Prisijungti

Registruotis

Login

Register

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ 2023
  • 2023 vasario 23-26 d.
  • Darbo laikas

    Vasario 23 d.  10.00–19.00
    Vasario 24 d.  10.00–21.00
    Vasario 25 d.  10.00–21.00
    Vasario 26 d.  10.00–17.00

  • Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, Laisvės pr. 5, Vilnius.

❗️ Primename, kad registracija pranešimams, pristatymams ir renginiams baigėsi 2022 lapkričio 17 dieną.

❗️ Programa jau netrukus!

❗️ Kaip ir kasmet, ieškome savanorių! Kviečiame užpildyti elektroninę registracijos anketą iki vasario 10 d. čia: https://docs.google.com/…/1FAIpQLSeqZgFFPJrkBN…/viewform

 

23-osios Vilniaus knygų mugė

Sunku įsivaizduoti, kad laisvė XXI amžiuje gali būti siekiamybė, viltis, tikslas, o ne duotybė. Kaip ji atrodo? Kiek kainuoja laisvė? Ar galima ją parašyti? O gal ją rašome ir skaitome kasdien: kiekviena šalis, kiekviena istorija, kiekvienas žmogus, kiekvienas likimas? Vilnius rašo savo istoriją ir tuo pačiu kuria odę laisvei, poeziją pačiai lemčiai – kiekvienam santykiui, sukurtam tekstui, nueitam keliui. Kiekvienam praeiviui Amžinai jaunas Vilnius kuria poemą – laišką visam pasauliui apie kūrybos, buvimo savimi, augimo galimybę ir niekada nepailstančią meilę laisvei.

2023 metų Vilniaus knygų mugė – nepaprastai spalvinga, šventiška ir akcentuojanti mūsų, kaip laisvos visuomenės, pamatus. Kartu mąstysime apie Vilniaus, Lietuvos ir pasaulio ateitį, vartysime gražiausių metų knygų puslapius, diskutuosime su autoriais bei kūrėjais, sveikinsime vieni kitus Vilniaus jubiliejaus proga, dalinsimės nepailstančia viltimi ir palaikymu Ukrainos kovai už laisvę.

 

Bičiulių diena – ketvirtadienis. Bičiulių dieną – nemokamas mugės lankymas bibliotekininkams!
* Tik su bibliotekininko pažymėjimu.

Įspūdžių diena – penktadienis.

Pasimatymų diena – šeštadienis.

Bei šeimos diena – sekmadienis.

Susitikime Vilniaus Knygų Mugėje ir kartu rašykime 700 eilučių laisvei!

 

Kuo ypatinga Vilniaus knygų mugė:

Jaunųjų skaitytojų salė

Nuolat gyva ir šurmuliuojanti Jaunųjų skaitytojų salė lankytojus džiugins tiek knygų naujienų gausa leidyklų stenduose, tiek įvairiomis kūrybinėmis veiklomis, tiek scenoje vyksiančiais renginiais. Salėje veiks Lietuvos bibliotekininkų kuriama atvira BIBLIOTEKŲ ERDVĖ, žymiausi vaikų knygų kūrėjai kvies į dirbtuves KŪRYBOS ERDVĖJE BE FORMULIŲ, o KNYGŲ ŠALIES kūrybinėje studijoje bus pristatoma garsių užsienio ir šalies iliustruotojų kūryba. Energija pulsuojančiame JAUNIMO TAŠKE bus galima ne tik dalyvauti diskusijose apie labiausiai rūpinčius dalykus, bet ir atsipalaiduoti. Pačių mažiausių skaitytojų jau antrus metus atviromis širdimis lauks jaukaus KNYGŲ STARTO kampelio sumanytojai.

15min forumas

Rimtų temų ir intelektualių pokalbių vieta, kurioje vyks ne tik diskusijos, bet ir naujų leidinių pristatymai, trumpi pokalbiai apie naujausias knygas, atkreipiamas dėmesys į aktualias visuomenines ir kultūrines problemas. Kaip ir kasmet čia susitiks DISKUSIJŲ KLUBO žaidėjai – garsūs Lietuvos ir užsienio kultūros, meno, visuomenės ir mokslo žmonės.

LRT salė (5.1 salė)

Nuolatinio mugės partnerio – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos – salė, iš kurios bus transliuojami populiariausi VKM renginiai, diskusijos bei knygų pristatymai.

Muzikos salė

Kaip ir kiekvienais metais Jūsų lauks unikalia programa ir turiniu stebinanti erdvė, organizuojama asociacijos AGATA ir suburianti daugumą Lietuvos muzikantų po vienu stogu. Tai – didžiausia Lietuvos muzikinės produkcijos mugė su dešimtimis koncertų, pokalbių ir susitikimų.

ŽVILGSNIS Į 2022 KNYGŲ MUGĘ

Projektų vadovė

Eglė Majauskienė

+370 630 09428

bookfair@litexpo.lt

Pardavimų vadybininkas

Jurgis Stanevičius

+370 69947346

j.stanevicius@litexpo.lt

Stendų įrengimo vadybininkė

Olga Marčionienė

Tel. +370 615 20106

El. p. o.marcioniene@litexpo.lt

 

 

MUGĖS ORGANIZATORIAI

 

 

PAGRINDINIS INFORMACINIS PARTNERIS

 

INFORMACINIAI PARTNERIAI

 

 

MUGĖS PARTNERIAI

 

Vilniaus miesto savivaldybė

 

Europos knygų mugių tinklas

 

AGATA

 

 

 

Kakava

 

Į mugę veža

 

 

Mugės draugas

 

Mugę globoja

 

 

2023-ųjų Vilniaus knygų mugėje – 700 eilučių laisvei
23-iosios Vilniaus knygų mugės vizuale – eilutės laisvei
23-iojoje Vilniaus knygų mugėje knygos skiria pasimatymą kinui ir muzikai
Vilniaus knygų mugėje jaunuosius skaitytojus pasitiks literatūros ir meno įžymybės
Vilniaus knygų mugės moderatoriai apie knygas, rašytojus, sceną ir žodžių dvikovą su rapyromis
Atgal

2023-ųjų Vilniaus knygų mugėje – 700 eilučių laisvei

Vilnius ir laisvė. Tai – du svarbiausi akcentai, apie kuriuos jau kalba ir galvoja 23-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės rengėjai. 700 metų jubiliejų švenčiantis žalias, laisvas, gražus, jaunas, muzikalus, skaitantis Vilnius ir neįkainojama laisvė, už kurią kovoja Ukrainos didvyriai. Knygų mugės tema – 700 eilučių laisvei – turėtų priminti, kad kiekvienas  mūsų esame už ją atsakingas. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO  23-oji Vilniaus knygų mugė vyks vasario 23 – 26 dienomis.  

 

„Šiandien dar sunku pasakyti, kuriame karo ar taikos etape 2023-ųjų pradžioje būsime,  kokių iki to laiko iššūkių mums teks patirti, kurios konkrečios temos taps aktualios, – gyvenimas vėl yra labai dinamiškas ir nenuspėjamas“, – sako vienas iš 23-osios Vilniaus knygų mugės organizatorių, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovas Gytis Vaškelis.

Apie kitokį pasaulį kalba ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, ilgametė Vilniaus knygų mugės organizatorė Lolita Varanavičienė: „Kokia bebūtų situacija fronte, mes jau gavome tiek temų apmąstymams, kad net keturių mugės dienų gali būti maža.  Juk pasikeitė viskas ir dar keisis, nepaisant mūsų nuovargio, pasipiktinimo ar melo ir netiesos masto“.

Koks tas kitoks pasaulis? L. Varanavičienė tikisi jį aptarti ir knygų puslapiuose, ir gyvose diskusijose. „Tam mes rimtai ruošiamės, – teigia ji ir priduria neabejojanti, kad kitų metų mugė bus gyva, įdomi, o tiesa ir Ukraina galiausiai nugalės“.

