2024 04 29

Dr. Virginijus Radziukynas: apie 2030-uosius Lietuva ne tik pirks, bet ir eksportuos elektros energiją

Energetikos sektorius išgyvena didelius pokyčius, vykstant perėjimui prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir vykdant Europos Sąjungos žaliojo kurso planus. Pasak ekspertų, ši transformacija ne tik atveria naujas galimybes, tokias kaip energetinė nepriklausomybė, bet ir sukelia nemažai iššūkių.

Pranešimą šia tema gegužės 15–17 dienomis vyksiančioje LITEXPO tarptautinėje specializuotoje technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje „BaltTechnika 2024“, konferencijoje „Ateities energetika Baltijos šalyse“ skaitys Lietuvos energetikos instituto Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos vadovas, dr. Virginijus Radziukynas. Jis įsitikinęs – vienas pagrindinių iššūkių – kaip sklandžiai integruoti naująsias, atsinaujinančios energijos gamybos sistemas į esamas elektros tinklų struktūras, kurios praeityje buvo projektuotos ir statytos kitais principais.

Kaip suvaldyti daug žalios energijos? 

Mokslininkas pabrėžia, kad „jau netolimoje ateityje į elektros energijos sistemą bus integruoti dideli – kokių dar niekada nebuvo – kiekiai atsinaujinančių energijos išteklių, gaminančių elektros energiją. Dėl to kyla naujų iššūkių: kaip reikės valdyti tokią naujos struktūros elektros energijos sistemą, kaip užtikrinti reikiamą sistemos patikimumą, stabilumą ir tai padaryti efektyviai“.

„Kad šis tikslas būtų pasiektas, tradicinės, šiuo metu egzistuojančios technologijos turės būti naudojamos, kompleksiškai derinant jas su naujomis technologijomis ir sprendimais“, – tvirtina V. Radziukynas.

Anot jo, pirmiausia tai bus skaitmeninimas: duomenų surinkimas, apdorojimas, nauji valdymo algoritmai. Naujos technologijos taip pat leis efektyviau stebėti elektros perdavimo linijas ir operatyviau reaguoti į pasikeitusias išorines sąlygas. Be to, turės vykti ir elektros energijos kaupimo sistemų plėtra, rinkoje vis svarbesnis vaidmuo teks baterijoms, elektrolizės įrenginiams gaminantiems vandenilį.

„Visa tai leis mums būti lankstesniems ir padės balansuoti sistemą“, – pabrėžia Lietuvos energetikos instituto mokslininkas.

Jo teigimu, naujos technologijos duoda ir ekonominės naudos: pavyzdžiui, elektrolizės įrenginiai ne tik padės balansuoti elektros energetikos sistemą, bet ir sukurs pagrindinį produktą – „žaliąjį“ vandenilį, kurį pardavus bus galima gauti papildomų pajamų ir kuris yra svarbus pramonei, ateityje ir transportui, bei gamtinių dujų tinklų įmonėms.

Naujoviškų sprendimų bei technologijų netrūksta ir elektros energijos kaupimo sistemose, elektros skirstymo ir perdavimo tinkluose bei įtampos, dažnio ir galios  valdymo algoritmuose.

„Šiuo metu labai intensyviai dirbama prie techninių sprendimų, kuriuose dirbtinis intelektas naudojamas atsinaujinančių energijos šaltinių elektros generavimo prognozei. Taip pat atsiranda naujų sprendimų skaičiavimo metodikose ir kitose srityse. Kai kurie iš jų dar yra tik pradinės stadijos, su kai kuriais jau atlikti bandomieji projektai, o kai kas jau diegiama masiškai. Visos jau egzistuojančios ir dar tik būsimos naujovės leis didinti elektros sistemos patikimumą, stabilumą, optimizuoti eksploatavimą, mažinti sistemų atsipirkimo laiką ir apskritai didinti jų patrauklumą – tiek vartotojams, tiek elektros tinklams“, – įsitikinęs V. Radziukynas.

Ar ateičiai pasiruošusi Lietuvos įstatyminė bazė? 

Pasak Lietuvos energetikos instituto atstovo, prisitaikyti prie sparčiai kintančios realybės teks ne vien vartotojams ir gamintojams, bet ir įstatymams.

