Prisijungti

Registruotis

Login

Register

ARTVILNIUS’22
  • 2022 spalio 7–9 d.
  • Darbo laikas

    Penktadienis  14.00–20.00

    Šeštadienis  11.30–20.00

    Sekmadienis  11.30–18.00

  • Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, Laisvės pr. 5, Vilnius.

Spalio 7-9 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’22“.

 

Šiemet jau tryliktą kartą vykstančios meno mugės „ArtVilnius’22“ tema – ekologija, ypatingą dėmesį skiriant instaliacijos ir skulptūros žanrams. Mugės viešnia – Ukraina, kurios menininkų kūryba bus pristatyta įvairiuose programos segmentuose.  „ArtVilnius’22“ programoje dalyvaus 70 meno galerijų ir institucijų, 320 menininkų iš 18 pasaulio šalių. Kasmet renginį aplanko apie 23 tūkst. lankytojų.

„ArtVilnius“ Projektų zonoje lankytojai galės susipažinti su pasaulinio garso menininkų parodomis, muziejų ir meno fondų kolekcijomis bei institucijų ekspozicijomis jungtiniame projekte „Karščiuojantys kūnai“ (kuratorius Valentinas Klimašauskas).

 

Dalyviai:

– Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK;
– Lewben Art Foundation
– Šiuolaikinio meno centras
– Jono Meko Vizualiųjų menų centras
– Vilniaus dailės akademija, meno doktorantūros studentai.
– Individualūs menininkų projektai: Danas Aleksa, Madeleine Andersson, Anna K.E. ir Florian Meisenberg, Oleksiy Radinski ir Marija Žiemytė
– Video filmų programa.

 

Mugės erdvėse vyks tradicinė tarptautinė skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda „Takas“ (kuratorius Vytenis Burokas), kurioje bus  pristatyti 29 individualių menininkų projektai, atrinkti iš 120 paraiškų.

„ArtVilnius’22“ metu sudaryta tarptautinė meno profesionalų komisija ir lankytojai išrinks geriausius mugės dalyvius – galerijas, menininkus ir kūrinius. Interaktyvioje LRT studijoje vyks diskusijos, paskaitos ir pranešimai įvairiomis meno temomis. Lankytojai turės galimybę dalyvauti menotyrininkų vedamose ekskursijose po mugę, iš anksto išsirinkti įsigyti patinkančius mugės darbus jau dabar galima elektroniniame mugės dalyvių kataloge Artvilnius.com/lt/katalogas.  Paraleliai su „ArtVilnius’22“ vilniečiai ir miesto svečiai spalio 7 dieną, penktadienį, naktinėti po rinktines galerijas ir institucijas kvies meno festivalis „Art After Hours“.

„ArtVilnius’22“ organizatorius – Lietuvos meno galerininkų asociacija. Mugės vadovė – Diana Stomienė.  „ArtVilnius’22“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė, ypatingasis partneris – „Lewben“, mecenatė – advokatų kontora „Cobalt“.

 

Visi  ArtVilnius’22 dalyviai:

https://artvilnius.com/lt/dalyviai/

E-katalogas:

https://artvilnius.com/lt/katalogas/galerijos/

Daugiau informacijos ir visus mugės dalyvius rasite interneto puslapyje www.artvilnius.com/lt.

„ArtVilnius’22“ programa: 70 galerijų ir institucijų, 320 menininkų iš 18 pasaulio šalių
„ArtVilnius’22“ projektų zonos kuratorius Valentinas Klimašauskas: „Šiuolaikinis menas yra ypač globalus“
„ArtVilnius’22“ architektės pataria, ką reikėtų žinoti apie meno eksponavimą namuose
Atgal

„ArtVilnius’22“ programa: 70 galerijų ir institucijų, 320 menininkų iš 18 pasaulio šalių

Geriausias Lietuvos ir tarptautinis šiuolaikinis menas, tik trys dienos, kartą per metus. Spalio 7–9 d. visus sugrįžti į „Litexpo“ kviečia meno mugė „ArtVilnius’22“, kurios organizatoriai pristato ilgai rengtą meno galerijų, institucijų ir menininkų programą.

Šiemet jau tryliktą kartą vykstančios meno mugės „ArtVilnius’22“ tema – ekologija, ypatingą dėmesį skiriant instaliacijos ir skulptūros žanrams. Mugės viešnia – Ukraina, kurios menininkų kūryba bus pristatyta įvairiuose programos segmentuose.

