Tendencijų seminaras „Shaping Future“
byAtwins tendencijų seminaras 2022
Vilnius, Litexpo
STILISTINĖ VISUMA: NUO KIRPIMO
PARINKIMO IKI TEISINGO FORMAVIMO
Profesionalusis Lietuvos lektorių duetas kūrybinė komanda „Atwins“ kartu besidarbuojanti virš 15 metų ir jau daugiau kaip dešimtmetį kasmet pristatanti aktualias sezono kirpimų dažymų tendencijas, net ir šiom ypatingom sąlygom rengiantys seminarus, jau ruošia 2022 metų kirpimų ir dažymų bei stilistinės visumos tendencijų pristatymą kirpėjams profesionalams.
Jau ketvirtus metus iš eilės šis renginys (Atwins tendencijų seminaras 2022) rengiamas kaip pagrindinis parodos „Pelenė“ akcentas kirpėjams, kurie spėjo itin teigiamai įvertinti ne tik demonstruojamas tendencijas ir naujienas, bet ir visą renginio formatą, atitinkantį pasaulinius standartus.
Ką apie tendencijas mano tie, kurie jau daug metų jas kuria, transformuoja ir pristato Lietuvos kirpėjų bendruomenei? Klausimai apie tendencijas – jų kūrėjams, „Atwins“ kūrybinės komandos meistrams Andriui Mašauskui ir Anatolijui Pajanok.
Kaip gimsta tendencijos?
Anatolijus: „Mano patirtis rodo, kad tendencijas formuoja daug žmonių ir dalykų: vieni kuria tendencijas tam, kad kažką parduotų – ir jiems neblogai sekasi; kiti kuria tam, kad būtų lengviau/smagiau/kokybiškiau gyventi. Būtent iš konkretaus, ne butaforinio poreikio atsiranda gatvės tendencijos. Štai kad ir sportinės avalynės triumfas užkariavus visą pasaulį – sportbačius šiandien dėvime praktiškai bet kur ir prie bet ko. Juokas juokais, bet paklausus bet kurios klientės, kada paskutinį kartą avėjo aukštakulnius – ji sunkiai beprisimena. Štai jums ir pavyzdys tendencijos, virtusios gyvenimo būdu!
Jei kirpėjas moka ne tik kirpti, bet ir stebi aplinką, girdi žmones – tendencijas sugebės pamatyti ir įžvelgti visur, nes mus supanti aplinka, mūsų kėdėse sėdintys klientai patys to nejausdami jas padiktuoja. Tereikia mokėti išgirsti. Surinkdamas tuos trupinius iš aplinkos ir juos sudėdamas į vieną, gali sukurti kažką išties „skanaus“!“
Andrius: „Tendencijos gimimas prasideda nuo pojūčių. O tai, ar toji tendencija virs kažkuo tvariu, ilgaamžiu ir aktualiu, ar tik vienadieniu blykstelėjimu, priklausys, kiek bus laikomasi fundamentalių principų. Tarkime, jei „Atwins“ sugalvotų nukrypti nuo savo esminio principo kurti tai, kas tinka konkrečiam žmogui, tai kad ir kokio ryškumo būtų driokstelėta tendencija, ji užgestų labai greitai.
Mane patį tendencijos pasiekia per vidinius pojūčius – tai natūralūs kūrybos etapai, kurių metu patirti pojūčiai atsiskleidžia linijose, siluetuose, spalvose, tekstūrose. Kartais tai gali būti valdomo chaoso pojūtis, kartais – prabangios tylos.“
Kas tau yra tendencija?
Anatolijus: „Kalbant bendrai – tai kažkas visiškai naujo, nauja kryptis, tai, ko dar nebuvo.
Ypač aiškiai tendencijas galima stebėti gatvės stiliaus pokyčiuose: vieni pokyčiai ateina ir čia pat praeina, o kiti užsilieka ilgam. Ir ne šiaip užsilieka, o tampa gyvenimo būdu. Kad tendencija taptų gyvenimo būdu, ji turi atitikti ne vieną funkcinį reikalavimą: užtikrinti patvarumą, patogumą, teikti emociją. Ir net jei tokia tendencija iš pirmo žvilgsnio turi sąsajų su tuo, kas jau kažkada buvo sukurta – svarbu, kad pati iš savęs, kokybiškai ji jau būtų visiškai kitokia, nauja, šviežia.“
Andrius: „Man tendencija visų pirma yra tam tikro laikotarpio visuomenės atspindys. Kūrėjo žvilgsnis į visuomenę ar jo paties jausmas visuomenėje. Tendencijos – tai ir mūsų pačių atspindys, tai, kuo norėtume papildyti laikmetį, atkreipti kitų dėmesį į tam tikrus dalykus.
Svarbu nepamiršti ir to, kad tendencijoms kintant, pamatiniai dalykai išlieka nekintantys. Tarkime, jei „Atwins“ filosofija visų pirma yra „tai, kas tinka žmogui“, tai bet kuriuo atveju dirbsime per šią prizmę – ir tendencijos paklus šiam pamatiniam, pirminiam principui.
Esu mokymų lektorius ir dažnai girdžiu esminį kolegų nusiskundimą – kad neretai pritrūksta įkvėpimo. Tad ne atsitiktinai tendencijų pristatymo seminaruose tos tendencijos būna demonstruojamos kiek „padidintos“, nei jos bus atliekamos realiame gyvenime – taip sustiprinamas efektas, kad žiūrovas-dalyvis pasisemtų įkvėpimo ir grįžtų į darbus turėdamas noro kurti, kažką atlikti kitaip, galbūt atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus ar pakeisti požiūrį į savo aplinką ar net save.“
