Režisierė Dalia Ibelhauptaitė: savo namuose nieko keisti nenorėčiau
Balandžio 25-28 d. vyks jubiliejinė, jau 25-oji, „Litexpo“ paroda RESTA, kuri skirta visiems statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems. O kol iki parodos dar liko daug laiko, kviečiame įkvėpimo pokyčiams pasisemti beklaidžiojant po „Vilnius City Opera“ meno vadovės ir režisierės Dalios Ibelhauptaitės namus.
Atnaujintame lofte, kuris įsikūręs buvusio batų fabriko industrinėje erdvėje, esminis akcentas – sudėtingos konstrukcijos juodo metalo kubas. Jo viduje yra svarbiausia zona būsto šeimininkams – vonios kambarys, o išorėje, prasiskleidus kelioms metalinio ažūro sienoms – biblioteka, vaizdo įrašų ir fotografijų archyvas, ir net paslėpta skalbimo mašina.
Apie šį metalinį kubą sukasi visas namų gyvenimas. Vienoje pusėje ilsimasi – čia pastatyta supersofa, kitoje – darbo erdvė su ilgu ąžuoliniu stalu, trečioje – japoniškomis popierinėmis sienomis atskirtas miegamasis. „Meistrai mums sakė, kad jei prasidėtų atominis karas, šita vonia metaliniame kube būtų geriausia slėptuvė“, – juokiasi režisierė D. Ibelhauptaitė, trumpam grįžusi į Vilnių ruoštis W. A. Mocarto operos „Visos jos tokios“ spektakliams.
-Kiek ilgai užtruko Jūsų namų remontas?
-Buto renovacija užtruko aštuonis mėnesius, iš kurių bene ilgiausiai – net 5 mėnesius buvo montuojamas pagrindinis namų elementas – metalinis kubas. Tai – rankų darbo kūrinys.
Žinoma, tokiai renovacijai reikėjo ilgo pasiruošimo. Su architektu Angus Pond, kuris yra Didžiosios Britanijos architektų kompanijos APA savininkas, projektavęs mados namų „Gucci“, „Yves Saint Laurent“, „Stella McCartney“ salonus, dirbome gerą pusmetį, kol buvo padaryti tikslūs brėžiniai, o viziją su Deksteriu (Deksteris Flečeris – D. Ibelhauptaitės vyras, aut.past.) jau turėjome patys.
Tai palengvino mano slaptas hobis – interjero dizainas. Daugiau kaip dešimtmetį skaitau interjero žurnalus „Wallpaper“ ir „Elle Decoration“ ir renku iškarpas, domiuosi architektūra ir kiekvieną pavasarį lankausi pasaulinėje interjero parodoje Milane.
Kuriant mūsų buto interjerą sudėjau viską, ką buvau išieškojusi. Architektas juokėsi, kad viskas netilpo – dar turiu medžiagos ir idėjų mažiausiai penkiems namams.
Labai džiaugiausi, kad galutinis lofto įrengimo rezultatas sulaukė didžiulio profesionalų įvertinimo. Įtakingiausias pasaulyje dizaino ir architektūros portalas „Dezeen“ išrinko į geriausių pasaulyje interjero dizaino projektų dešimtuką – loftas atsidūrė pirmoje vietoje ir buvo įvardintas kaip „teatralizuotas butas“, o naujausioje knygoje „Warehouse Home“, šis industrinės prabangos ir japoniškų elementų kupinas interjeras buvo priskirtas prie XXI a. industrinių erdvių įkvėpimų. Taip pat šis unikalus būstas buvo fotografuotas dienraščio „The Times“ savaitgalio žurnale „The Sunday Times“, žurnaluose „Architectural Digest“, „Elle decoration“ ir net tapo britų „Channel 4“ interjero laidos siužeto dalimi.
-Kai prieš penkerius metus nusprendėte atsisveikinti su tėvų namais, dalį prisiminimų tikriausiai vis tiek išsivežėte ne tik širdyje. Ar prisirišate prie daiktų?
-Įsitikinau, kad širdyje esu minimalistė. Man artimiausias japonų dizainas ir industrinis interjero stilius – be jokių įmantrybių. Tačiau mano vyras mėgsta viską kaupti, tad turime daugybę daiktų, kurie kelia prisiminimus, be to, jo profesinis ir asmeninis archyvas užima ne viena knygų lentyną.
Esminė taisyklė kuriant interjerą – įsigyti kokybišką daiktą, kuris galėtų būti naudojamas kuo ilgiau. Namuose svarbiausia gera atmosfera, energetika, o to mums netrūksta.
-Žinoma, namai tai – erdvė, kuri prisideda prie balanso kūrimo gyvenime.
