiųjų ir vaikų santykius: mes reikalaujame iš vaikų kaip iš suaugusiųjų, bet elgiamės su jais kaip su vaikais. O reikėtų daryti atvirkščiai: elgtis su vaikais kaip su suaugusiaisiais, bet reikalauti kaip iš vaikų. Tai reiškia – leisti jiems klysti ir  nesipiktinti, jei jie neparodo pagarbos. Pirmiausia pats mokytojas turi brandžiai reaguoti, nes vaikai mokosi ne iš žodžių, o iš pavyzdžių. Todėl mokytoją reikia paruošti ne tik dalykinėje srityje, bet reikia stiprinti ir jo gebėjimus veikti stresinėse situacijose, bendrauti su skirtingų socialinių sluoksnių vaikais, nustatyti ir atlaikyti ribas, kitaip tariant – jam reikia aukščiausio lygio psichologinio pasiruošimo. Tai – neatskiriama mokytojo profesijos dalis“.

Mokytojai patys turėtų keisti požiūrį į savo profesiją 

K. Petrošienė sako, kad mokykloje dažnas požiūris, jog mokytojas yra didelis ir protingas, o vaikai – maži ir kvaili. Todėl visiems mokytojams ji pataria keisti požiūrį. „Jei norime, kad mūsų profesija būtų laikoma prestižine, pagalvokime apie savo pačių požiūrį į šią profesiją, apie pasirengimą, pasišventimą ir pagarbą. Dažnai girdžiu iš mokytojų, kad, jei tik turėtų galimybę kur nors išeiti, iš karto tai padarytų. Kokią žinutę tuomet mokytojai siunčia aplinkai? Kad jų profesija nieko verta? Dažnai šis nusivylimas būna pagrįstas, nes tiek vaikai, tiek jų tėvai, tiek vadovybė ir visuomenė kartais nepagarbiai elgiasi. Tačiau aš mokytojų klausiu: ar padarėte viską, kad santykis su suinteresuotomis grupėmis būtų konstruktyvus? Jei nori, kad mokinys pasisveikintų su tavimi koridoriuje, ar atsakai tuo pačiu? Ar paklausi mokinio kaip jam sekasi? Ar pats žengi pirmą žingsnį artimesnių santykių link? Koks santykis su administracija? Ar jie yra tavo partneriai? Visuomenės požiūris atliepia šias realijas. Mes dažniau pastebime blogus dalykus nei gerus ir atsiremiame į pagalbos mokytojui sistemos trūkumus. Ar mokytojai baudžiami už klaidas, ar jiems suteikiama pagalba, kad tos klaidos nesikartotų? Tai apima tiek psichologinę, administracinę pagalbą, tiek kokybiškas metodines priemones. Ką mokytojui daryti, jei jis mato netobulą vadovėlį ar mokymo programą? Juk vaiką jis ruošia ne gyvenimui, o egzaminui. Tai reiškia, kad mokytojas turi mažai laisvės. O kokia kūryba gali būti nelaisvėje?“

Labai svarbu pasitikėti mokytojais ir suteikti jiems laisvę 

Tiek K. Petrošienė, tiek A. Varanauskas sako, kad labai svarbu pasitikėti mokytojais ir suteikti jiems laisvės.

„Dar vienas dalykas, kurį valstybė pradeda daryti – suteikti mokytojui daugiau laisvės, o kartu – ir pasitikėjimo mokytojo sprendimais, kaip vykdyti ugdymą klasėje. Kitaip tariant,  įgalinti mokytoją priimti sprendimus ten, kur jis yra ekspertas. Aišku, turime atsižvelgti ir į tai, kad dalis mokytojų yra išugdyti sovietinės sistemos, turime į juos investuoti ir suteikti reikalingas kompetencijas darbui su šiuolaikine karta ir moderniomis priemonėmis. Taip pat kiekvienas iš mūsų galime padaryti labai paprastus dalykus: nustoti galvoti, kad visi esame švietimo ekspertai ir geriau už mokytojus žinome, kaip reikia tą daryti, nes taip nėra“, – sako A. Varanauskas.

Pasak K. Petrošienės, mokytojai nuolat  kovoja su dilema, kam jie rengia vaiką – egzaminui ar gyvenimui, mokyklos reitingams ar vaiko interesams. „Nuolatinė dilema, su kuria susiduria mokytojai:  kur einame – į plotį ar į gylį? Ar mokykloje psichologai skirti tik vaikams, ar ir mokytojams? Ar kokybiškos mokymo priemonės yra prabanga, ar tai, ką privalo turėti kiekvienas mokytojas? Jei mokytojas eina į kvalifikacijos kėlimo kursus ne dėl žinių, bet dėl pažymėjimo – tai yra sistemos trūkumas. Profesinis tobulėjimas mokytojo profesijoje yra kertinis dalykas. Mokytojas negali nesimokyti. Jis pirmiausia mokosi iš savo mokinių. Taip pat mokytojas turi ambicijų. Apie kokią karjerą mokykloje mes galime kalbėti? Apie vertikalią: mokytojas-pavaduotojas-direktorius, ar galime kalbėti ir apie horizontalią: tapti mokytoju mentoriumi, kuris gali padėti kitiems mokytojams augti, arba mokytoju ekspertu, kuris gali prisidėti prie, pavyzdžiui, vadovėlių ar ugdymo programų kūrimo.“

Be to, pasak K. Petrošienės, mokinių skaičiaus klasėje mažinimas būtų dar vienas pagarbos mokytojui ir jo profesijai įrodymas. Aktualu ir biurokratijos mažinimas. Valstybinėse mokyklose mokytojai yra užversti ataskaitomis, lentelėmis, kurios nugula į stalčius ir kurių niekas vėliau neskaito ir nieko su jomis nedaro.“

Mokytojais pasirūpinti taip pat reikia

Vienos mokyklos labai rūpinasi savo mokytojų profesiniu tobulėjimu, kuria motyvacines sistemas, puoselėja organizacinę kultūrą. „Svarbiausia, kad mokytojas turėtų ne tik naujausias darbo priemones, vadovėlius, kad tėvai jo nevaikytų ir nepriekaištautų, kad jo vaiko ko nors neišmokė, kad parašė per prastą pažymį ir panašiai. Ne mažiau svarbus ir mokytojo saugumo jausmo puoselėjimas ir profesinio bei asmeninio augimo užtikrinimas“, – sako K. Petrošienė.

Jau šešerius metus iš eilės Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus organizuojantis „Žinių ekonomikos forumas” kovo 31 d. LITEXPO lankytojams įrengs pabėgimo kambarį dezinformacijos tematika, taip pat švietimo bendruomenės narius kvies į diskusiją, kurioje pranešėjai kalbės apie inovatyvius mokymo būdus, atvirą mokyklą, mokymą be sienų ir ribų.  Įkvepiančius ir motyvuojančius pranešimus, skirtus mokytojams, skaitys konkurso nugalėtojai  – inovatyviausi mokytojai. Jie dalinsis savo patirtimi, papasakos savo sėkmės istorijas, kad ir kiti galėtų pasisemti įvairių minčių ir idėjų.