„Šiuo metu yra įsigalioję Europos Komisijos reglamentai tiek generatoriams, tiek ir  elektros tinklams. Mes Lietuvoje juos taip pat taikome, kai kurie techniniai parametrai jau yra atnaujinti arba papildyti. Besivystant technologijoms, nuolat bus atnaujinami šie arba juos lydintys dokumentai. Atsiranda vis didesnis pačių techninių sistemų lankstumas, jų gebėjimas prisitaikyti prie tinklo darbo režimų, prognozuojama, kad ateityje situaciją stipriai keis ir dirbtinis intelektas. Tad pokyčiai vyksta nuolat ir įstatyminė bazė turės keistis kartu“, – akcentuoja energetikos ekspertas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į mokslinių tyrimų svarbą: „Mes puikiai žinome, kaip veikia senoji elektros energijos sistema. Bet kaip veiks naujoji, su daugybe naujai integruotų atsinaujinančių energijos šaltinių, kurių galia potencialiai gali net kelis kartus viršyti tinklo apkrovą? Čia gali laukti iššūkių dėl tinklų stabilumo, režimo valdymo, techninių sprendimų integravimo. Labai svarbu ko nors nepražiūrėti, kad neprisidarytume problemų – būtent tam reikalingi išsamūs moksliniai tyrimai“, – tvirtina ekspertas.

V. Radziukynas įsitikinęs – mokslininkams veiklos nepritrūks: „pagrindinis dėmesys turbūt bus skiriamas tinklų įmonėms, naujų technologijų vystymui, bet svarbu nepamiršti ir vystytojų. Tarkime, jei vystytojas diegia kelias naujas technologijas, jos turi atsipirkti. O parinkti efektyvią ir ekonomiškai apsimokančią šių technologijų kombinaciją, efektyvų paketą gali pasirodyti ne taip paprasta“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Turime ruoštis tapimui eksportuotojais 

Spartūs elektros energijos sistemos pokyčiai neišvengiamai kreipia Lietuvą Europos link. Vis dar būdami bendros su Rusija ir Baltarusija sistemos (vadinamojo BRELL žiedo) dalimi, negalime jaustis saugūs – šios sistemos elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas dispečerinėje Maskvoje, o ateityje BRELL sistema gali būti naudojama ekonominiam ir politiniam tiek Lietuvos, tiek Latvijos bei Estijos spaudimui.

„Siekiamybė yra kuo greičiau atsijungti nuo BRELL ir pradėti dirbti kontinentinėje Europoje. Valstybė yra įvardijusi tikslą, kad mes ne tik patys apsirūpintume elektros energija, bet galėtume ją ir eksportuoti. To siekiant jau buvo pritaikyta įvairių formų parama tiek smulkiems gamintojams, tiek buitiniams vartotojams, o ir ateityje, manau, kad skatinimas nenutrūks. Tik, ko gero, nuo dabartinio technologijų rėmimo bus pereita prie kito formato – žemų palūkanų paskolų pramonės ir kitokio verslo įmonėms“, – prognozuoja LEI išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos vadovas.

Pasak eksperto, jau per artimiausius kelerius metus bus fiksuojama vis daugiau atvejų, kai Lietuva, prisijungusi prie kontinentinės Europos tinklų, atskiromis valandomis taps ne elektros energijos importuotoja, o ir eksportuotoja.

„Manau, apie 2030-uosius bus dažnas  įvykis, kai Lietuva eksportuos elektros energiją į kitas sistemas. Ypač įvertinant tai, kad planuojama nutiesti papildomą liniją iš Lietuvos į Lenkiją, kuri padidins ir pralaidumą bendrai, ir galimybes eksportuoti elektros energiją“, – ateities prognozėmis dalijasi V. Radziukynas.

Daugiau jo ir kitų ekspertų prognozių bei įžvalgų apie ateities energetiką, saulės energetikos technologines naujoves, inovatyvias pastatų valdymo technologijas bei tvarumo principus pramonėje bus galima išgirsti Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos NETA organizuojamoje konferencijoje „Ateities energetika Baltijos šalyse“.

Konferencija, savo ruožtu, bus dalis kasmetės tarptautinės specializuotos technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodos „BaltTechnika 2024“, kuri gegužės 15–17 dienomis vyks LITEXPO parodų ir kongresų centre Vilniuje.

Parodos lankytojų taip pat lauks Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA organizuojama konferencija „Making Industry 4.0 Real“, kurioje bus gvildenamos ketvirtosios pramonės revoliucijos temos; Baltijos automobilių detalių klasterio (BACC) bei nacionalinės užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ pristatomas pirmasis Lietuvoje tarptautinis automobilių forumas; bei speciali parodos dalis – „Inovacijų sala“, – kurioje lankytojai galės vieni pirmųjų pamatyti ir išbandyti Lietuvoje atsiradusias inovacijas, technologijas, naujausius gaminius bei kitus sprendimus.

Skaitykite straipsnį čia: https://bit.ly/4bgZcyG

Turite klausimų?

Konsultuojame visais klausimais, susijusiais su naujų renginių organizavimu, bilietų pirkimu ir pan.

Parašykite mums
×

Turite klausimų?

    Sutinku gauti projekto informaciją ir pasiūlymus, o jų parengimui naudoti aukščiau pateiktus duomenis. Bet kuriuo metu turiu teisę atšaukti savo sutikimą apie tai pranešus el. paštu.