„Šiemet labai visus kviečiame į „ArtVilnius“ ir prašome palaikyti Ukrainos menininkus, padėti jiems išgyventi šį sunkų laikotarpį ir įsigyti ukrainiečių menininkų kūrinių, kuriuos galėsite padovanoti muziejams, palikti ateities kartoms, kaip mūsų vienybės simbolį“, – teigė „ArtVilnius“ vadovė ir Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė.

„Litexpo“ trijose pagrindinėse salėse ir lauke, iš viso 12 000 kv. m plote, vyksiančios mugės programoje dalyvaus 70 meno galerijų ir institucijų, 320 menininkų iš 18 pasaulio šalių.

Galerijų programa

„ArtVilnius’22“ stenduose lankytojai sutiks savo pamėgtas galerijas „Okapi“ (Estija), „Māksla XO“ (Latvija), „Nivet Carzon“ (Prancūzija), Lietuvos „The Rooster gallery“, Lietuvos dailininkų sąjungos galerija „Meno parkas“ (LDS), „Baroti“, KADS, „Galerija Kristina Norvilaitė“, „Terra Recognita“, Dailininkų sąjungos galerija, Vilniaus dailės akademijos galerijos ir kitas. Pirmą kartą mugėje dalyvaus Leipcigo „Galerie Intershop“, Rygos galerija „Look!“, Kauno meno ministerija ir Vilniaus Tumo galerija.

„ArtVilnius’22“ organizatoriai džiaugiasi gausiu galerijų būriu ne tik iš didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir iš kitų regionų: Panevėžiui atstovaus Panevėžio miesto dailės galerija ir LDS galerija „Galerija XX“, Dusetų dailės galerija, Alytaus „Ars Et Mundus“, Molėtų dailės galerija, Palangos „Ramybės Galerija“, Šiaulių LDS galerija „S_in.“, VDA Telšių dailės galerija, „Vilkamirgės“ galerija iš Ukmergės.

Ukrainos galerijų programai atstovaus nuolatiniai mugės dalyviai „Tsekh“ (Kijevas | Vilnius), mugėje jau matytos Lvovo „Ya Gallery“, Kijevo „Art14“ ir „Ra Gallery“, nauji mugės vardai – Kijevo „Shcherbenko Art Center“ ir Ukrainai šiemet 59-ojoje Venecijos bienalėje atstovaujanti „Naked Room Gallery“.

Projektų zona

Šiemet „ArtVilnius“ Projektų zona perduota į garsaus šiuolaikinio meno kuratoriaus ir rašytojo Valentino Klimašausko rankas. Pasak jungtinį projektą „Karščiuojantys kūnai“ pristatančio kuratoriaus, jo sumanytos skirtingos mugės ekologijos temos plėtotės šių metų Projektų zoną transformavo į atvirą ir žiūrovus įtraukiančią „miesto mieste“ ekosistemą.

Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK pristatys neseniai mirusios „Queer“ feministės Natalios LL ir Valentinos Miorandi kūrybą. Šiuolaikinio meno centro zonoje rasime naują šiuo metu Lietuvai Venecijos meno bienalėje atstovaujančio Roberto Narkaus scenos instaliaciją „Sužeistas vėjas“, kurios kuratorė – Neringa Bumblienė. „ArtVilnius’22“ ypatingojo partnerio „Lewben“ įsteigtas fondas „Lewben Art Foundation“ pristato V. Klimašausko kuruojamą spekuliatyvią grupinę parodą iš aštuonkojo perspektyvos „Ar aštuonkojai sapnuoja žmones?“.

Projekte „Studijos“ dvylika Vilniaus dailės akademijos meno doktorantūros studentų pristatys savo praktinių tyrimų dalis. Jono Meko vizualiųjų menų centras kvies į 12 mėnesių ir obeliskų padalytą Jono Meko dienoraštį „365 dienos“. Be ekologijos temai skirtų autorinių instaliacijų, parodoje veiks speciali ekologijai ir Ukrainai skirta videofilmų programa.