Kovo 30 dieną parodoje MOKYKLA 2022 „Žinių ekonomikos forumas“ kviečia pasisemti naujų idėjų erdvėje „Įsikvėpk!“. Čia inovatyviausi šalies mokytojai dalinsis savo gerosiomis praktikomis, novatoriškais darbo metodais ir naudingais įrankiais bei patarimais.

Micro:bit‘ų ir literatūros bendrystė

Lietuvių kalba ir literatūra – nėra tik praeitis ar dabartis, tai yra ateities kalba. Literatūra ir programavimas – sudėtingai tarpusavyje derinami dalykai, tačiau gali susijungti micro:bit kompiuteriuko (programavimo plokštės) pagalba. Būtent tuo padės įsitikinti pranešime „Makropamokos su micro:bit: literatūros pamokų klodai ir kodai“ aptariamos literatūros pamokų metu įgyvendinamos idėjos, kuriomis pasidalins „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų 2021” kalbų nominacijos laimėtoja Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos mokytoja Vaida Ambrasaitė.

„Integruotos pamokos skatina mokinius daugiau sužinoti apie literatūrą, kurti, konstruoti ir programuoti. Kitaip tariant, mokiniai gali įsikūnyti į keletą skirtingų vaidmenų: literatūros kritikų, rašytojų, programuotojų, menininkų. Kai micro:bit kompiuteriukas prabyla mokinių sukurtais ir suprogramuotais tekstais, nelieka abejonių – visi skirtingi vaidmenys yra be galo svarbūs, kuriant holistinį pasaulio modelį, jungiantį skirtingas sritis į nedalomą visumą,“- teigia Vaida Abrasaitė.

Kaip kelti STEAM bangas formaliojo ugdymo veiklose?

Nuo metų pradžios šalies STEAM laboratorijose darbuojasi mokytojai ir jų mokiniai. Mokytojai, kurie pasirinko šį bendradarbiavimo kelią jau šiandien siūlo mokiniams išskirtines sąlygas stiprinti praktinius gebėjimus, gerinti pasiekimus, kurstyti kūrybiškumą ir iniciatyvumą, auginti verslumą bei lyderystę ir atrasti kelią į profesinės veiklos lauką. Viena šių mokytojų – „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų 2021” laimėtoja Vilniaus licėjaus chemijos mokytoja ekspertė Rasa Žemaitaitienė, pranešime pasidalinsianti patirtimi, kaip Vilniaus licėjaus 139 mokinių kalcio karbonato CaCO3 vištų kiaušinių lukštuose ieškojimai „ridena“ STEAM ugdymo bangą.

Anot Rasos, nuolat kintanti aplinka bei visuomenės poreikiai keičia ir pamokoje keliamus klausimus bei mokinių veiklas formaliajame ugdyme. Dešimtmečiais nekintantis 45 minučių pamokų formatas reikalauja mokytojo profesionalumo bei kūrybiškumo, kad „ridentųsi STEAM banga per pamokų tvarkaraštį“. Organizuodama ir įgyvendindama formalųjį ugdymą Rasa kiekvienoje chemijos pamokoje, kviečia mokinius kartu ieškoti atsakymų į STEAM bangos amžinąjį variklį  ̶  klausimą „Kaip tai veikia?“.

Šie ir dar daugiau vertingų pranešimų Jūsų įsikvėpimui:

Svarstote rašyti vadovėlį, tačiau nežinote, nuo ko pradėti? Doc. Dr. Vilija Dabrišienė iš KTU inžinerijos licėjaus pranešime „Ar vadovėlius rašo rašytojai? Matematikos mokymo turinio kūrėjo pradžiamokslis“ pasidalins patirtimi, kaip rašomos mokomosios knygos.

Antano Vienuolio progimnazijos mokytojos Rasa Jagminė bei Rita Duogytė ir Vilniaus „Spindulio“ mokyklos mokytoja Inesa Jančioraitė Tichomirova papasakos apie novatorišką matematikos mokymo būdą pranešime „Matematika kitaip: Eduten Playground Vilniaus mokyklose“.

Jolita Stapurevičiūtė, dirbanti VGTU inžinerijos licėjuje ir Vilniaus „Minties“ gimnazijoje, pasidalins technologijų pamokų iššūkiais, kuriuos ji mato kaip naujas galimybes, pranešime „Technologijos. Iššūkiai ir galimybės“.

O gal ieškote būdų išsaugoti ir plėtoti kūrybiškumą bei motyvaciją, daugybę metų dirbdami mokytoja (-u)? Pasinaudokite proga išgirsti Snieguolės Bagočienės iš Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos pranešimą „Kūrybiškumo ir motyvacijos šaltiniai dirbant mokytoju“.

Nuotrauka Ingos Juodytės, „Žinių ekonomikos forumo“ iniciatyva „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2021”.

Kviečiame mokytojus į matematikos pamoką, kur visi mokysimės žaisdami ir vaidindami! Ši simuliacija leis patirti, kad matematika menas. Menas mąstyti. Menas susimąstyti ir išmąstyti. Žmogaus smegenys sutvertos išsiaiškinti, atrasti, sušukti Eureka! Dovanojant smegenims atradimo džiaugsmą kyla noras smalsauti toliau ir stiprėja nuostata, kad jos pačios gali ne tik mokytis, bet ir išmokti. Taip griaunamas įsitikinimą, kad matematiką (ar kitą mokomąjį dalyką, reiškinį) reikia smegenims išaiškinti. Muzika yra garsų matematika, dailė yra spalvų matematika. Logika yra literatūrinio teksto suvokimo būtina sąlyga. Tad matematika yra skaičių muzika, skaičių dailė ir joje būtina logika. O kaipgi mokyti matematikos vaidinant?

PLAYmath edukacinė programa remiasi, šiuolaikišką požiūrį į mokymąsi atliepiančiomis, patyriminio ir sužaidybinto mokymosi teorijomis, akcentuojančiomis aktyvų, įtraukų, besimokančiojo poreikius ir gebėjimus atitinkantį, turiningą ugdymo procesą. Tai inovatyvi, šiuolaikinio pasaulio iššūkius atitinkanti veikla, lavinanti penkis kūrybinio mąstymo įpročius – vaizduotę, smalsumą, atkaklumą, nuoseklią praktiką, ir bendradarbiavimą. Tad dalyvaujantys mokytojai galės patirti kaip smagiai, įdomiai ir netikėtai galima lavinti matematinį mąstymą.

Edukaciją veda Eksperimentinės kūrybinio mąstymo laboratorijos įkūrėjai Andrius Chomičius ir Gerda Surgautaitė – mokytojai ir praktikai, kurie moko virš 200 moksleivių nuo 1 iki 10 klasės trijose Klaipėdos mokyklose, naudodami unikalią metodologiją.

Kovo 30 dieną parodoje MOKYKLA 2022 pranešimas Į mokyklą – vaikai nuo 3 metų? Prancūzijos švietimo sistemos patirtis.

Pranešėjos: Eva Chiotis, Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus ikipradinės mokyklos direktorė ugdymui ir Eglė Belin, Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus Grande Section (5-6 m.vaikų) klasės mokytoja.