Kitų metų Vilniaus knygų mugėje  didelis dėmesys bus skiriamas Ukrainos kūrėjams, Ukrainos literatūrai ir Europos laisvės kovų literatūrai. Mugės rengėjai lankytojus ir svečius kvies į rimtas politines ir visuomenines diskusijas, kuriose dalyvaus žinomi Lietuvos ir užsienio rašytojai,  politologai, istorikai ir  ekspertai

Ukrainos tema į 2023-uosius tarsi persikelia iš šių metų, kai popandeminį susitikimo su knygų kūrėjų ir skaitytojų bendruomene džiaugsmą užtemdė pirmąją mugės dieną prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje. „Buvome sukrėsti, – prisimena viena mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė. – Kiekvienas renginys, kiekvienas susitikimas mugėje prasidėdavo ir baigdavosi žodžiais, reiškiančiais palaikymą Ukrainai. Kita vertus, šis sukrėtimas pagimdė vieningumo jausmą. Knygų mugė tapo ne tik Ukrainos palaikymo ir savitarpio pagalbos erdve, bet ir mobilizavo bendriems veiksmams. Per parą  su 13 Lietuvos, Latvijos ir Estijos organizacijų pavyko suderinti ir išsiųsti raginimą Frankfurto, Londono ir Bolonijos tarptautinėms knygų mugėms, kad šios blokuotų Rusijos nacionalinio stendo dalyvavimą pasaulinės svarbos mugėse. Kvietėme palaikyti Ukrainos rašytojus, iliustruotojus ir leidėjus. Dar po paros sulaukėme teigiamos reakcijos“.

A.Žilinskienė teigia, kad vienybė, bendraminčiai, minties ir žodžio laisvė yra praėjusios Vilniaus knygų mugės stiprybės, kurias norisi prisiminti. Lietuvos kultūros instituto vadovei pritaria ir L. Varanavičienė: „Nepaisant šoko pirmąją mugės dieną, kai išgirdome apie Rusijos Ukrainai paskelbtą karą, nepaisant kritusių knygų pardavimų, manome, kad šiais metais mugė pavyko. Visuotinio sukrėtimo fone tai buvo vienybės ir susikaupimo šventė, kurioje ištirpo ribos tarp autorių, klausytojų, pirkėjų, atsitiktinių lankytojų – visi per kelias valandas tapome piliečiais ir Ukrainos palaikytojais. Mugė dar kartą įrodė savo gyvybingumą, nes skirstėmės turėdami viltį susitikti jau „šeštą valandą po karo”.

Vilniaus knygų mugės rengėjai nusprendė kitų metų mugėje sujungti du svarbius dalykus – 700 Vilniaus metų ir laisvę, kurios trapumą šiais metais ypatingai pajutome. Vilnius ir laisvė yra sunkiai atsiejami dalykai, o istorinę Vilniaus sukaktį suvokti be Rusijos karo prieš Ukrainą konteksto, be solidarumo su šia šalimi – neįmanoma.

„Šiandien Vilnius yra tapęs šiuolaikiniu laisvės ir demokratijos centru: čia prieglobstį rado Baltarusijos opozicija, vilniečiai, kaip ir visa Lietuva, atvėrė savo namus Ukrainos karo pabėgėliams, Vilniuje veikia Europos humanitarinis universitetas, kuriasi nepriklausomos žiniasklaidos centrai. Vilniaus menininkų, o ir visos kultūros kūrybiškumas skleidžiant Ukrainos palaikymo žinią pasauliui yra labai svarbus“, įsitikinusi Lietuvos kultūros instituto vadovė A. Žilinskienė.

Vilniaus miesto sukaktis skatina apmąstyti miesto istoriją Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos kontekste. Miesto istoriją žymi ne tik įspūdingi pastatai ar prisiminimai apie nebeegzistuojančius miesto ženklus, ne tik žymūs žmonės ar kasdienį gyvenimą kūrusios bendruomenės. „Vilnius – šimtmečiais kurtas daugiakultūris ir tolerantiškas miestas, kurio istorijoje – ne vienas kovų už laisvę epizodas. Vilniaus šiandiena irgi neatsiejama nuo laisvės troškimo. Todėl, siūlydami 2023 metų Vilniaus knygų mugėje apmąstyti laisvės temą, kviečiame kalbėti apie kertinę demokratiškos Europos vertybę, kuri įgalina kurti visuomenę ir visuomenei, apie minties, žodžio, saviraiškos, susibūrimų svarbą, diskutuoti apie Ukrainos-Rusijos karo kuriamą Europą“, – sako A. Žilinskienė.

Lietuvos kultūros instituto vadovei pritaria ir G. Vaškelis. Jis teigia, kad miestas – pirmiausia žmonės. „Mūsų Vilnius – laisvų, kūrybingų žmonių miestas. Per tris savo laisvo gyvenimo dešimtmečius ne kartą įrodėme, kad laisvė mums – svarbi, kad mums rūpi ir neatšaukiama vertybe tampa laisva žmogaus raiška. Viena iš tokių laisvės išraiškų yra Vilnius – UNESCO literatūros miestas. Šiandienos įvykiai tik patvirtina mūsų apsisprendimus. Kaip Sigito Gedos į lietuvių kalbą išverstame eilėraštyje „Epochos vaikai“ rašė Nobelio premijos laureatė Wisława Szymborska – „Nori nenori, /tavo genai turi politinę praeitį,/ tavo oda – politinį atspalvį,/ akys – politinį aspektą“. Vis būdami savų ir svetimų politinių ir ideologinių, civilizacinių ir kultūrinių kovų kryžkelėje, esame išsiugdę imunitetą įvairioms nelaisvių atmainoms, bet kartu išliekame laisvais žmonėmis. Tad, kaip visada, renkamės laisvę!“ – įsitikinęs G. Vaškelis.

Vilniaus knygų mugė – didžiausias literatūros festivalis Baltijos šalyse – taip pat yra mūsų laisvės išraiška. „Žmonės čia renkasi savo valia, vedini noro kalbėtis, dalytis mintimis, sužinoti naujų dalykų, ieškodami bendraminčių ir įkvėpėjų“,  – teigia A. Žilinskienė ir sako, kad mugės organizatoriai jau ruošia temas mugės lankytojų pamėgtam „Diskusijų klubui“, kuriame intelektualai aptars ryškiausias kultūrines, socialines ir politines aktualijas, kviečia trumpųjų pokalbių apie naujausias knygas turnyro „15 min šortai“ dalyvius, organizuoja susitikimus su Lietuvos ir užsienio rašytojais, poetais, vertėjais, iliustruotojais, knygų menininkais. Ypatinga programa rengiama paaugliams, o edukacinės programos – vaikams ir jų tėvams. Bus tęsiamos ir teminės ekskursijos Knygos meno ekspozicijoje.

 

Tarptautinė, 23-oji Vilniaus knygų mugė – 700 eilučių laisvei – vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

 

Atgal

23-iosios Vilniaus knygų mugės vizuale – eilutės laisvei

Vilniaus knygų mugė kasmet atveria galimybes skaitytojams susitikti su mėgstamais ir atrasti naujus rašytojus, iliustruotojus ir knygų kūrėjus iš viso pasaulio. Jos programoje visada yra erdvės plėtoti sudėtingas, drąsias ir aktualias temas. Du neabejotinai svarbūs 2023-iųjų mugės momentai bus Vilniaus 700-asis gimtadienis ir kovos už laisvę forpostas Europoje – Ukraina.

700 metų jubiliejų švenčiantis žalias, laisvas, gražus, jaunas, muzikalus, skaitantis Vilnius ir yra neįkainojama laisvė, už kurią vis dar kovoja Ukrainos didvyriai. Knygų mugės tema turėtų priminti, kad kiekvienas mūsų esame už ją atsakingas. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO 23-ioji Vilniaus knygų mugė vyks vasario 23–26 dienomis. Didžiausias dėmesys joje  bus skiriamas kūrėjams iš Ukrainos, Ukrainos literatūrai ir visos Europos laisvės kovų literatūrai. Šios temos atsispindi ir Vilniaus knygų mugės vizuale – Ukrainos vėliavos spalvomis išsilieja 700 eilučių laisvei.