Paroda „Takas“

Mugės erdvėse vyks tradicinė tarptautinė skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda „Takas“, kurią antrus metus kuruoja menininkas, kuratorius ir VDA Skulptūros katedros vedėjas doc. Vytenis Burokas. Parodoje „Takas“ bus pristatyti 29 individualių menininkų projektai, atrinkti iš 120 paraiškų. Kaip teigia parodos kuratorius, „Takas“, vėl neišsitekęs salėse, įsiverš ir į „Litexpo“ balkoną, todėl visi kviečiami neskubiai pereiti skulptūros taku ir susipažinti su plačia kūrybine įvairove pasižyminčia panorama.

Parodoje „Takas“ bus eksponuojami didele žanrų įvairove pasižymintys darbai – didelės apimties kūriniai, instaliacijos, objektai, videoinstaliacijos, garso kūriniai, taip pat Monikos Dirsytės performansas. „Litexpo“ lauke rasime skulptorių (tarp jų ir jaunosios kartos) Jono Aničo, Tauro Kensmino, Mato Janušonio, Nerijaus Ermino, Ryčio Urbansko, Rafalo Piesliako skulptūras. Dalis autorių pristato kūrinius, reaguojančius į aktualius pasaulio įvykius, nors tai daroma ne komentuojant ir netiesmukai – tai ir Žygimanto Augustino, Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės, Monikos Grašienės-Žaltės, Sergei Beloaki darbai. Taip pat matysime instaliacijų, vaizdo ir videodarbų sinergijas Eglės Kulbytės, Bionics, Agnės Pilkauskaitės, Zane Zeivate, Indrė Liškauskaitės ir kitų kūriniuose.

Gausybė papildomų renginių

„ArtVilnius’22“ metu sudaryta tarptautinė meno profesionalų komisija ir lankytojai išrinks geriausius mugės dalyvius – galerijas, menininkus ir kūrinius. Interaktyvioje LRT studijoje vyks diskusijos, paskaitos ir pranešimai įvairiomis meno temomis. Lankytojai turės galimybę dalyvauti menotyrininkų vedamose ekskursijose po mugę, o negalintieji apsilankyti „Litexpo“ pasibaigus mugei po ją galės pasivaikščioti 3D virtualiajame ture.

Iš anksto išsirinkti įsigyti patinkančius mugės darbus jau dabar galima elektroniniame mugės dalyvių kataloge Artvilnius.com/lt/katalogas. Paraleliai su „ArtVilnius’22“ vilniečiai ir miesto svečiai spalio 7 dieną, penktadienį, naktinėti po rinktines galerijas ir institucijas kvies meno festivalis „Art After Hours“.

Bilietus į mugę lankytojai kviečiami įsigyti „Bilietai.lt“ portale, pirmiems 100 dienos bilietų taikoma nuolaida. „ArtVilnius’22“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė, ypatingasis partneris – „Lewben“, mecenatė – advokatų kontora „Cobalt“.

Atgal

„ArtVilnius’22“ projektų zonos kuratorius Valentinas Klimašauskas: „Šiuolaikinis menas yra ypač globalus“

Šių metų tarptautinės meno mugės „ArtVilnius’22“ projektų zona bus transformuota į atvirą, žiūrovus įtraukiančią „miesto mieste“ ekosistemą „Karščiuojantys kūnai“. Jos kūrėjas – šiuolaikinio meno kuratorius, menotyrininkas ir rašytojas Valentinas Klimašauskas. „Man įdomu į ekologijos temą mene pažvelgti plačiau, kalbėti apie minčių, apie informacinių sistemų ekologiją ir apie tai, kaip ekologija susijusi su politika, ekonomika, urbanistika ir kitomis svarbiomis mūsų gyvenimo sritimis“, – sako „ArtVilnius’22“ projektų zonos kuratorius.

Šiais metais esate pirmą kartą pakviestas kuruoti meno mugės „ArtVilnius“ projektų zoną. Neabejotinai stebėjote mugės evoliuciją. Smalsu, kokią mugę pamatėte pirmąjį kartą ir kokia pas žiūrovus ji ateina dabar?