Tyrimai rodo, kad prieinamas ir kokybiškas ankstyvasis ugdymas ir ilgesnis dalyvavimas instituciniame priešmokykliniame ugdyme yra vienas iš stipriausių veiksnių, darančių įtaką geresniems mokinių pasiekimams vyresnėse klasėse. Lietuvoje taip pat pritarta privalomojo vaikų ugdymo ankstinimui, tačiau norint,  kad ankstyvasis ugdymas būtų kokybiškas, svarbu pritaikyti ugdymo programas, metodiką ir aplinką jaunesniems vaikams.

Prancūzijoje visiems vaikams privalomas ugdymas prasideda nuo 3 metų. Trimečiai prancūzai jau lanko ne „darželį“, o „mokyklą“. Baigę ikipradinę mokyklą, būdami 6-erių, jie yra jau pasiruošę be streso pradėti mokytis pirmoje klasėje.

Vilniuje veikiančio Tarptautinio prancūzų licėjaus mokiniams nuo 2 metų kiekvieną dieną tikros pamokos pagal pamokų tvarkaraštį, paruoštą atsižvelgiant į konkrečius pedagoginius tikslus. Kiekviena ikipradinės mokyklos klasė turi konkrečius pedagoginius tikslus, nustatytus pagal amžiaus grupes. Dienos tvarkaraščiai sudaromi taip, kad kasdien būtų kiekvieną iš 5 ugdymo sričių vystančių pamokėlių.

Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus direktorė ugdymui Eva Chiotis pasidalins prancūziškos švietimo sistemos patirtimi: kas daroma, kad vaikai yra pasiruošę pradėti mokytis jau nuo 3 metų amžiaus, kaip atrodo 3-5 metų mokinių diena, kaip mažiesiems pritaikoma aplinka, dienos režimas ir mokymo programos. Sužinosite, kokias prancūziško švietimo patikrintas rekomendacijas galima pritaikyti lietuviškame ikimokykliniame ugdyme.

Šis užsiėmimas, kuris vyks kovo 30 d. parodoje MOKYKLA 2022  – tai kvietimas sustoti ir pareflektuoti kokius žingsnius kiekvienas galime žengti, kai pastebime, jog džiugesį dirbant mokykloje ima keisti nuovargis ir ugnelė akyse pradeda gesti. Pranešėjos taip pat pasidalins savo patirtimis ir atradimais ieškant būdų kaip išlaikyti (ar susigrąžinti) vidinę ramybę dirbant mokykloje.

Užsiėmimą ves Aušra Degutytė – Kančauskienė bei Gabrielė Rimkutė.

Aušra Degutytė-Kančauskienė – „Renkuosi mokyti!“ programos alumnė, o dabar ir programos alumnų koordinatorė. Mokykloje „Pažinimo medis“ Aušra yra chemijos mokytoja ir STEAM projektų koordinatorė, taip pat dirba su nacionaliniais ir tarptautiniais kultūros bei švietimo projektais.

Gabrielė Rimkutė – psichologijos bei sociologijos išsilavinimą turinti lektorė, kuri ypatingą dėmesį skiria socialinių-emocinių įgūdžių ugdymui(si) tiek kasdienybėje, tiek formaliame bei neformaliame švietime. Gabrielė turi pedagoginio darbo patirties su įvairaus amžiaus žmonėmis, yra programos „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ alumnė, o dabar – šios programos komunikacijos koordinatorė. 

Apie programą „Renkuosi mokyti!“

Programa „Renkuosi mokyti!“ telkia švietimo bendruomenę – programos dalyvius ir alumnus, mokytojus, mokyklas – ir siekia į Lietuvos švietimą atnešti pozityvius pokyčius.

Siekdama pokyčių, programa pritraukia motyvuotus, į pagalbą kitam orientuotus dalyvius, kurie mokyklose dirba dvejus metus. Baigus programą, apie 75 proc. dalyvių lieka švietimo lauke ir tęsia darbą, kaip mokytojai, mokyklų vadovai, akademinės bendruomenės ar švietimo politikos nariai. Prie pokyčių prisideda ir šalies mokyklos – kartu su programos dalyviais jos įgyvendina pokyčio projektus.

Programa inicijuoja VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“. Pokyčius padeda kurti pagrindinis programos partneris „Vilniaus prekybos“ paramos fondas „Dabar“.

Švietimas ir visuotinė laimė. Graži utopija ar sumani strategija? T.S. Powdyel knygos “Mano Žalioji mokykla” ir kelio ženklų į laimę pristatymas.

Pranešėjas: Darius Radkevičius, verslo konsultantas, knygų leidėjas ir kelių knygų autorius. 2017 metais pradėta kurti serija dokumentinių filmų – interviu “Ateities mokykla ir/ar laimė”( kurie įkelti į Youtube); Nuo 2019 m Vilniaus m. Tarybos narys, Švietimo ir kultūros kominteto narys; Straipsnių švietimo tema autorius ir pranešėjas. Didžiausia auditorija, kuri klausėsi D. Radkevičiaus pranešimo švietimo tema – 3000 Kazachstano mokytojų ir švietimo darbuotojų.

Man labai pasisekė sutikti, susipažinti ir susidraugauti su nuostabiu žmogumi – Thakur S. Powdyel, pirmuoju Butano Karalystės švietimo ministru. Žmogumi, kuris sugebėjo surasti svertus ir kardinaliai pakeisti savo šalies švietimo sistemą. Ilgi pokalbiai apie vaikų švietimą, apie tai ar galima išmokyti vaikus laimės, apie Butano Karalystės viziją, tiesiog pakerėjo mane. Man atrodė, kad aš bendrauju su tikruoju Magistru iš Hermano Hesės knygos “Stiklo karoliukų žaidimas”. Tik perskaitykite  septynis Thakur S. Powdyel modernaus švietimo paradoksus ar aklavietes:

1.Protas yra atskirtas nuo jausmų;

2.Faktai yra atskirti nuo aplinkybių;

3.Teorija atskirta nuo praktikos;

4.Mokymas – nuo žinių suvokimo;

5.Proto aštrumas ir įgūdžiai – nuo tikėjimo ir charakterio;

6.Konkuravimas – nuo bendradarbystės;

7.Informacija ir žinios – nuo išminties ir įžvalgos.

Thakuras klausia – kodėl laviname tik intelektą, o dvasingumas yra išbrauktas iš mokyklų žodynų? Kas tada skiria darbinį robotą nuo tikro žmogaus, ar gyvulį nuo žmogaus? Kaip išmokyti rūpintis gamta, o ne jos išnaudojimu? Gal jau laikas suvokti, kad gamtos išnaudojimas kenkia mums patiems, juk mes esame jos dalis. Kaip išmokyti atjautos, jautrumo artimąjam, o ne siekių „prasimušti“? Juk nusivylimas gyvenimu, alkoholizmas ir kitos bėdos yra pasekmė, o ne priežastis. Ar įmanoma tikėtis nekorumpuotos valdžios jeigu anksčiau paminėtos savybės yra nelavinamos? Vaikai įgyja žinių, kuria technologijas, įsisavina mokslą, bet lieka emociškai, morališkai ir dvasiškai labai pažeidžiami. Pinigų gaminimo tikslas pakeičia gyvenimo prasmės paieškas.