Karo žinia ištirpo vienybėje

Ukrainos tema į 2023-iuosius tarsi persikelia iš šių metų, kai popandeminį susitikimo su knygų kūrėjų ir skaitytojų bendruomene džiaugsmą užtemdė pirmąją mugės dieną prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje. „Buvome sukrėsti, – prisimena viena mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė. – Kiekvienas renginys, kiekvienas susitikimas mugėje prasidėdavo ir baigdavosi žodžiais, reiškiančiais palaikymą Ukrainai“.

Šis sukrėtimas pagimdė vieningumo jausmą. Knygų mugė tapo ne tik Ukrainos palaikymo ir savitarpio pagalbos erdve, bet ir mobilizavo bendriems veiksmams. Per parą mugės organizatoriams su 13 Lietuvos, Latvijos ir Estijos organizacijų pavyko suderinti ir išsiųsti raginimą Frankfurto, Londono ir Bolonijos tarptautinėms knygų mugėms, kad šios blokuotų Rusijos nacionalinio stendo dalyvavimą pasaulinės svarbos mugėse. Jau antrąją mugės dieną LITEXPO nusidažė geltona ir mėlyna spalvomis, o visuotinio sukrėtimo fone mugė tapo vienybės ir susikaupimo švente, kurioje ištirpo ribos tarp autorių, klausytojų, pirkėjų ir atsitiktinių lankytojų. Rašytojai atsisakė premijų savo apdovanojimus skirdami Ukrainą remiančioms organizacijoms, dalį savo pelno Ukrainai atidavė leidėjai, o diskusijų ir pokalbių moderatoriai savo užmokestį taip pat skyrė ukrainiečiams.

Septyni šimtai eilučių laisvei

Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė, Vilniaus knygų mugės organizatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pasakoja, kad anksčiau planuota 2023 metų mugę skirti 700 metų jubiliejų švenčiančiam Vilniui. „Dabar, natūraliai, šalia iškilo ir Ukrainos tema. Mugėje skirsime daugiau dėmesio šios šalies literatūrai – per pastaruosius metus buvo išleista, o ir iki mugės dar pasirodys įvairių knygų, išverstų iš ukrainiečių kalbos – ir suaugusiems, ir vaikams. Tikimės sulaukti ukrainiečių rašytojų, kviesti skaitytojus į pokalbius ir diskusijas su jais“, – sako R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Vaikų rašytoja, poetė, 23-iosios Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narė Evelina Daciūtė teigia, kad kalbėti apie laisvę niekada nebus per daug. Ypač šiuo laikotarpiu, kai ryškiai matyti, kokia ji yra svarbi ir trapi. „Septyni šimtai eilučių laisvei – ir daug, ir tik pati pradžia. Ne be reikalo diktatūros pirmiausiai nutildo kūrėjus, o paskui verčia giedoti jų giesmes apie menamas laisves. George’as Orwellas yra rašęs: „Laisvė reiškia laisvę sakyti, kad du plius du yra keturi. Jei tai pripažįstama, visa kita – savaime suprantama“. Atrodo, viskas aišku, bet kai nutinka karas ir laisvė yra užgniaužiama, atsakymai būna iškraipomi, o sąlygos – perrašomos. Kartais nutinka, kad laisvė išslysta pamažu, po kruopelę. Tik patekęs į narvą, supranti, kad jos netekai. Kaip šiuos procesus atpažinti? Kaip išlikti budriam?“ – svarsto rašytoja.

Vilniaus knygų mugė E. Daciūtei labiausiai kalba apie laisvę susitikti ir bendrauti. Susitikimai knygų mugėje tarsi nuima suvaržymus, galima drąsiai prieiti prie kūrėjų, jų klausti, kalbėtis. „Mes visi į mugę susirenkame dėl knygų, –  sako ji, –  knygos mus jungia, čia prasideda dialogas, pasidalinimai apie tai, kas šiandien svarbu. Pati esu pririnkusi nemažai istorijų iš anksčiau vykusių mugių, jos man – tarsi deimančiukai prisiminimų skrynelėje. Ir jei visi kalbėtume apie knygas, tai gal ir karai, kaip dinozaurai, išnyktų?“

Vilniaus knygų mugė – scena Ukrainai

Ukrainai ir jos knygos kultūrai Vilniaus knygų mugėje bus skirta speciali programa, kurią kartu ruošia net trys organizacijos: Lietuvos kultūros institutas, Kyjivo tarptautinis festivalis „Knygų arsenalas“ ir Ukrainos knygos institutas. Mugės lankytojai – tiek skaitantys lietuviškai, tiek ukrainietiškai – Ukrainos nacionaliniame stende galės susipažinti su knygomis apie Ukrainą, Lietuvoje jau išleistais Ukrainos autorių kūriniais, susitikti su pačiais autoriais, gauti jų autografų,“ – pasakoja Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė Aistė Žukauskaitė, atsakinga už tarptautinę Vilniaus knygų mugės renginių programą.

„Ukraina visuomet buvo mūsų artima kaimynė, o jos knygų kūrėjai yra nuolatiniai mūsų knygų mugės svečiai. Vilniuje jau yra dalyvavę rašytojas Andrejus Kurkovas, poetė Marianna Kijanovska, rašytoja Hasha Šijan, vertėjas ir kultūros tyrinėtojas Oleksandras Butsenko, kaligrafas Oleksijus Čekalas, rašytoja Ksenija Zastavskaja ir kiti. Su dalykiniais vizitais mugėje yra lankęsi Ukrainos leidėjai, tad ir Lietuvos autorių knygos kasmet yra leidžiamos Ukrainoje. Taigi, šiais metais, kalbant apie 700 Vilniaus metų, per kuriuos miestas ir visa mūsų šalis patyrė, ką reiškia laisvė ir nelaisvė, būtų tiesiog nesąžininga mikrofono nesuteikti Ukrainos knygų kūrėjams, kurie šiuo metu laisvės istoriją rašo pačiu brangiausiu rašalu – krauju,“ – teigia A. Žukauskaitė.

Planuojama, kad pokalbiai apie Vilniaus jubiliejų ir apie Ukrainos kovą už laisvę bus matomi ir girdimi svarbiausiuose mugės renginiuose – taip pat skirtuose vaikams ir paaugliams. Ukrainos vaikų knygų kūrėjai Vilniaus knygų mugėje dalyvaus ne pirmą kartą. „Mugės lankytojai neabejotinai prisimena Romanos Romanyshyn ir Andrijaus Lesivo (studija „Agrafka“) kūrybinius užsiėmimus ir jų sukurtas knygas, – ne taip seniai Lietuvoje išleistą „Kaip karas pakeitė Rondą“. 2016 metais šis menininkų duetas ir kino režisierė, rašytoja Iryna Tsilyk kartu su Lietuvos menininkais Vilniaus knygų mugėje ir keliuose Ukrainoje miestuose yra vedę specialias kūrybines dirbtuves Ukrainos karo pabėgėliams vaikams iš Ukrainos“, – pasakoja A. Žukauskaitė.