Man būtų parankiau kalbėti ne apie evoliuciją, o apie transformaciją. Ji vyko ir vyksta nuolat. Tik prasidėjusi „ArtVilnius“ meno mugė mėgino sukurti tai, ko iki tol nebuvo. Šiuolaikinio meno mugės pasaulyje – itin specializuotos. Jų tikslas – ne tik parodyti galerijas, pristatyti meno institucijas ir menininkus, bet ir megzti kontaktų tinklą, prisikviesti kolekcionierius, menotyrininkus, įrodyti, kad mugėse pristatomi kūriniai dalyvauja platesniame meno kontekste ir yra verti įsigyti. Pirmąsias „ArtVilnius“ muges pavadinčiau labiau eksperimentinėmis, būta nemažai transformacijų, mėginimų skirtingai žvelgti į mūsų regioną. Pastarieji metai neleido nuosekliai įgyvendinti visų sumanymų, nuveikti suplanuotų darbų, pakviesti galerijų ir kolekcionierių. Praėjusiais metais mugės fokusas gal buvo kiek susiaurėjęs, tačiau plėtros planai – dideli. Šiuolaikinis menas yra ypač globalus, todėl labai svarbu, kad mugėje dalyvautų įdomūs menininkai, juos pamatytų kolekcionieriai, o mugė gautų puikių recenzijų ir apžvalgų.

Nors vis dar pasigirsta kaltinimų provincialumu, pastaruoju metu vis dažniau išgirstame apie lietuvių pasiekimus ir pergales tarptautiniame meno lauke. Gal nebereikėtų savęs taip linčiuoti?

 Nesu girdėjęs, kad lietuvių menas provincialus. Matome daugybę sėkmingų pavyzdžių, tarptautinių karjerų, laimime Venecijos bienalę, turime istorinių menininkų, kurie keitė ne vien regiono, bet ir pasaulio meno istoriją. Visada bus tokių, kurie ryškaus pėdsako dar nepaliko. Meno ekologija ir kalba apie tai, kokie menininkai yra skirtingi.

Prisiminkime avangardinio kino kūrėjo, menininko Jono Meko darbus. Daugelyje jų skamba ekologijos tema – Mekas kalba apie vieno žmogaus kelionės paprastumą, apie grožio paieškas kasdienybėje. Jurgis Mačiūnas buvo taupus, ekologiškas žmogus. Jis ne tik virė draugams arbatą iš virvių, bet ir rinko kiekvieną pakuotę. Iš per metus surinktų pakuočių gimė meno kūriniai, kuriuos vėliau įsigijo garsiausi pasaulio meno muziejai. Venecijos „liūtą“ į Lietuvą mums parvežė trys merginos, savo operoje-performanse prabilusios apie klimato kaitą. Šis kūrinys sulaukė nepaprasto žiūrovų dėmesio ir iki šiol keliauja po pasaulį, atimdamas iš menininkių galimybę kurti toliau.

Šių metų „ArtVilnius“ tema – ekologija. Papasakokite, kokia jūsų idėja sujungs visą mugės projektų zoną?

Man šiek tiek keista, kad ekologijos tema mugėje dar nėra buvusi paliesta. Karo Ukrainos kontekste tapo akivaizdu, kad ekologija nėra vien įsivaizduojamo tvarumo režimo palaikymas. Karuose, klimato kaitos liepsnose skęstančio pasaulio fone „Karščiuojantys kūnai“ pasakos apie žmogiškuosius, gyvūnų, planetinius, performatyvius, informacinių sistemų ir kitokius kūnus. Tai – svarbios, viena su kita persipynusios ir kartais netgi labai keblios temos.

Dėmesys šiemet bus skiriamas istoriniams menininkams, kurie į savo kūrybą įtraukė ekologijos temą. Rugpjūčio mėnesį mirusi Queer feministė Natalia LL, kurią mugėje pristatys Krokuvos MOCAK muziejus, savo erotinių darbų serijose patriarchališkumą sieja su vartotojiškumu. Šiuolaikinio meno centro zonoje rasime naują šiuo metu Lietuvai Venecijos meno bienalėje atstovaujančio Roberto Narkaus instaliaciją „Sužeistas vėjas“. „ArtVilnius’22“ ypatingojo partnerio „Lewben“ įsteigtas fondas „Lewben Art Foundation“ pristatys spekuliatyvią grupinę parodą iš aštuonkojo perspektyvos „Ar aštuonkojai sapnuoja žmones?“. Projekte „Studijos“ bus galima pamatyti Vilniaus dailės akademijos meno doktorantūros studentų praktinius tyrimus. Jono Meko vizualiųjų menų centras parodys į 12 mėnesių ir obeliskų padalytą J. Meko dienoraštį „365 dienos“. Jis turėtų priminti apie metų ir pasaulio cikliškumą vis labiau ir labiau išbalansuotame pasaulyje.