Kažkada išmintingi žmonės apibrėžė Švietimą kaip Kilnųjį sektorių – kviečianti vaikus ir jaunimą lavinti proto kilnumą, širdies taurumą ir veiksmų didžiadvasiškumą. Todėl Butano Karalystė įkvėpta Laimės siekimo vizijos reformavo švietimą taip, kad jis mokytų vaikus kaip vesti visą šalį į Laimę. Juk šių dienų vaikai yra rytojaus vadovai.

Edukacinė priemonė – muitinės tarnybinis šuo ieškantis narkotinių medžiagų. Slėptuvių pavyzdžiai, kuriose gabenamos narkotinės, psichotropinės medžiagos ir muitinės tarnybinis šuo, ieškantis draudžiamų medžiagų.

Edukacija vyks parodoje MOKYKLA 2022 kovo 30 dieną, nuo 10:00 val. iki 12:00 val., Lietuvos muziejų asociacijos stende.

Edukacija apie kinologiją ir muitinės tarnybinius šunis:

• Populiarinti Muitinės veiklą ir muitininko profesiją;
• Edukacijos metu pasakojama „Kas yra kinologija? Kodėl šunys yra puikūs pagalbininkai?“.
  Šunys pranašesni uosle, geresniu matymu naktį bei greitumu, gali aptikti narkotikus, tabaką, sprogmenis, todėl yra naudojami muitinės įstaigų, policijos bei kitų tarnybų.

Kinologas pasakoja ir demonstruoja, kaip šuo mokomas atrasti narkotikus, pinigus, cigaretes. Pasirodo, skirtingi pinigai turi skirtingus kvapus, kuriuos šunys puikiai atskiria. Kinologas paneigia mitus, jog šunys treniruojami šeriant narkotikais, kad juos surastų. Šuo susieja kvapą su rezultatu – už suradimą jis gaus savo kamuoliuką.

Ekskursija po Muitinės muziejų.

Ekskursijos metu pasakojama muitinės istorija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos imperijos laikotarpiais bei 1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Nuo 1940 m. birželio mėnesio, kai Sovietų valstybės kariuomenė okupavo Lietuvą, muitinės veikla buvo nutraukta. Pasakojama apie Sovietų valstybės okupacinį periodą veikusias sovietines muitines iki 1990 m. Supažindinama su sovietinės kariuomenės omonininkų agresija po atkurtos Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, muitinės postų užpuldinėjimais bei tragiškais 1991 m. liepos 31 d. įvykiais Medininkų pasienio poste. Supažindinama su kontrabandos būdais, slėptuvėmis, demonstruojami  sulaikyti kontrabanda gabenti daiktai.

Seminaras pedagogams, dirbantiems su įvairaus amžiaus vaikais ir jaunimu

SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMAS IR MOKYTOJŲ PROFESINĖ GEROVĖ

Organizatorius: Lietuvos vaikų ir jaunimo centras

Lektorė: Joviltė Beržanskytė, LVJC projektų koordinatorė, tarptautinio projekto „Teaching to be“ vadovė

Seminaras vyks:

• 2022 kovo 30 d. (trečiadienį) 12.00–12.45 val.
• 1,3 konferencijų salė, Litexpo

Seminaro metu bus gilinamasi į socialinio ir emocinio ugdymo sąvoką, jo įgyvendinimo žingsnius, bei naudą visai mokyklos bendruomenei. Analizuojamos sąsajos tarp SEU ir mokytojo profesinės gerovės.

Žvilgtelėsime, kaip sekasi tarptautinei „Teaching to be“ komandai kurti mokytojų profesinės gerovės saviugdos kursą.

Apie Lietuvos vaikų ir jaunimo centrą:

Įkvepiame augti

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras – didžiausia, gilias tradicijas turinti neformaliojo švietimo ir ugdymo įstaiga.

• Čia organizuojama daugiau nei 100 meninių ir sporto būrelių, kuriuos lanko ~ 5000 vaikų ir jaunuolių. Atostogų metų LVJC vyksta teminės dienos stovyklos, intensyvūs mokymosi plaukti kursai.

Daugiau informacijos ieškokite – adresu Konstitucijos pr. 25, Vilniuje; www.lvjc.lt.

Kovo 30 d.  parodoje MOKYKLA 2022 pranešimas ko reikia, kad vaikai prisiimtų atsakomybę už savo mokymąsi?

Šis klausimas turbūt skamba nuo tos dienos, kai duris atidarė pirmoji mokykla pasaulyje. Pandemijos ir nuotolinio ugdymo akivaizdoje šis klausimas virto beviltišku pedagogų klyksmu į niekur. Kas šiandien mokykloje prisiima atsakomybę už kokybišką moksleivio ugdymąsi – mokykla, direktorius, mokytoja(s), tėvai ar pats vaikas? Kaip procesas, kurį organizuojame, kuria rezultatą, kurį liudijame? Ir ką galime padaryti, kad situacija pasikeistų…

Julija Glinskė dalinsis, kaip mokykloje “Forvardas” kuriama erdvė, kur kiekvienas vaikas prisiima tiek atsakomybės, kiek jis tuo metu gali, ir kaip tam tikrus elementus įgyvendinti bet kurioje mokykloje.

JULIJA GLINSKĖ – lietuvių kalbos mokytoja, lektorė, švietimo inovatorė ir konsultantė, ypatingą dėmesį skirianti sąmoningam vaikų ugdymo(si) procesui. Julija yra mokyklos „Forvardas“ bendrakūrėja ir UAB „Forward education tools“ įrankių autorė, kvalifikacijos kėlimo programų kūrėja ir lektorė.

Kovo 30 d.  parodoje MOKYKLA 2022 pranešimas „Augimo mąstysena pokyčiu metu“.

Kai pasaulyje be perstojo vyksta pokyčiai, klausimas, o kiek keičiamės mes? Gyvename pokyčių laiku ir dažnu atveju greitis prisitaikyti ir būti lanksčiam yra svarbūs įgūdžiai. Ne veltui Pasaulio ekonomikos forumas gebėjimą mokytis įtraukė į įgūdžių dešimtuką, reikalingų darbo rinkoje 2025 metais. O ką tai reiškia šiandien ir vakar?

Augimo mąstymo lavinimas – tai būdas geriau pažinti savo galimybes, jas plėsti. Susitikime pažinimui ir plėtrai.

Pranešimą skaitys Loreta Pivoriūnaitė. Vilniaus verslo kolegijos lektorė ir koučerė.

Vidinio produktyvumo didinimo konsultantė praktikė Loreta yra mokymų modulio „Own Your Energy Everyday“ programėlėje „Emotika“ autorė, dėsto Vilniaus verslo kolegijoje ir dirba su studentais „Team Academy“ koučingo būdu. 2020 metais baigė „The Resilience Institute“ ir yra akredituota atsparumo koučerė. Loreta turi daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties dirbdama su įvairaus požiūrio ir kultūrų auditorijomis Europoje ir Azijoje. Taip pat Loreta yra Search Inside Yourself Leadership Institute (SIYLI) programos „Search Inside Yourself“ absolventė. Pranešėjos straipsnių ir įžvalgų yra pasirodę The Thrive Global, The Lifehack, Nordic Business Report, Bzn Start, Raktas asmeninio augimo, lyderystės temomis.