Vilniaus knygų mugės Jaunųjų skaitytojų programoje dalyvaus Ukrainos vaikų ir paauglių literatūros kūrėjai. „Mugės tema – 700 eilučių laisvei – atkreipia dėmesį į laisvės svarbą žmogui, visuomenei ir valstybei. Primena, kad laisvė nėra savaime atsirandanti gėrybė, o vertybė, už kurią kiekvienas esame atsakingas. Todėl  prasminga apie laisvę rinktis, skaityti, mąstyti, kalbėti, mokytis mokykloje ar spręsti dėl savo ateities, su jaunaisiais skaitytojais diskutuoti jiems suprantama kalba“, – teigia Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė Ignė Alėbaitė, atsakinga už Jaunųjų skaitytojų salės programą.Vilniaus knygų mugė – didžiausias literatūros festivalis Baltijos šalyse – taip pat yra laisvės išraiška. Mugės organizatoriai jau ruošia temas mugės lankytojų pamėgtam „Diskusijų klubui“, kuriame intelektualai aptars ryškiausias kultūrines, socialines ir politines aktualijas, kviečia trumpųjų pokalbių apie naujausias knygas turnyro „Šortai“ dalyvius, organizuoja susitikimus su Lietuvos ir užsienio rašytojais, poetais, vertėjais, iliustruotojais, knygų menininkais. Ypatinga programa rengiama paaugliams, o edukacinės programos – vaikams ir jų tėvams. Bus tęsiamos ir teminės ekskursijos Knygos meno ekspozicijoje.

 

Tarptautinė, 23-ioji Vilniaus knygų mugė – 700 eilučių laisvei – vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Atgal

23-iojoje Vilniaus knygų mugėje knygos skiria pasimatymą kinui ir muzikai

Laisvė susitikti, laisvė bendrauti, laisvė skaityti knygas, klausytis kokios tik nori muzikos ir žiūrėti kokius tik nori filmus, – 23-ioji Vilniaus knygų mugė kitų metų vasarį lankytojams žada įvairiažanrinius mainus.

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO 23-ioji Vilniaus knygų mugė vyks vasario 23–26 dienomis. Didžiausias dėmesys joje bus skiriamas kūrėjams iš Ukrainos, Ukrainos literatūrai ir visos Europos laisvės kovų literatūrai. Laisvę rinktis tai, ką mėgsti, laisvę būti kartu knygų mugėje ypatingai pabrėš ir trys skirtingos, bet tuo pačiu itin panašios kūrybos sritys – knygos, muzika ir kinas.

Vilniaus knygų mugė – didžiausias literatūros festivalis Baltijos šalyse – taip pat yra laisvės

išraiška. Mugės organizatoriai jau ruošia temas „Diskusijų klubui“, kuriame intelektualai aptars ryškiausias kultūrines, socialines ir politines aktualijas, kviečia trumpųjų pokalbių apie naujausias knygas turnyro „Šortai“ dalyvius, organizuoja susitikimus su Lietuvos ir užsienio rašytojais, poetais, vertėjais, iliustruotojais, knygų menininkais. Ypatinga programa rengiama paaugliams, o edukacinės programos – vaikams ir jų tėvams.

Ateinančių metų knygų mugės organizatoriai teigia norintys stiprinti literatūros, muzikos ir kino draugystę. Vilniaus knygų mugės organizatorė, Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė teigia, kad per keletą draugystės metų Muzikos salė tapo neatskiriama Vilniaus knygų mugės dalimi. 2019 metais įvykęs specialus mugės dvidešimtmečio renginys „Naktis mugėje. Įvaizdinti žodžių klavyrai. Žodis – kaip sapnas, kaip vizija“ sulaukė ypatingo mugės dalyvių dėmesio. Poezijos skaitymai, kuriuos režisierius Dalius Abaris supynė su muzika ir vaizdo projekcijomis, juos pavertė vienu įspūdingiausių Vilniaus knygų mugės renginių.

2020-aisiais Vilniaus knygų mugėje pradėtas rengti „Knyga + kinas“ renginys, pasak mugės organizatorių, buvo skirtas dar labiau skatinti kino ir literatūros bendradarbiavimą. „Leidėjai arba autoriai konkursui teikia knygas, kurios, jų nuomone, yra kinematografiškos, o komisija atrenka tas, kurios vėliau būna pristatomos kino bendruomenei. Šis bendradarbiavimo projektas sėkmingai prigijo, o tai reiškia, kad jis yra reikalingas ir kino, ir knygų kūrėjams“, – sako R.Eljošaitytė-Kaikarė.

Tuo, kad kinas gali tapti neatskiriama Vilniaus knygų mugės dalimi, neabejoja ir  LITEXPO parodų projektų vadovė Eglė Majauskienė. „Esame įsitikinę, kad mugės lankytojams patinka ne tik knygos ir muzika, bet ir kino filmai, tad mūsų bendradarbiavimas su vienu seniausių ir ilgiausiai Lietuvoje vykstančiu kultūriniu reiškiniu – „Kino pavasariu“ – sulauks lankytojų susidomėjimo ir papildys mugės programą naujienomis apie kino filmus, kultūrą bei istoriją.“

Vaisingo mugės ir festivalio bendradarbiavimo, įvairiažanrinių mainų Vilniaus knygų mugėje tikisi ir festivalio „Kino pavasaris“ komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Daiva Visockytė. „Knyga, muzika ir kinas yra didysis trejetas, aplink kurį sukasi ir kultūra, ir mūsų pomėgiai“, – sako ji.

Festivalio „Kino pavasaris“ turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė pasakoja, kad kasmet festivalyje parodoma apie dešimt pagal knygas sukurtų filmų. Kartais tai – kruopštus literatūrinio kūrinio perkėlimas į ekraną, o kartais – akivaizdus, bet labai laisvas atsispyrimas, ar variacija tema. „Festivalio žiūrovai visad rodo didelį susidomėjimą tokiais filmais. Greičiausiai daugeliui yra smalsu pamatyti, kaip knyga, kuri buvo įgavusi tam tikrą vaizdinę formą skaitytojo galvoje, interpretuota režisieriaus iš žodžio tapo vaizdu“, – teigia A. Račaitytė.

Festivalis „Kino pavasaris“ Vilniaus knygų mugei skirtus savo filmus derino prie mugės temos –  „700 eilučių laisvei“. Vienas iš jų pasakos apie ukrainiečių šeimą, o kitas žiūrovams pristatys filmą-ekranizaciją, kurią įkvėpė pasaulinio garso rašytojo novelės.

„Sunku įsivaizduoti kino filmą be foninės muzikos. Ar be jos jis būtų toks pats įtaigus? Muzika kartu su vaizdu padeda iššaukti ryškias emocijas. Prisimindami mėgstamiausius filmus niūniuojame ir jų muzikines temas. Didelė dalis muzikos yra kuriama filmams, bet ir filmai kuriami apie muzikantus. Kasmet išleidžiama naujų biografinių kino filmų, knygų apie įvairių žanrų muzikantus ir kūrėjus. Taigi – knygos, kinas ir muzika yra stipriai susiję“, – sako „Muzikos salės“ Vilniaus knygų mugėje organizatorė, asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.

Vienas didžiausių lietuviškos muzikos renginių – AGATA „Muzikos salė“ – vėl suteiks galimybę gyvai ne tik pasimatyti su mylimais kūrėjais, paprašyti jų autografo, bet ir įsigyti naujausios atributikos bei albumų. Lankytojus savo stenduose pasitiks įvairūs Lietuvos muzikos kūrėjai, įrašų kompanijos ir renginių organizatoriai. Tarp jų įsikurs ir Lietuvos kultūros centrų alėja. Artėjančios mugės programoje – daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių ir 70 stendų.

 

Tarptautinė, 23-ioji Vilniaus knygų mugė „700 eilučių laisvei“ – jau kitų metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.
 

Atgal

Vilniaus knygų mugėje jaunuosius skaitytojus pasitiks literatūros ir meno įžymybės

Vilniaus knygų mugėje prigijusi Jaunųjų skaitytojų salės tradicija šiais metais plečia erdves ir veiklas. Mugės lankytojus – paauglius, vaikus, kūdikius ir jų tėvus – salė pasitinka atsinaujinusi. Kaip ir visoje, vasario 23-26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, vyksiančios Vilniaus knygų mugės programoje, čia skambės laisvės ir Vilniaus 700-ojo gimtadienio temos.