Individualiose menininkų projektų prezentacijose Danas Aleksa parodys savo milžinišką instaliaciją „Sietynas“, kuriam šukes rinko iš apleisto pastato Vilniuje, tarsi primindamas, kad miestai į mus žvelgia išdaužytų langų angomis. Oleksiy Radinski iš Ukrainos judančią trejų metų Kijevo panoramą suspaudė į dešimtį minučių „Cirkuliacijos“. Švedų menininkė Madeleine Andersson sukūrė videoprojekciją – tarsi gręžinys į naftos ekologiją. Annos K. E. iš Sakartvelo ir Floriansd Meisenbergsd iš Vokietijos kūrinys yra dialogas apie pusiau atviras informacines sistemas ir jų distribuciją. O grakščių formų ir korėtą Marijos Žiemytės instaliaciją bus galima atrasti pagal medaus korio kvapą.

Parodoje veiks speciali ekologijai ir Ukrainai skirta videofilmų programa, kurioje rodomi poetiški, kritiški, antikariniai ar kitokie Andro Eradze (Sakartvelas), Danos Kavelinos (Ukraina), Godos Palekaitės (Lietuva) ir Adrijanos Gvozdenović (Juodkalnija), Sashko Protyah (Ukraina), Anastasios Sosunovos (Lietuva), Miglės Vyčinaitės (Lietuva) videokūriniai.

Ko reikia, kad įvyktų tobulas menininko, jo meno kūrinio ir žiūrovo, stebėtojo, kolekcionieriaus susitikimas?

Sunku nuspėti, kaip vyks galutinis susitikimas, juk mugėje susitiks daugybė įvairių tikslų, skirtingų įsitikinimų turinčių žmonių. O ko reikia geram pasimatymui? Kad sutaptų nuotaikos, emocijos. Kontekstas yra labai svarbus meno kūriniui, tikiuosi, pavyks jį atskleisti taip, kad jis būtų aiškiai suprantamas ir įtrauktų žiūrovą. Norėčiau, kad projektų zonoje jis rastų individualų santykį su skirtingų laikotarpių kūriniais.

Esate pristatomas parodų kuratoriumi, menotyrininku ir rašytoju. Kuo save jaučiate labiau? Gal kaip ir šiuolaikiniame mene – viskas jungiasi į vieną kūrybos lauką?

Kad galėtum kuruoti parodas, turi būti ir menotyrininku, ir rašytoju. Rašyti gali ir nebūdamas kuratoriumi ar menotyrininku. Mano profesijos labai persipina, ypač kai rengiu parodas.

13-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’22“  vyks spalio 7–9 d. „Litexpo“. „ArtVilnius’22“ tema – ekologija, ypatingą dėmesį skiriant instaliacijos ir skulptūros žanrams. Mugės viešnia – Ukraina, kurios menininkų kūryba bus pristatyta įvairiuose programos segmentuose. „Litexpo“ trijose pagrindinėse salėse ir lauke, iš viso 12 000 kv. m plote, vyksiančios mugės programoje dalyvaus 70 meno galerijų ir institucijų, 320 menininkų iš 18 pasaulio šalių. „ArtVilnius’22“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė, ypatingasis partneris – „Lewben“, mecenatė – advokatų kontora „Cobalt“.

Atgal

„ArtVilnius’22“ architektės pataria, ką reikėtų žinoti apie meno eksponavimą namuose

Pandemija paveikė mūsų gyvenimo būdą. Ir nors nebesame uždaryti namuose, darbas iš namų tampa įprastu reiškiniu. Kokioje aplinkoje dirbame ir ilsimės? Norėtųsi, kad – įkvepiančioje. Apie meno poveikį darbingumui, nuotaikai, emocijoms kalba daugiau nei 3 tūkstančiai tyrimų, kuriuos dar prieš pandemiją Europoje atliko Pasaulio sveikatos organizacija. Kaip namams parinkti tinkamą meno kūrinį? Tokį, kuris ne tik keltų teigiamas emocijas, bet ir būtų vertingas ir derėtų interjere?

„Namai atspindi žmogaus skonį, grožio, erdvės, o ir viso pasaulio suvokimą“, – sako interjero dizainerė, „Very good architecture company“ įkūrėja, tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ architektė Olga Voišnis. Kiekvienais metais, pasibaigus meno mugei, jos užsakovų namuose atsiranda naujų meno kūrinių. Šiais metais „ArtVilnius’22“ mugės architektūrą O. Voišnis kūrė su kolege Raminta Vitkūne. Architektės mugės lankytojus tradiciškai kvies  susipažinti su menininkais ir išsirinkti meno kūrinį.