Kaip su mokiniais kalbėti apie įvairią klaidinančią informaciją? Atsakymas – jų kalba.

Kovo 30 d., parodos MOKYKLA 2022 draugai, Žinių Ekonomikos Forumas, surengs 1 valandos praktines „dirbtuves“ mokytojams.

Koks pabėgimo kambario tikslas? Tai sužaidybinta priemonė, skirta ugdyti mokinių kritinio mąstymo, medijų ir informacinio raštingumo bei darbo komandoje gebėjimus.

Pabėgimo kambarys skirtas 7-12 kl. mokiniams. ŠIOJE SESIJOJE kviečiami dalyvauti MOKYTOJAI, siekiant juos supažindinti su priemone. Pabėgimo kambarys gali atvykti ir į Jūsų mokyklą – po renginio galėsite tam užsiregistruoti.

Sesiją ves „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Arminas Varanauskas.

Trukmė – 1 val.

SVARBU – į dirbtuves reikalinga išankstinė registracija. Registracija čia.

Pabėgimo kambarį sukūrė asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ bendradarbiaujant su Britų taryba Lietuvoje.

Kovo pabaigoje Vilniuje parodų ir kongresų centre „Litexpo“ pirmą kartą Lietuvoje vyks „Ateities mokytojų forumas“, skirtas visai Lietuvos švietimo bendruomenei. O po aktyvios tobulėjimo dienos už pasišventimą ir sunkų darbą  švietimo bendruomenei bus dovanojamas padėkos koncertas. „Idėją apie tokį  forumą padiktavo patys mokytojai, susitikimų metų  išsakę savo lūkesčius dėl to, kokio  renginio tikėtųsi ir kokiomis temomis jiems dabar ypač aktualu diskutuoti“, – sako  forumo idėjos sumanytoja ir organizatorė, „Spotiself” strateginės plėtros vadovė, švietimo entuziastė, mentorė, Lietuvos mokytojams sukūrusi specialią mokymų programą, Akvilė Alauskaitė.

2021 m. rudenį išsikėlėte  tikslą – prisidėti prie mokytojo profesijos prestižo didinimo, sukūrėte mokytojų tobulėjimo programą, kurią pritaikė daugiau nei 1000 mokytojų. Papasakokite plačiau apie savo tikslus ir šią programą?

Siekdami kelti mokytojo profesijos prestižą, drauge su su partneriais, darbdaviais, žinomais Lietuvos švietimo atstovais sukūrėme nemokamą specialią  programą. Jos  tikslas –   padėti mokytojams tapti šiuolaikiškiems, lengviau randantiems kontaktą ir ryšį su  mokiniais. Ši mokymų programa kurta pasitelkus holistinį požiūrį į mokytoją, stengiantis visapusiškai praturtinti  mokytojo asmenybę, siekiant suteikti tokių žinių ir kompetencijų, kurios jiems ypač reikalingos šiuo nelengvu pandemijos laikotarpiu. Programą sudaro ne tik konkrečios kompiuterinio raštingumo temos, bet ir daug temų, skirtų jų asmenybės tobulėjimui,  dvasiniam augimui bei emocinio  intelekto lavinimui. Tikimės, kad ši programa ir naujausios žinios pasieks mokytojus net ir tolimiausiuose regionuose. O šiuo metu galime pasidžiaugti, kad programoje jau dalyvavo daugiau nei 1000 mokytojų iš visos Lietuvos ir jų atsiliepimai bei grįžtamasis ryšys motyvuoja dar daugiau stengtis ir kurti.

Kokių konkrečiai atsiliepimų sulaukiate iš mokytojų po mokymų programos?

Šiuo metu rinkoje siūloma daug įvairių kursų, tačiau daugelis jų orientuoti į dalykinių kompetencijų ugdymą, pavyzdžiui, apie tai, kaip naudotis „Microsoft Teams“  programa, „Zoom“ platforma, taip pat galima rasti ir viešo kalbėjimo, streso valdymo bei kitų mokymų. Tačiau jie yra pavieniai, skirtingų lygių, juos organizuoja labai įvairūs tiekėjai. Mes pastebėjome, kad mokytojams reikia labai specifinių ir šiuo laikotarpiu svarbių ir jų bei mokinių poreikius atitinkančių  mokymų, pavyzdžiui, apie naujų ugdymo metodų taikymą pamokose, vaikų įtraukimą  į pamokas, jų motyvavimą ir įgalinimą  dirbti nuotolinių pamokų metu. Nuotolinio mokymo metu mokytojai ieško, kaip video pamokas padaryti gyvesnėmis ir patrauklesnėmis. Mokytojai nori praktinių mokymų, kurie apimtų naujausių įrankių taikymą, pvz. mūsų programoje yra istorijų pasakojimo (angl. Storytelling) mokymų dalis. Šį ir kitus metodus mokytojai gali iš karto pradėti taikyti pamokų metu. Mokytojams svarbu ne tik išmanyti dalyką, bet ir tobulėti dvasiškai, ugdyti savo emocinį intelektą. Didelis dėmesys skiriamas savęs pažinimui ir karjeros ugdymui. Į mokytojų ugdymo programą mes įtraukėme susitikimus su šių dienų jaunimo nuomonės formuotojais tam, kad mokytojai juos pažintų ir taip galėtų priartėti prie savo mokinių, geriau juos suprastų.

Kovo 31 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ organizuosite „Ateities mokytojų forumą“. Kuo bus ypatingas šis renginys?

Pirmą kartą organizuojame tokio masto forumą, skirtą visai Lietuvos švietimo bendruomenei. Taip pat pirmą kartą Lietuvoje po šio tobulėjimo renginio šiai bendruomenei už pasišventimą ir sunkų darbą dovanosime padėkos koncertą. Idėją apie forumą mokytojams padiktavo patys mokytojai – susitikimų metų jie išsakė savo lūkesčius, kokio  renginio tikėtųsi ir kokiomis temomis būtų aktualu diskutuoti.  Jiems aktualus ateities švietimas, rūpi, koks turėtų būti mokytojų darbas artimiausiu metu. Mokytojams neramu, kas jų laukia, kaip toliau reikės dirbti: gyvai ar nuotoliniu būdu, kaip padaryti nuotolinį mokymąsi įtraukiantį ir patrauklų mokiniams. Didelis dėmesys bus skiriamas profesinio orientavimo sistemai ir jos įgyvendinimui nuo šių metų rudens. Taip pat kalbėsime apie šiuolaikinius edukacinių technologijų sprendinius ir juos pristatysime mokytojams. Į šiuos ir kitus klausimus renginio metu atsakys geriausi savo sričių ekspertai.  Forume taip pat bus daug diskutuojama  apie ateities mokytojo kompetencijas, profesijos prestižą, bus kalbama ir apie mokytojų bei mokinių karjeros klausimus, iškylančius mokykloje.

Kokių dar staigmenų mokytojai ir jaunimas gali tikėtis kovo 31 dieną vyksiančiame renginyje?