Gyva, jaunųjų balsais ir juoku skambanti Jaunųjų skaitytojų salė džiugins leidyklų stendais ir knygų naujienomis jose, kūrybinėmis veiklomis, renginiais ir susitikimais. Čia įsikurs „Bibliotekų erdvė“, žymiausi vaikų knygų kūrėjai kvies į dirbtuves ir edukacinius užsiėmimus „Kūrybos erdvėje be formulių“. Paaugliai ir jaunuoliai bus laukiami diskusijų, pokalbių ir renginių erdvėje „Jaunimo taškas“, o susitikti su bendraamžiais iš Ukrainos jie galės „Ukrainos literatūros erdvėje“. Mažiausiųjų mugės lankytojų Jaunimo salėje jau antrus metus lauks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuojama „Knygų starto“ programa, o vaikų scenoje planuojami net 27 renginiai – susitikimai su rašytojais, teatralizuoti pasirodymai, skaitymai.

„Kalbėti apie laisvę – kaip niekad svarbu. Savo programose siekiame skatinti vaikų ir jaunimo diskusijas ne tik apie laisvę, bet ir apie atsakomybę už laisvę ir skirtingų žmonių sugyvenimą. Tokiam pokalbiui kviečia ir karas Ukrainoje, ir Vilniaus miesto istorija. Šiandien esame laisvi, gyvename laisvame mieste, tačiau mūsų miesto istorijoje būta įvairiausių epizodų – ir laisvės, ir nelaisvės, ir prisitaikymo, ir pasipriešinimo, ir susipriešinimo, ir susitaikymo,“ – sako Vilniaus knygų mugės kultūrinių renginių programą kuruojanti Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė Aistė Žukauskaitė.

Naujiena – literatūros erdvė Ukrainai 

Vienas iš Vilniaus knygų mugės organizatorių – Lietuvos kultūros institutas Jaunųjų skaitytojų salėje šiais metais įrengs specialią Ukrainos literatūros erdvę. Joje bus kviečiama susitikti, bendrauti, dalintis patirtimis Lietuvos ir Ukrainos vaikus ir paauglius. Erdvės rengėjai tikisi, kad erdvė taps ir informaciniu tašku, kuriame bus galima susipažinti su abiejų šalių literatūra, kultūra bei istorija.

Ukrainos literatūros erdvėje ukrainiečių kalba bus galima skaityti įprastines ir garsines Lietuvos ir Ukrainos autorių knygas, susipažinti su įvairiausiomis veiklomis, kurias vaikams ir paaugliams siūlo Lietuvos edukacinių ir kūrybinių veiklų organizatoriai.

„Ukrainos erdvė Jaunųjų skaitytojų salėje bus daugiau nei informacinis punktas, tai vieta, kurioje galės užsimegzti Ukrainos ir Lietuvos vaikų bei paauglių draugystės,“ – sako Ukrainos literatūros erdvės koordinatorė A. Žukauskaitė ir priduria, kad plačiau su Ukrainos literatūra, kultūra, istorija bus galima susipažinti ir specialiame Ukrainos stende, kuris įsikurs LITEXPO kongresų ir parodų 3 salės fojė.

Jaunimo taške – pokalbiai su žinomais žmonėmis

Jau trečius metus Lietuvos kultūros institutas bendradarbiauja su jaunųjų kuratorių komanda. Išaugusi iš Lietuvos moksleivių sąjungos atstovų, paaugliams ir jaunuoliams ji siūlo pačių sugalvotą „Jaunimo taško“ erdvės programą.

Išskirtinė jaunatviška erdvė jau yra tapusi paauglių pripažinta susitikimų vieta Vilniaus knygų mugėje. Čia jaunuoliai turi galimybę susipažinti su bendraamžiais, sutikti draugų, o svarbiausia – atsidurti arti populiarių rašytojų, žurnalistų, scenos žvaigždžių ir užduoti jiems klausimus renginiuose „Veidas iš ekrano“. Susitikimuose dalyvaus rašytojos Daiva Čepauskaitė, Aušra Kaziliūnaitė, Kotryna Zylė, atlikėjas Gabrielius Liaudanskas Svaras, rašytojas ir kino režisierius Vytautas V. Landsbergis, kino režisierius Saulius Baradinskas ir kiti.

Šiais metais Jaunimo salės lankytojai galės dalyvauti diskusijoje apie jaunimo savanorystes Lietuvoje, rasti širdžiai mielų užsiėmimų dainuojamosios poezijos dirbtuvėse ar kitose veiklose.

„Apie laisvę reikia ne tik kalbėti, svarbu jausti už ją atsakomybę, – sako Jaunųjų skaitytojų salės programos kuratorė, Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė Ignė Alėbaitė. – „Jaunimo taškas“ kaip tik ir atveria tokią galimybę savarankiškais tampantiems jaunuoliams. Svarbu ir tai, kad programą „Jaunimo taško“ lankytojams kuria jų bendraamžiai, programos kuratoriai. Jie kasmet gali siūlyti, kaip įrengti erdvę, kokius dalyvius ir kokius pokalbių moderatorius kviesti į susitikimus, kokias temas aptarti. O tai reiškia, kad jie galvoja apie kitus žmones, svarsto, kas juos domina, kas jiems galėtų būti įdomu ir malonu. Taško renginiai jų idėjas patikrina, leidžia įsivertinti sumanymus ir tai, ar laisvė, kurią jie gavo, buvo panaudota tinkamai.“

Kūrybos erdvėje be formulių – pasaulinio garso kūrėjai

Kaip ir kasmet Lietuvos kultūros institutas organizuoja „Kūrybos erdvę be formulių“, kurioje žinomi menininkai ir edukatoriai knygų mugės lankytojus kvies į susitikimus ir kūrybos dirbtuves.

Bene didžiausia kūrybos erdvės viešnia – garsi vokiečių rašytoja ir iliustruotoja, bestselerių autorė Nora Krug. Antrą kartą į Vilniaus knygų mugę atvykstanti knygų autorė praėjusiais metais mugės lankytojams tiesiai iš savo studijos Niujorke pristatė itin asmenišką savo grafinę, į „New York Times“ ir „The Guardian“ geriausių metų knygų sąrašus įtrauktą, Lyndo Wardo grafinio romano prizu, Nacionalinio knygų kritikų rato prizu (JAV) bei Britų knygos dizaino prizu apdovanotą knygą „Heimat“. Šiais metais N. Krug iš JAV atvyksta pristatyti kartu su žymiu istoriku Timothy Snyderiu sukurtos knygos „Apie tironiją“. Šią knygą „New York Times“ pripažino geriausiu 2021 metų  grafiniu romanu, o Amerikos iliustruotojų asociacija (Society of Illustrators) knygą apdovanojo aukso medaliu.

Susitikimo su pasaulinio garso autore ir iliustruotoja, Niujorko Parsonso dizaino mokyklos dėstytoja ir jos meistrystės pamokų laukia kūrybos gerbėjai, iliustruotojai ir Vilniaus dailės akademijos studentai. N. Krug surengs drauge su T. Snyderiu kurtos knygos „Apie tironiją“ pristatymą ir knygos iliustracijų parodą, o taip pat Lietuvos iliustruotojų portfolio peržiūras.

Į Vilniaus knygų mugę sugrįžta ukrainiečių knygų autorių duetas – Romana Romanyšyn ir Andrij Lesivas, dar žinomi kaip „Agrafka“. Šių autorių knygos yra pelniusios prestižinių tarptautinių apdovanojimų. Net tris jų – „Garsiai, tyliai, kuždomis“, „Taip aš matau“ ir „Kaip Karas pakeitė Rondą“ lietuvių kalba išleido leidyklos „Baltos lankos“ ir „Baltų lankų vadovėliai“.

Pirmą kartą „Agrafka“ kūrėjų duetas Vilniaus knygų mugėje lankėsi 2016 metais, tuomet Lietuvos kultūros institutas įgyvendino kultūrinio bendradarbiavimo projektą „Lietuva–Ukraina: kultūros partnerystė“. Šiemet mugėje planuojama pasisekimo pasaulyje sulaukusios R. Romanyšin ir A. Lesivo knygos „Kaip Karas pakeitė Rondą“ iliustracijų paroda, o taip pat kūrybinės dirbtuvės bei  susitikimai su Vilniaus dailės akademijos studentais.