-Būtent, o prie daiktų tu negali prisirišti, nes tai yra tarpiniai dalykai. Tu turi pasitikėti savimi ir tikėti žmonėmis – tai yra didžiausia vertybė. Gali būti laimingas ir nieko neturėdamas – ir tai patyrėme kartu su Deksteriu. Drauge matėme visko, todėl esame labai stiprūs, nesureikšminame nei sėkmės, nei jos atributų, ir niekas jau nebaisu…
-Grįžtant prie namų įrengimo, įvardinote sau artimus stilius – gal galėtumėte juos pakomentuoti plačiau?
-Taip, šiuo metu geriausiai jaučiuosi apsupta japoniško minimalizmo ir industrinio stilių. Man patinka jų kontrastas – japonų trapumas ir taupumas šalia metalo, poliruoto betono grindų, akmens. Griežtumas, sunkumas man dera su minkštumu, vandens tekėjimo iliuzija (ją kuria vonios kambaryje iš apačios apšviestos japoniškos plytelės), medžio skleidžiama šiluma ir jaukumu.
Dievinu pilką spalvą interjere, nes ji suteikia vizualinę ramybę, o norui esant, gali bet kokiais ryšiais aksesuarais pagyvinti aplinką pagal nuotaikų kaitą. Dėl to ši spalva ir vyrauja namuose, nes mano gyvenimas labai spalvotas. Juk grįžus po daugybės valandų ištisų repeticijų, geriausias poilsis būti tyloje ir apsuptai raminančių tonų.
-Dažniausiai įrengiant namus didžiausią galvos skausmą kelia vonios zona. Koks Jūsų svajonių vonios kambarys?
-Identiškai toks, kokį jau turiu. Aš įsirengiau savo idealų vonios kambarį – nėra nei vienos detalės, ką norėčiau padaryti kitaip.
-Kokie svarbiausi sprendimai čia buvo padaryti?
-Mums vonia yra pati svarbiausia zona namuose. Tai yra ta vieta, kur mes su Deksteriu mėgstame ir galime pasislėpti. Mat metalinio kubo viduryje nėra labai gero telefoninio ryšio, todėl niekas netrukdo. Čia vyksta kūrybiniai pokalbiai, skaitomi scenarijai, kuriami nauji spektakliai – likęs pasaulis tarsi išnyksta. Turime dvivietę pusapvalią vonią, todėl galime abu įsilipti į ją ir medituoti.
Šią vonią pamatėme prieš gerą dešimtmetį prabangios parduotuvės vitrinoje. Tada neįsivaizdavome, kad galėtumėm tokią įpirkti, nes gyvenome mažame nuomuojamame butelyje ir pinigų neturėjome, todėl užėjome ja pasigėrėti ir įsilipome bent pasėdėti.
Dabar turime ją – „Boffi“ vonią, kriaukles ir priderinto dizaino kranus. Beje, gyvenant užimtą gyvenimą mums labai svarbu turėti dvi kriaukles ir atskiras spinteles, kad nereiktų pyktis ir ieškoti savo daiktų – kaip palikai, taip ir suradai.
Be to, savo kelionių į Japoniją metu susižavėjome multifunkciniais tualetais – šildomais, su dušu ir džiovinimu, kurie patys atsidaro ir užsidaro. Taip pat imponavo naujausios japonų vandens technologijos dušo įrenginiuose. Todėl tualetą ir dušą su įvairiomis srovėmis turime iš žymiausios japonų kompanijos „Toto“.
Na, o vonios pažiba – specialių plytelių iš „Kyoto“ siena, kurią apšvietus iš apačios susidaro tekančio vandens krioklio įspūdis. Tokių plytelių negalėjome rasti niekur Europoje ir teko plukdyti laivu iš Japonijos.
-Ir pabaigai – ką Jums reiškia namai?
-Namai yra ten, kur laukia mylintys žmonės. Tai yra ta vieta, kur aš galiu būti savimi, kur pailsiu po didelių darbų ir kuriu naujas idėjas. Čia yra mano mylimiausias žmogus ir čia mes kuriame savo pasaulį – iš savo istorijų, patirčių ir įspūdžių – tokį, koks patinka tik mums!
Daugiau įkvepiančių idėjų ir praktiškų patarimų, kaip atnaujinti vonios zoną ir ne tik, atrasite „Litexpo“ parodoje RESTA, kuri vyks jau balandžio 25-28 d. RESTA – didžiausia Baltijos šalyse statybų paroda, skirta visiems statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems. Parodoje kasmet pristatomi skaitmeniniai sprendimai ir statybų sektoriaus naujovės, medžiagos, įranga ir įrankiai bei aplinkotvarkos tendencijos.