Esame vieni iš pagrindinių švietimo ir inovacijų parodos „Mokykla 2022“ partnerių, į “Ateities mokytojų forumo” programą pakvietėme daug įdomių ir  žymių žmonių, kurie pasidalins savo patirtimi, pristatys savo įkurtus edtech startuolius. Forume dalyvaus Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė, Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė dr. Daiva Penkauskienė, Lietuvos Karjeros specialistų asociacijos direktorė Daiva Šilienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vadovė prof. dr. Lina Kaminskienė, „EdTech Lithuania” bendruomenės vadovas Šarūnas Dignaitis, socialinių tinklų žvaigždė, radijo laidų vedėjas, išgarsėjęs dėl savo „YouTube” kanalo Paul de Miko, „Digiklasė” įkūrėjai Mantas Stonkus ir Silvestras Stonkus, muzikantas, dailininkas, televizijos projektų ir laidų prodiuseris Saulius Urbonavičius (Samas). Forumą ves  „Spotiself“ kūrybos vadovas Dovydas Laukys. Programoje taip pat numatyta jaunųjų influencerių diskusija „Kodėl mokykloje yra svarbu ugdymas karjerai?”. Šie ir kiti pranešėjai sukurs tikrą tobulėjimo dieną švietimo bendruomenės nariams, o forumą vainikuos padėkos koncertas.

Papasakokite plačiau, kas yra „Spotiself“?

„Spotiself“ – tai EdTech srities startuolis, siekiantis formuoti savęs pažinimo kultūrą, kurti aktyvią bendruomenę ir atnešti į ugdymo įstaigas sistemiškas savęs pažinimo priemones. Mūsų misija yra padėti žmonėms surasti savo pašaukimą ir įkvėpti drąsos sekti juo. Naujai pažvelgti į įprastą profesinio orientavimo įrankį – testą mus paskatino kokybiškų testų trūkumas Lietuvoje. Pastebėjome, kad dauguma profesinio orientavimo testų, kuriuos galima rasti internete lietuvių kalba – trumpi, neinformatyvūs, dažniausiai stokoja mokslinio pagrįstumo. Be to, tokie testai jaunimui dažniau pateikiami kaip pramoga nei rimta analitinė priemonė. O moksliniais tyrimais pagrįsti testai yra patikimi ir jų atsakymais galima pasikliauti planuojant savo karjerą. Būtent todėl „Spotiself“ nuo pat pradžių kėlė reikalavimą moksliniam pagrįstumui. Vilniaus universiteto mokslininkai ne tik sukūrė „Spotiself“ testo klausimyną bei užduotis, bet ir įvertino jų patikimumą. Svarbu tai, kad „Spotiself“ testą sudaro 3 kertinės dalys – įvertinami žmogaus pažintiniai gebėjimai, asmenybės bruožai bei profesiniai interesai. Rezultatai pateikiami sujungiant visas šias sritis ir leidžiant testo dalyviui pamatyti, kuriose srityse jis yra stipriausias, kokie asmenybės bruožai jam būdingiausi ir į kokias profesines sritis jis labiausiai linkęs.

Pasirinktas profesijas galima įvertinti pagal kiekvienam individualiai svarbius kriterijus. Tačiau labai svarbu yra ir paties asmens vertinimas pagal jo suvokiamus kriterijus. Tam gali puikiai tikti karjeros lūkesčių skaičiuoklė, kurią taip pat sukūrė „Spotiself“. Pasirinktas profesijas galima įvertinti pagal kiekvienam individualiai svarbius kriterijus – taip gaunamas matematinis įvertinimas, kuri profesija yra prioritetinė pagal asmens kriterijus. Šis sprendimų priėmimo modelis integruoja skirtingus asmens tikslus ir sprendimo ypatumus sudėtingose sprendimo priėmimo situacijose. „Spotiself“ platformoje netrukus bus galima rasti ir profesionalių karjeros specialistų konsultacijas, įgalinančias jauną žmogų veikti neapibrėžtumo sąlygomis, skatinančias jo motyvaciją, sąmoningumą, asmeninę atsakomybę planuojant savo karjerą.

Kaip galima panaudoti gautus testo rezultatus? 

„Spotiself“  atlikto testo rezultatai gali būti naudingi klasės auklėtojams arba mokyklų karjeros specialistams pokalbiuose su mokinių tėvais: atlikus testą, galima pateikti labai konkrečią ir koncentruotą informaciją apie vaiką, jo gebėjimus, intelektą, polinkius. Šie duomenys apie vaiką gali paskatinti  tėvus ar globėjus vaikui tikslingai parinkti ir būrelius, neformaliojo ugdymo veiklas, nukreipti tinkama linkme bei tobulinti jo talentus. Pavyzdžiui, jei tėvai mato vaiką kaip būsimą komunikacijos specialistą, tačiau testo rezultatai rodo, kad šiandien jam dar trūksta tam tikrų gebėjimų, tėvai gali parinkti tokius būrelius, kuriuose bus  ugdomos konkrečios trūkstamos kompetencijos ir įgūdžiai. Gauta informacija yra tyrimais pagrįsta ir paruošta konstruktyviam pokalbiui su tėvais. Ši programa įgalina visas suinteresuotas šalis – vaiką, mokyklą ir tėvus – dalyvauti profesiniame orientavime. Žinoma didžiausia nauda yra jaunuoliui, kuris naudojasi „Spotiself“ sukurtais įrankiais ir atranda savo stipriąsias puses su interaktyviu asmenybės ir karjeros testu, o taip pat konsultuojasi su specialistais, kurie padeda geriau pažinti save ir susidaryti tobulėjimo planą. Tai – puiki platforma moksleiviams ir studentams renkantis savo profesiją, ruošiant ir renkantis tolimesnes studijas.

Kokio amžiaus jaunuoliams skirta ši programėlė?

Nors „Spotiself“ priemonės gali būti naudingos bet kurio amžiaus žmogui, pirmiausia jos pritaikytos jaunimui nuo 16 metų. O pats testas už inovatyvų dizainą, žaidimizaciją bei 3D modeliavimą yra pripažintas žaidimų kūrėjų. Šiuo metu vis dar vyksta programėlės plėtra:  kuriame pažintinį testą ir jaunesnei nei 16 metų auditorijai. Be to ateityje platformoje bus galima leistis į patyrimo, eksperimentavimo kelionę, kurioje jaunas žmogus susipažins su darbdaviu, ateities kompetencijomis, galės atrasti savitą požiūrį į save kaip į profesionalą.

Mūsų siekis – vesti žmogų per sistemingą ir nuoseklų procesą pasitelkiant žaidimizacijos sprendimus, įtraukiant profesionalius karjeros konsultantus, leidžiant įsigilinti į savo asmenybės bruožus, prigimtinius gebėjimus, profesinius interesus.

Praėjęs šį ciklą, jaunuolis gali jaustis žymiai tvirčiau rinkdamasis profesiją. O studijuojantis ar jau dirbantis asmuo gali pasitikrinti, ar tinkamai pasirinko profesiją.