Jubiliejiniai Bibliotekų erdvės metai 

Vilniaus knygų mugėje Lietuvos bibliotekininkų kuriama Bibliotekų erdvė lankytojus pasitiks jau dešimtąjį kartą. Tai – dar viena skaitymo, bendravimo ir renginių erdvė, kurioje mugės svečiai kviečiami įsitraukti į kūrybinius užsiėmimus, edukacinius žaidimus ir kitas žaismingas veiklas.

Čia lauks kūrybinės grafikos, ekslibrisų, dienoraščių, atvirukų gamybos dirbtuvės, galimybė peržiūrėti ir panaudoti suskaitmenintą kultūros paveldą.

„Bibliotekų erdvėje“ Lietuvos aklųjų biblioteka siūlys susipažinti su universalaus dizaino knygomis, kvies skaityti garsinių knygų ne tik lietuviškai, bet ir ukrainietiškai – 2022 metais biblioteka, Lietuvos kultūros institutas ir Ukrainos negalių asociacijos Lvivo skyrius pradėjo leisti lietuvių literatūrą vaikams ir suaugusiems universaliu, visiems skaitytojams prieinamu garsiniu formatu. Šių knygų pristatymas numatytas ir Vilniaus knygų mugėje.

Bibliotekų erdvėje dalyvaus beveik 20 bibliotekų iš visos Lietuvos, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybė istorijos ir Lietuvos centrinis valstybės archyvai.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengs net kelias dirbtuves, kuriose sveikins  Vilnių su gimtadieniu – bus kuriami atvirukai, rašomos baltosios eilės apie Vilniaus miestą ir laisvę.

Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka Bibliotekų erdvėje pristatys neįprastą istorijos pasakojimo būdą – mirioramą. Būtent taip bibliotekos darbuotojos visus kvies klausyti ir vienos iš Molėtų krašto legendų.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka antrus metus Jaunųjų skaitovų salėje įkurs minkštą ir jaukų „Knygų starto“ kampą. Jame bus laukiami dar ir metų neturintys Vilniaus knygų mugės lankytojai.

 

Tarptautinė, 23-ioji Vilniaus knygų mugė – 700 eilučių laisvei – vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Atgal

Vilniaus knygų mugės moderatoriai apie knygas, rašytojus, sceną ir žodžių dvikovą su rapyromis

Iki labiausiai laukiamo Lietuvos literatūros ir kultūros renginio – tarptautinės Vilniaus knygų mugės liko vos mažiau nei mėnuo. Vasario 23 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėsianti knygų šventė kasmet sutraukia dešimtis tūkstančių lankytojų, kurie ateina ne tik pasidomėti knygų naujienomis, bet ir sutikti autorius bei dalyvauti knygų pristatymuose. Pokalbiai ir diskusijos apie knygas ir svarbiausias visuomenės, istorijos, kultūros gyvenimo temas yra tapę neatsiejama tarptautinės Vilniaus knygų mugės dalimi.

Šiais metais autorių ir skaitytojų susitikimai vyks tradicinėse vietose – Rašytojų kampe, 15min forume „Diskusijų klubas“, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos salėje. Trumpuosiuose „Šortų pokalbiuose“ aštresniu, netikėtu kampu bus aptartos naujos knygos. Autorių ir skaitytojų susitikimams, knygų pristatymas ir diskusijoms Vilniaus knygų mugėje vadovauja pokalbių moderatoriai – literatūros kritikai, žurnalistai, istorikai, rašytojai. Be kai kurių pavardžių knygų mugė, knygų pristatymai ir diskusijos tiesiog neįsivaizduojami.

Diskusijos sėkmė – erudicija, humoro jausmas ir mokėjimas pasakoti istorijas

Žurnalistas, knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas Vilniaus knygų mugėje lankydavosi dar tada, kai knygos nebuvo tapę jo darbo dalimi. Gerai pagalvojęs, jis prisimintų vos keletą metų, kai, išvykęs į užsienį, mugę praleido. „Per tą laiką keitėsi ir mugė, ir mano tikslai – jei per pirmąsias muges ieškodavai knygų su nuolaidomis, tai vėliau kur kas svarbiau tapo dalyvauti susitikimuose su rašytojais ir knygų pristatymuose. Galiausiai mugė, man, žurnalistui ir diskusijų, pristatymų moderatoriui, virto keturių dienų darbo maratonu.

Šiais metais A. Ožalas nemažą dalį laiko praleis specialioje 15min forumo erdvėje, kur vyks trumpoji „Šortų pokalbių“ programa. Iš visų susitikimų su rašytojais Audrius labiausiai laukia pokalbio su ukrainiečių rašytoja Oksana Zabuzhko. „Esu tikras, kad įdomus bus ir pokalbis apie Czeslawą Miloszą – neseniai išleista jo knyga „Pradedant nuo mano gatvių“. Ir ką geriau kalbinti apie Cz. Miloszą, jei ne Tomą Venclovą, prie kurio per mūsų pokalbį prisijungs ir poetas, literatūrologas bei vertėjas Mindaugas Kvietkauskas“, – mugės renginius apžvelgia žurnalistas.

Praėjusi Vilniaus knygų mugė, pasak jo, matyt, dar ilgai išliks visų mugės dalyvių atmintyje. Audrius prisimena, kaip buvo sunku kalbėti apie knygas, kai visos mintys krypo į karą Ukrainoje. „Tačiau net ir tokiomis akimirkomis būna rašytojų, kurie sugeba praskaidrinti nuotaiką savo puikiu humoru, – tada, kai šypsotis nelabai norisi. Toks praėjusiais metais buvo islandų rašytojas Hallgrimuras Helgasonas“, – prisimena pristatymo su literatūros pasaulio įžymybe moderatorius ir priduria, kad visada įdomu kalbinti gerą humoro jausmą turinčius rašytojus.

Vis dėlto A. Ožalui atrodo, kad populiariausi lietuvių autoriai pritraukia netgi didesnes auditorijas nei užsienio žvaigždės. „Kristina Sabaliauskaitė ar Sigitas Parulskis iškart garantuoja pilną salę, – šypsosi ir po akimirkos prisimena susitikimą su žinomu prancūzų rašytoju, „Meilė trunka trejus metus“ autoriumi Fredericu Beigebederiu ar „Šilką“ parašiusiu Alessandru Baricco, kai žmonės buvo nusėdę visus pakampius. Kad ir kaip keista būtų, kai kurios itin populiarios autorės, rašančios meilės romanus arba populiariausių sąrašuose esantys kriminalinių romanų autoriai pilnų salių nesulaukia. „Gal kai kurių autorių knygas skaitytojai mielai skaito, tačiau jiems ne taip jau įdomu, ką tie rašytojai gali papasakoti gyvai?“ – svarsto diskusijų moderatorius.

Jis įsitikinęs, kad kiekvienai diskusijai gyvybės suteikia skirtingos dalyvių nuomonės, idėjų dvikova ar trikova, leidžianti į temą ar problemą pažvelgti skirtingu žvilgsniu, praplėsti suvokimo ir savo tiesos ribas. Erudicija, humoro jausmas ir mokėjimas pasakoti istorijas yra stipriosios diskusijų dalyvių pusės.

Kiekvienam pokalbiui žurnalistas nuoširdžiai ruošiasi – renka informaciją apie būsimą pašnekovą, ruošia skirtingas pokalbio temas ir klausimus, kurie galėtų prakalbinti ir mažiau kalbų knygų autorių. „Stengiuosi atrasti ryšį su pašnekovu, ieškoti klausimo, kuris galėtų pralaužti ledus. Kartais padeda trumpas pokalbis prieš renginį ar apsikeitimas elektroniniais laiškais, kuriuose kartu pagalvojame, apie ką būtų įdomu kalbėtis. Vieni rašytojai nori detalių klausimų iš anksto, kad galėtų pasiruošti, kitiems tai visiškai nebūtina, jie siūlo improvizuoti, kad ir mums patiems diskusijoje būtų įdomiau“, – apie savo darbo specifiką pasakoja A. Ožalas.