Darbo ir namų aplinką be meno architektėms įsivaizduoti sunku. Projektuodamos erdves, jos visada numato vietos meno kūriniams. „Konkrečių taisyklių nėra, – teigia O. Voišnis, – kartais meno kūrinius deriname prie jau sukurtos erdvės, o kartais kuriame erdves, galvodamos apie tam tikrus meno kūrinius. Yra buvę, kai meno kolekcininkai prašė sukurti erdvę jų kolekcijai. Tokiu atveju būtent meno kūriniai lemia architektūros, apšvietimo sprendimus, o mes prieš pradėdamos darbus pirmiausia susipažįstame su kolekcija, tik tada renkame apdailos medžiagas. Jos neturi konkuruoti su meno kūriniais, o drauge kurti vieną, ypatingą visumą.“

Architektės įsitikinusios, kad namai, kuriuose yra daug meno, nebūtinai turi priminti galeriją ir baltas jos sienas. „Nebijome spalvų, skirtingų medžiagų, raštų, fonus visada renkame pagal meno kūrinį“, – sako architektė ir interjero dizainerė R. Vitkūnė.

Dažnai būna, kad namus kuriančiais architektais besąlygiškai pasitikintis žmogus būtent jų prašo surinkti pirmąją namų meno kolekciją. „Žinoma, kad mums toks požiūris patinka, – sako O. Voišnis. – Yra užsakovų, kurie nori, kad namus jiems sukurtume iki menkiausių smulkmenų.“

Po praėjusių meno mugių „ArtVilnius“ O. Voišnis ir R. Vitkūnės kurtuose interjeruose atsirado Rūtos Katiliūtės, Kristinos Norvilaitės, Pauliaus Šliaupos ir kitų menininkų kūrinių. „Reikia gerai pagalvoti, kaip naujuosius darbus derinti prie jau esamų, sugrupuoti juos pagal stilistiką, spalvas, meno kryptis, menininkus“, – sako O. Voišnis.

Architektės teigia, kad meno kūriniai erdvėje turi atrasti ir jiems tinkamą vietą, ir apšvietimą. Vienaip namų meno kolekcija gali atrodyti dideliame name ir visai kitaip – buto erdvėje. „Kuo švaresnė, neutralesnė erdvė, kuo joje daugiau šviesos ir aukščio, tuo daugiau galimybių parinkti meno kūrinius, kurie interjerą sujungtų į bendrą visumą“, – sako R. Vitkūnė ir priduria, kad kartais užsakovai meno kūrinius namams nori rinktis patys, o kartais visiškai pasitiki interjerą kuriančiais architektais.

O ką daryti su meno kūriniais, kurie, pervežti į naujus namus, rodos, visiškai netinka tai erdvei? „Kiekvienoje erdvėje meno kūriniams galima rasti vietos, – įsitikinusi architektė O. Voišnis. – Reikia tik apsispręsti, ar norite meną derinti prie erdvės, ar erdvę – prie meno.“

Meno mugės „ArtVilnius“ architektės O. Voišnis ir R. Vitkūnė pataria, ką reikėtų žinoti eksponuojant meno kūrinius namuose

Natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Geras apšvietimas sutelkia dėmesį į meno kūrinį, jis tampa gerai matomas, išryškinamas siluetas, spalva, faktūra. Tinkamai parinktas apšvietimas pabrėžia svarbiausias meno kūrinio savybes, koncepciją.

Erdvė. Meno eksponavimui svarbu švari, neapkrauta erdvė ir tinkamas atstumas, leidžiantis kūrinį stebėti. Kuo didesnis meno kūrinys – tuo didesnio atstumo reikėtų. Jei formatas nedidelis – kūrinys gali puikiai tikti ir koridoriui ar mažam kambariui.

Kompozicija. Menui tikrai galioja taisyklė – daugiau yra mažiau, todėl svarbu palikti erdvės tarp meno kūrinių ir atkreipti dėmesį, kaip jie dera tarpusavyje. Jeigu meno kūrinių yra daug, o erdvės juos eksponuoti – mažai, tuomet rekomenduojame pagalvoti apie kintančios ekspozicijos principą. Kūriniai toje pačioje erdvėje gali būti keičiami.