Testuodami sukurtus produktus iš arti susipažinote su jaunimu.  Koks tas šiuolaikinis jaunimas, kokius tikslus jis sau kelia, kokią įtaką jų pasirinkimams daro tėvai,  aplinka?

Aš jaučiu, kad abiturientai vis dar yra spaudžiami tėvų ir aplinkinių tik baigę mokyklą iš karto siekti aukštojo mokslo. Mūsų šalyje dar nėra prigijusi praktika po mokyklos daryti metų pertrauką nuo mokslo: keliauti, savanoriauti, pažinti būsimas profesijas. Mano nuomone, metų pertrauka yra labai naudinga. Linkėčiau visiems jaunuoliams  pailsėti, gerai pagalvoti, o tik tada tęsti mokslus. Gal žmogus per  laisvus metus pradės dirbti ir sukaups žinių bei patirties kapitalą savo būsimam verslui, o gal užsidirbs pinigų savo svajonių studijoms? Jaunuoliai į aukštąją mokyklą studijuoti ateina labai sutrikę. Iš vienos pusės, jie atviri patirtims, iš kitos – jų pasaulio ir aplinkos suvokimas efemeriškas, nestabilus. Studijuodami pirmuose kursuose jie galvoja, kad studijos atvers jiems visas duris darbo rinkoje, o darbdaviai  lauks jų ir be  patirties, be  įgūdžių mokės 1500 Eur mėnesinį atlyginimą. Bet taip nėra. Jaunimas susiduria su skaudžia realybe ir nuleidžia rankas.  Šiuo metu turime dviprasmišką situaciją darbo rinkoje: daug jaunuolių, ieškančių darbo, ir daug darbdavių, nerandančių tinkamų  darbuotojų. Todėl sprendimas netgi šioje situacijoje gali būti profesionali pagalba galvojant apie ateitį ir studijas, kuo tiksliau parenkant studijų kryptį ar profesiją.

Gal šiuolaikinė karta suvokia savo, kaip specialisto vertę ir nesileidžia engiami darbdavių? Daugybė verslininkų sukūrė verslus išnaudodami žmones ir mokėdami jiems minimalų atlygį. Gal dabartinis jaunimas padės tam tašką ir įmonės bus priverstos adekvačiai dalintis pelnu su ten dirbančiais žmonėmis? Ar vis tik jaunuoliai  pervertina save ir savo galimybes?

Čia, matyt, amžina dilema. Dalis  jaunuolių neturi kompetencijų bei gebėjimų arba pasirinko netinkamas studijas ir dabar yra bedarbių sąrašuose. Iš kitos pusės, darbdaviai žiūri į jaunimą kaip į pigią darbo jėgą, nes jaunimas  neturi darbo patirties. Šios dvi pusės neranda sinergijos ir dėl to, kad darbdavys neranda tinkamo priėjimo prie mokinių ir studentų auditorijos. Nėra sukurtos ekosistemos, kuri padėtų darbdaviui ir būsimam darbuotojui bendrauti ir bendradarbiauti nuo ankstyvos jaunystės. Tenka girdėti gerų pavyzdžių iš privačių bendrojo lavinimo mokyklų, kurios į ugdymo procesą įtraukia ir darbdavius. Šios mokyklos turi karjeros mentorius ir  penktokai jau yra supažindinami su darbdaviais. Ilgą laiką buvo gajus stereotipas, kad IT technologijos netinka merginoms. Ir merginos, net ir  turėdamos puikius matematinius gebėjimus, sistemišką bei loginį mąstymą, nedrįsdavo stoti į IT disciplinas, vietoje to pasirinkdavo ekonomiką, finansus ar apskaitą. Priartindami darbdavius prie  moksleivių turime naikinti panašius stereotipus.

Edukacijos srityje po kelerių metų mes turėsime virtualios realybės akinius ir programas, leisiančias iš arti pažinti skirtingas profesijas. Vaikas, išsprendęs testą ir gavęs rezultatus, pagal savo profesinius polinkius galės pažiūrėti ir interaktyvų filmą apie pasirinktą profesiją  bei virtualiai padirbėti pagal tą specialybę. Pavyzdžiui, jei programa jam  siūlo mediko profesiją, jis, patekęs į virtualią realybę, galės gydyti ligonius, atlikti ligonių priežiūros darbą.

Bendradarbiaujate su įvairiais darbdaviais, mokyklomis, ar  Lietuvoje darbdaviai jau pradeda medžioti talentingus abiturientus,  orientuodamiesi  į tam tikras aukštąsias mokyklas ir žadėdami  jiems stipendijas?

Taip, galime pasidžiaugti, kad jau ir Lietuvoje dalis įmonių atkreipia dėmesį į gerai besimokančius jaunuolius, skiria jiems stipendijas, sudaro galimybes susipažinti su būsimomis profesijomis, investuoja ir skiria laiko dirbdami su jaunimo auditorija. Viena tokių įmonių – IT rinkoje veikianti „Blue Bridge“, kuri ir investavo į startuolio „Spotiself“ sukūrimą. Tai yra puikus socialinės atsakomybės pavyzdys, kai įmonė, suprasdama talentų poreikį dabar ir ateityje, kuria sprendimus, kurie padeda jaunuoliams  priimti teisingus pasirinkimus. „Spotiself“  komanda tiki, kad padedant jaunuoliams pažinti save, galima išspręsti problemą, susijusią su  netinkamu profesijos pasirinkimu. Ši platforma gali padėti išvengti didžiulio streso, kai reikia rinktis profesiją. „Spotiself“  sistema yra skirta jaunuoliams, norintiems tobulėti ir atsakingai planuoti savo karjeros kelią. Pirma to stotelė – mūsų sukurtas savęs pažinimo ir gebėjimų testas, kuomet galima profesionaliai įvertinti savo savybes, pažintinius gebėjimus, asmenybės tipą ir profesinį potencialą.

Kovo  30-31 d.  Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vienu metu dvi dienas šurmuliuos atsinaujinusi švietimo inovacijų paroda „Mokykla  2022” ir tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Karjera & Studijos 2022”.

„Šių parodų tikslinė grupė  yra labai plati:  nuo moksleivių, mokytojų, studentų iki suaugusių ir vyresnių žmonių, kuriems aktualu mokymasis visą gyvenimą arba persikvalifikavimo galimybės. Abi parodos giminingos savo turiniu, todėl šiemet nusprendėme jas organizuoti vienu metu.  Parodoje „Karjera & Studijos“ įvairių amžiaus grupių atstovai  galės pasigilinti į aktualias potemes apie mokymąsi visą gyvenimą bei karjeros planavimą“, – sakė LITEXPO parodų organizavimo skyriaus vadovė Jolanta Beniulienė.