Literatūrologės formulė – 50 procentų struktūrai, 50 procentų laisvei

23-oji Vilniaus knygų mugė literatūrologei ir literatūros kritikei dr. Jūratei Čerškutei bus dvidešimtoji jos aplankyta ir tryliktoji, kurioje ji kviečiama dalyvauti. Šiais metais jai

didžiausias išbandymas ir, žinoma, garbė mugėje bus pristatyti Nobelio premijos laureatę Olgą Tokarczuk ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistą jos magnum opus „Jokūbo knygos“, kurią iš lenkų kalbos išvertė Vyturys Jarutis. J. Čerškutė pakviesta moderuoti Lianos Ruokytės-Jonsson ir Gintaro Grajausko į lietuvių kalbą išverstą, leidyklos „Apostorfa“ išleistą švedų poeto Bruno K. Öijerio rinktinės „Sidabro juodumo“ pristatymą. „Daug metų laukiau Agnės Žagrakalytės kortelių romano „Triukšmaujantys katalikai“. Romaną išleido „Tyto alba“, o aš laukiu mugėje pokalbio apie jį. Moderuosiu dviejų leidyklos „Lapas“ naujų vertimų — Luigi Pirandello „Vienas, nė vienas ir šimtas tūkstančių“ (iš italų kalbos vertė Goda Bulybenko) ir Georges Perec „Žmogus, kuris miega“ (iš prancūzų kalbos vertė Aušra Pokvietytė) pristatymus. Ir mažne tradiciškai kalbėsimės su iš Varšuvos atvyksiančiu dailininku Stasiu Eidrigevičiumi, šįkart apie jo eseistikos knygą „Meno klajūno eskizai“, kurią išleido leidykla „Apostrofa“, – apie artėjančius susitikimus Vilniaus knygų mugėje pasakoja literatūrologė.

Čerškutė gerai prisimena Knygų mugės momentą, iš lankytojos pavertusį ją dalyve: „Kai tapau Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorante, instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis pakvietė mane drauge su kolegomis iš Šiuolaikinės literatūros skyriaus Vilniaus knygų mugėje pristatyti 2009 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Šiandien man praėjusių kalendorinių metų lietuvių literatūros aptarimas, dvyliktuko pristatymas ir kūrybiškiausios knygos paskelbimas mugės šeštadienį yra toks tradiciškai privalomas Vilniaus knygų mugės momentas“.

Literatūros kritikė neabejoja, kad geriausia diskusija apie knygas ir literatūrą įvyksta tada, kai susirenka gera pokalbininkų kompanija, kai sudėliojama gera išankstinė diskusijos dramaturgija, o jai prasidėjus, vyksta gera improvizacija. „Jeigu klaustumėte formulės, sakyčiau, kad geriausia diskusija yra tada kai 50 procentų laikomasi sutartos struktūros ir kai 50 procentų jai nepaklūstama“, – teigia literatūros renginių moderatorė.

Paprastai, jei knyga nepatinka, literatūrologė atsisako ją pristatyti. Pasakoja, kartą skaudžiai pasimokiusi, kai sutiko moderuoti pristatymą neperskaičiusi teksto, nes galutinio dar nebuvo. „Daugiau niekada taip nedarau“, – prisipažįsta.

Kartais taip nutinka, kad puikūs rašytojai yra gana prasti kalbėtojai. „Klausiate, kaip sukuosi iš situacijos? Ogi sukimosi būdu, tokios situacijos stresinės, jas išgyvenus renginio eiga lieka keistoje migloje, dominuoja išgyvenimo pojūtis. Apskritai, vis dažniau pastebiu, kiek nedaug kūrėjų išties moka užtikrintai, įdomiai, konceptualiai ir pagaviai kalbėti apie savo kūrybą. Kita vertus, įsivaizduoju, kad parašius kūrinį, yra gerokai įdomiau klausyti kitų nuomonių nei pasakoti apie procesą, kuris jau yra tapęs praeitimi. Tą savo 2021 metais išleistoje knygoje „Minaretas ir 7“ mini Undinė Radzevičiūtė. Pristatinėti seniau išleistas knygas, ypač tuo metu, kai rašai naują, vadinasi „per jėgą prisiminti tai, ko natūraliai nebeprisimenu. O jums patiktų kelis kartus metuose išsikasti savo mirusias meiles ir apžiūrėti, kaip jos dabar atrodo?!“

Geras pokalbis tai – lyg dvikova su rapyromis

Kultūros istorikas, rašytojas, LRT radijo laidos „Istoriko teritorija“ vedėjas dr. Aurimas Švedas save Vilniaus knygų mugėje pamena jau prieš dvidešimtį metų. Pirmąją savo knygą „Visa istorija yra gyvenimas. 12 sakytinės istorijos epizodų“ kartu su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi mugėje jis pristatė 2009-aisiais. Tais pačiais metais debiutavo ir moderatoriaus vaidmenyje.

Šiais metais A. Švedas mugėje moderuos keletą „Diskusijų klube“ vyksiančių pokalbių. Vasario 24 dieną, penktadienį, su kolegomis iš Vilniaus universiteto – profesoriumi Alfredu Bumblausku, profesoriumi Aleksiejumi Luchtanu ir dr. Eugenijumi Saviščevu kalbėsis apie „Alternatyvią Vilniaus istoriją“. „Kaip Vilnius ir vilniečiai gyveno iki 1323-ųjų? Kaip gyvenvietės virsta miestais? Kada miestai subręsta tapsmui valstybės sostinėmis? Tai tik keletas klausimų, kuriuos nagrinėsime su dviem istorikais ir archeologu“, – žada įdomią diskusiją apie 700 metų jubiliejų švenčiantį Vilnių. Tai – dar viena žinutė, kurią šiais metais siunčia Vilniaus knygų mugė.

Šeštadienį tame pačiame klube vyks diskusija apie biografines knygas ir šias knygas rašančius žmones.  Apie tai, kaip piešiami portretai žodžiais istorikas kalbėsis su kino režisiere Giedre Beinoriūte, rašytoju Rimantu Kmita, teatrologe Rūta Oginskaite. Sekmadienį 15min forume su ambasadoriumi ir istoriku Alfonsu Eidintu A. Švedas kalbėsis apie kontrafaktinę arba neįvykusią istoriją ir keletą svarbių tokios istorijos „mazgų“ XX-ame amžiuje. Dar viena, itin laukiama istoriko tema diskusijų erdvėje – „Hannah Arendt idėjos šiandien“. Keletą, lietuvių kalba išleistų šios mąstytojos knygų, jis sklaidys ir aptarinės su Rytų Europos studijų centro projektų vadove Simona Merkinaite, filosofu dr. Simu Čelutka ir istoriku dr. Nerijumi Šepečiu.

Dažnai diskusijas moderuojantis istorikas sako, kad gera diskusija jam primena dvikovą su rapyromis – apsikeitimas trumpais klausimais bei atsakymas sukelia įtampą salėje ir tylą čia keičia juoko pliūpsniai arba pasipiktinimo šūksniai. „Kartą iš vienos leidyklos gavau prašymą „gelbėti renginį“, – moderatorius „nusiplovė“, kai iki diskusijos buvo likę dvi valandos. Prisėdęs ant grindų pavarčiau užsienio autoriaus knygą, kuri man pasirodė puiki, primečiau galimą diskusijos planą. O pokalbis buvo smagus: jame būta ir dainų ir akordeono muzikos, netgi bandymų pašokti ar bent palinguoti. Tokie mini Balkanai vasario speigo ir visiškai nepasiruošusio pokalbio moderatoriaus akivaizdoje.