Tinkamas eksponavimo aukštis. Jei patalpos aukštis standartinis – meno kūrinio centras turėtų būti ties akių lygiu. Jei lubos aukštos – eksponavimas gali būti ir aukščiau, išlaikant erdvės proporciją.

Menas skirtingose gyvenamosiose erdvėse. Be abejo, tai gali būti ir labai individualu, tačiau ramesnių atspalvių ir tematikos darbai labiau tiktų miegamuosiuose, darbo kambariuose. Žaismingi, ryškesnių spalvų – vaikų kambariuose. Svetainė yra reprezentuojanti namus vieta, kurioje dauguma žmonių praleidžia daugiausia laiko, taigi meno kūrinys čia turėtų atspindėti šeimininko charakterį.

Švarus fonas. Menui ne visada reikia balto fono. Tinkamai parinkta sienų spalva gali papildyti meno kūrinį. Svarbu, kad aplinkui nebūtų vizualaus triukšmo ir su menu konkuruojančių smulkmenų.

Meno formatas. Sienų ar patalpos forma dažnai diktuoja, kokio formato meno kūrinys tinkamas erdvei – horizontalus, vertikalus ar kompozicija iš kelių smulkesnio formato meno kūrinių.

Skulptūros ir objektai. Tūriniams objektams eksponuoti reikalingos didesnės tuščios erdvės ar namuose esantys laisvi kampai. Svarbu pasirūpinti neutraliais baldais, skirtais mažesnių objektų ekspozicijai. Priklausomai nuo meno kūrinio charakteristikos – spalvos, formos, medžiagos, šiuos baldus reikėtų parinkti ir derinti pagal konkretų darbą. Kad geriau išryškėtų skulptūros charakteris, privalu pagalvoti apie apšvietimą. Tai gali būti į objektą nukreiptas prožektorius arba minkštas, išsklaidytas tolygios šviesos srautas. Natūralus apšvietimas taip pat padeda atskleisti netikėtą meno objekto rakursą, šviesos ir šešėlio žaismą.

Paveikslų eksponavimas. Paveikslai puikiai tinka puošti tuščias namų sienas, tačiau iš anksto žinantis apie meno kūrinius specialistas, projektuodamas gyvenamąsias erdves, gali pasiūlyti ir netikėtų sprendimų – meno kūriniai gali būti integruojami nišose ar komponuojami su įvairių apdailos medžiagų kompozicijomis.

Namai – galerija. Projektuojant individualius namus ir atsižvelgiant į turimą meno kolekciją yra galimybė numatyti jų eksponavimui skirtas erdves. Tai gali būti galeriją primenantis koridorius. Tranzitinę erdvę pagyvintų ir papildomą galerijos funkciją jai sutektų natūralus ir dirbtinis apšvietimas.

13-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’22“  vyks spalio 7–9 d. „Litexpo“. „ArtVilnius’22“ tema – ekologija, ypatingą dėmesį skiriant instaliacijos ir skulptūros žanrams. Mugės viešnia – Ukraina, kurios menininkų kūryba bus pristatyta įvairiuose programos segmentuose.

„Litexpo“ trijose pagrindinėse salėse ir lauke, iš viso 12 000 kv. m plote, vyksiančios mugės programoje dalyvaus 70 meno galerijų ir institucijų, 320 menininkų iš 18 pasaulio šalių. „ArtVilnius’22“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė, ypatingasis partneris – „Lewben“, mecenatė – advokatų kontora „Cobalt“.

Turite klausimų?

Konsultuojame visais klausimais, susijusiais su naujų renginių organizavimu, bilietų pirkimu ir pan.

Parašykite mums

Gaukite naujienas pirmi

Gauti informaciją apie naujausius renginius, parodas ir kitas naujienas

Jūsų asmens duomenys yra renkami ir tvarkomi, siekiant įvertinti Jūsų poreikius ir pateikti UAB „Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO“ tinkamiausią pasiūlymą. Užpildydami šią formą, Jūs sutinkate su mūsų „Privatumo politikoje" aprašytomis taisyklėmis

×

Turite klausimų?

    Sutinku gauti projekto informaciją ir pasiūlymus, o jų parengimui naudoti aukščiau pateiktus duomenis. Bet kuriuo metu turiu teisę atšaukti savo sutikimą apie tai pranešus el. paštu.