 Gyvas kontaktas yra žymiai vertingesnis nei nuotolinis

LITEXPO parodų organizavimo skyriaus vadovė sako, kad žmonės nori bendrauti, siekia  gyvo kontakto. Labai gerai, kad atsirado reglamentavimas, aiškios taisyklės, kaip, esant pandemijai, privalome elgtis, ir gyvenimas juda pirmyn: kino teatrai veikia,  darbas vyksta,  žmonės nenustoja keliauti,  bendrauti, tobulėti. Taip pat vyksta  ir parodos bei renginiai.  Žmonės susitinka, keičiasi idėjomis, mintimis, įkvepia vieni kitus. Betarpiškas bendravimas yra būtinas. Gyvas kontaktas „atrakina”, skatina žmones bendrauti, dalintis patirtimi, naujovėmis ir čia pat priimti sprendimus. Bet kurio sprendimo priėmimą lemia  emocinis fonas ir emocinis vertinimas, gimstantis iš gyvo bendravimo. Galima pasakoti labai daug apie tam tikrų profesijų patrauklumą, bet tol, kol nesutiksi entuziastingo žmogaus, kuris atstovauja tai profesijai, iki galo nesuvoksi  jos žavesio. Juk savo veiklą pristatančio žmogaus akys dega, iš savo profesinės patirties jis gali papasakoti išskirtinių, dažnai nematomų, dalykų, kurie gali sudominti ir uždegti jauną žmogų. Per nuotolį tokių įžvalgų ir emocijų patirti neįmanoma. Tik gyvo kontakto metu galime perteikti savo tikras emocijas, patirtis, įžvalgas. Galime ilgai diskutuoti  apie tokio bendravimo privalumus, tačiau išvada bus viena: gyvas kontaktas yra žymiai vertingesnis nei nuotolinis“,  – įsitikinusi J. Beniulienė.

Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO vadovas Justinas Bortkevičius užtikrino, kad parodų dalyviams bei lankytojams bus taikomi visi saugumo reikalavimai, keliami renginių organizatoriams. Mugės rengėjai valdys lankytojų srautus, salėse bus įrengti srautų matuokliai, kurie leis riboti momentinį žmonių skaičių, visos erdvės bus vėdinamos – oras jose per valandą pasikeis 100 procentų.

Pasaulis keičiasi, o Tu?

„Pasaulis keičiasi, o Tu?”   – retoriškai klausia atsinaujinusios 11–osios švietimo inovacijų parodos „Mokykla  2022”   organizatoriai, kviesdami lankytojus gyvai diskusijai apie iš esmės pasikeitusią švietimo situaciją. Parodos organizatoriai: LITEXPO, Nacionalinė švietimo agentūra, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tiki, kad šias dvi dienas truksiantis švietimo bendruomenės susibūrimas dabar itin aktualus ir reikalingas – jo metu bus pristatyti ir aptarti  esminiai  švietimo pokyčiai.

Parodų „Mokykla  2022” ir „Karjera & Studijos 2022“  projekto vadovė Ernesta Trainytė sakė, jog atsižvelgiant į švietimo aktualijas, šiemet pagrindinė parodos tema taip ir pavadinta – „Pokyčiai”. „Kviečiame švietimo atstovus bei visą mokslo ir švietimo bendruomenę  kartu „prisijaukinti” pokyčius, tobulėti, gauti naujų įžvalgų arba tiesiog turiningai praleisti laiką.  Šiemet dalyvių ir  lankytojų  laukia  daug įdomaus, įtraukiančio turinio: švietimo aktualijos, naujausių ugdymo metodikų, įvairių projektų pristatymai, ekspertų pranešimai, diskusijos, kuriose bus aptariami svarbiausi švietimo pokyčiai,  naujausios tendencijos. Daug dėmesio bus skiriama verslo įmonių ir švietimo bendruomenės bendradarbiavimui, vyks plataus formato diskusijos”.

Parodos dalyviai ir lankytojai turės galimybę gyvai aptarti ir įvertinti taikomas ir siūlomas ugdymo(si) metodikas, naujausias mokymo(si) priemones ir technologijas, sužinoti apie gerosios patirties pavyzdžius mokyklose, kitas švietimo aktualijas bei diskutuoti apie Lietuvos švietimo sistemos ateitį ir reikalingus pokyčius.

Atsinaujinusi paroda –  skirta visiems, ieškantiems karjeros kelio pradžios

Pasikeitus pasauliui, lankytojus kviečia ir visiškai atsinaujinusi tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Karjera & Studijos 2022“.  Viena didžiausių parodos naujovių yra ta, kad ji bus skirta ne tik moksleiviams, jaunimui, ieškančiam savo alma mater bei karjeros kelio pradžios, bet ir studijas baigusiems, profesijas ir specialybes turintiems asmenims,  galvojantiems apie esminius  karjeros pokyčius bei norintiems jų siekti.

Pasak abiejų šių parodų projekto vadovės, parodos  temą padiktavo poreikis kalbėti apie tai, kokios kompetencijos ir žinios yra reikalingos dabar, kai darbo rinka susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Dauguma žmonių vis drąsiau renkasi savarankiškas, nestandartines veiklas, keičia profesijas, tad šių metų parodos tikslas – ne tik moksleiviams bei studentams padėti pasirinkti aukštąją mokyklą, bet ir  įvairių amžiaus grupių asmenims patarti, kaip atrasti naujas karjeros galimybes, atsakyti į visus jiems  rūpimus su karjera ir studijomis susijusius klausimus.

Parodos metu dalyviai bei lankytojai galės tiesiogiai pabendrauti su aukštųjų mokyklų atstovais, dalyvauti interaktyviose paskaitose ir įtraukiančiuose  pranešimuose, įvairiose diskusijų grupėse, neformaliuose susitikimuose su mokymo įstaigų bei verslo atstovais, karjeros konsultantais,  žinomomis asmenybėmis, švietimo srities autoritetais.

Lankytojų  laukia daug naujovių ir staigmenų

Pasak organizatorių, tiek vienoje, tiek kitoje parodoje lankytojams rengiama daug naujovių ir staigmenų.  „Parodoje „Mokykla  2022”  šįsyk bus  daug dėmesio skiriama mokytojams.  Mokytojų laukia daug įdomaus turinio, kurį pristatys mūsų partneriai „Spotiself“, Socialinių mokslų kolegija bei bendraorganizatoriai Nacionalinė švietimo agentūra. „Spotiself“ programoje numatytos staigmenos tikrai turėtų patraukti lankytojų dėmesį. Vienas iš siurprizų, kuris laukia mokytojų, –  specialiai jiems skirtas padėkos koncertas, –  naujovėmis džiaugėsi E. Trainytė .  – Paraleliai vyksiančioje parodoje „Karjera ir studijos“ pirmą kartą tiek daug dėmesio bus  skiriama karjeros daliai. Parodos partneris „Kalba.LT“  pakvies lankytojus į influencerių kalvę bei į  jau tapusią tradicine „Unikalusis Aš“ erdvę, kurioje kviestiniai svečiai – žinomos asmenybės – įkvėps lankytojus naujiems iššūkiams ir karjeros pokyčiams. Mūsų siekis –  paversti parodą karjeros planavimo platforma. O pagrindinis tikslas – kad parodoje  apsilankę lankytojai, ieškantys profesinių galimybių, rastų jas tiek per asocijuotas struktūras, tiek per darbdavius, o ypač tose srityse, kuriose šiuo metu  jaučiamas didžiausias darbuotojų trūkumas. Siekiame darbo rinkoje tapti  pagrindiniu tiltu tarp pasiūlos ir paklausos.“