A.Švedas sako vengiantis pokalbių, per kuriuos scenoje tenka nešioti baldus – užduoti klausimą, tada pačiam į jį atsakyti, po to dar šmaikščiai pakomentuoti, kas čia ką tik buvo, o tada ir vėl užduoti klausimą. „Dalai Lama yra pasakęs, jog visų mūsų gyvenimo tikslas – būti laimingiems. Tad kodėl turėčiau, stebint auditorijai, savanoriškai rinktis viešą kančią? – ironizuoja ir priduria, kad geri performeriai yra ne visi puikūs rašytojai arba mokslininkai. Todėl visai normalu, kad kai kuriems iš šių žmonių viešas kalbėjimas, net ir apie savo knygą,  yra nemenkas emocinis iššūkis. Todėl pokalbio moderatoriaus arba moderatorės uždavinys bendraujant su sunkiu pašnekovu visų pirma yra padėti jam arba jai pasijausti kaip įmanoma komfortiškiau.

Būkite drąsūs – autoriai laukia grįžtamojo ryšio iš skaitytojų

Poetė, knygų apžvalgininkė, leidybos specialistė Vitalija Maksvytė savo Vilniaus knygų mugių neskaičiuoja, tačiau įvairiomis formomis prie jų prisideda jau dvidešimt metų. Pirmuosius metus, kai iš lankytojos tapo mugės dalyve ji ryškiai prisimena: „Tais metais, dar magistrantūros studentė, bendradarbiavau su viešąja įstaiga „Lietuviškos knygos“, kuri buvo atsakinga už mugės organizavimą. Prisidėjau prie programos, savanoriškai prižiūrėjau  renginių erdves, dirbau visas mugės dienas nuo ryto iki vakaro. Buvo labai intensyvu ir drauge smagu“.

Šių metų mugėje V. Maksvytė su lietuvių rašytojomis Irena Buivydaite ir Jolita Herlyn vasario 23 dieną, ketvirtadienį, kalbėsis apie tai, kaip parašyti Lietuvos bibliotekose skaitomiausias knygas. Tą pačią diena ji pristatys leidyklos „Alma littera“ išleistas dviejų psichologių knygas – Rasos Andrikienės „Labirintuose“ ir Vilijos Girgždės „Mes skirtingi. Negi skirtis?“  Šeštadienį į pokalbį V. Maksvytė pakvies du gydytojus – Jokūbą Fišą, kuris pristatys bestseleriu tapusią, leidyklos „Alma littera“ išleistą savo knygą „Aštrus protas sveikame kūne“ ir Valerijų Marozovą, su „Alma littera“ išleidusį knygą „Sveikatos mitai ir paklydimai“.  Sekmadienį Rašytojų kampe laukia susitikimas su naują knygą „Niujorko respublika“ „Alma littera“ leidykloje išleidusia Akvilina Cicėnaite ir  Linos Dirmotės bei Agnės Vėželytės knygos „Penkios meilės stichijos“ pristatymas.

Paklausta apie netikėtas ir įsimintinas diskusijas, V. Maksvytė šypteli prisiminusi Mariaus Repšio ir Karolio  Petrylos knygos „Šokis su tamsa“ pristatymą su reperiu Ironvytu: „Buvome numatę efektingą renginio pradžią – Ironvytas ir Marius repuos. Renginiui prasidėjus, supratome, kad mes neturime nei muzikos, nei už garsą atsakingo specialisto. Žodžiu, vietoj stiprios muzikinės pradžios gali likti įprastos, prie stalo kalbančios galvos. Tada Marius ir Ironvytas nutarė improvizuoti. Kaip jie tai padarė, kaip sugebėjo mobilizuotis, sukurti savo balsais nuotaiką, sujaudinti publiką – buvo nuostabu. Įdomumas ir iššūkis būdavo moderuoti A. Čekuolio knygų pristatymus. Kad ir ką sutardavome iš anksto, Algimantas visada pajusdavo publikos nuotaiką ir mūsų susitarimai nebegaliodavo. Beje, tai visada suveikdavo“.

Maksvytė mėgsta vesti knygų aktualiomis arba socialinėmis temomis pristatymus. Praėjusių metų vasario 26 dieną jai teko moderuoti Giedriaus Petkevičiaus ir Jono Ohmano knygų apie karą pristatymus. „Antroji Ukrainos karo diena, nežinia ir šokas, o Jonas į mugę atvažiavo tiesiai iš Ukrainos. Buvo labai stiprus renginys“, – prisimena Vitalija.

Literatūros apžvalgininkė teigia, kad klausytojams visada patinka išgirsti kuo daugiau apie autorių gyvenimą ir knygų kūrimo užkulisius. Ji pasakoja, kad klausimų sulaukia įvairių: ir tradicinių, ir labai netikėtų. Ypač iš lankytojų, kurie susipažinę su autorių kūryba. „Aš vis dar linkėčiau mugės lankytojams būti drąsesniems ir pasinaudoti proga per renginius ne tik užduoti autoriams klausimus, bet ir drąsiai prie jų prieiti, pasikalbėti, kai jie leidyklų stenduose dalija autografus. Autoriai tikisi ir laukia grįžtamojo ryšio iš skaitytojų“, – pataria pristatymų moderatorė.

Neužduosi klausimo neišgirsi atsakymo

Radijo ir televizijos laidų vedėjas, lektorius Donatas Puslys sako, kad Vilniaus knygų mugė yra tapusi tokia neatsiejama metų ciklo dalimi kaip Kalėdos ar Naujieji metai. Pirmąjį apsilakymą mugėje jis skaičiuoja nuo tada, kai 2004-aisiais atvyko į Vilnių studijuoti. Jis aiškiai prisimena jausmą, kai pirmą kartą mugėje atsisėdo į diskusijos moderatoriaus kėdę ir pažvelgė į susirinkusią auditoriją. „Ar pavyks suvaldyti?“ – pagalvojo tada. Panašu, kad viskas baigėsi sėkmingai, Donatas nuolat kviečiamas pristatyti naujausias autorių knygas ir vesti diskusijas.

Šiais metais Vilniaus knygų mugės lankytojai jį pamatys kalbantį su rašytoju Sauliumi Šalteniu apie jo naujausią knygą „Akis į akį“, Donatas pristatys leidyklos „Rara“ išleistą, Tomos Gudelytės į lietuvių kalbą išverstą Italo Calvino knygą „Kosmikomiksai“, R. Paknio leidykloje gimusią Tomo Venclovos knygą „Vilniaus vardai“, Kazio Uzcilos išverstą ir leidyklos „Vaga“ išleistą Julios Fiedorczuk knygą „Po saule“.

 

Kalbinti savus autoritetus D. Pusliui – didžiulė laimė ir atsakomybė. „Praėjusiais metais tokia, pavyzdžiui, buvo Nora Krug. Netikėtas ir malonus kvietimas buvo moderuoti Jindricho Manno knygos pristatymą, nes tą knygą „Praha. Iki pareikalavimo“ man parodė mylima bičiulė Irena Veisaitė. Esu didelis Tadeuzso Konwickio kūrybos gerbėjas, tad džiaugiausi galėdamas moderuoti pokalbį apie jo knygą „Meilės įvykių kronika“, kuriame dalyvavo ir jo dukra Maria. Labai džiaugiausi sutikęs leidėją Jerzį Illgą, kuris buvo Czeslawo Miloszo bičiulis“, – pasakoja D. Puslys.

Jo nuomone, į knygos pristatymą atėjusi minia klausytojų nėra svarbus kriterijus. Kartais klausytojai ateina vedini minios jausmo, o ne dėl to, kad jiems įdomu. „Kartais užtenka ir mažesnės, tačiau su knyga, kūrėju, kontekstais gerai susipažinusios auditorijos, kuri tampa svarbia pašnekesio dalimi. Mano tikslas visada yra ne tik pačiam klausinėti, tačiau ir paskatinti žiūrovus klausti, komentuoti ir taip vesti į polilogą. Sunkiausia užduoti pirmą klausimą, tad kai į diskusiją ateina mano žmona Vita, visad prašau, kad ji sugalvotų kokį klausimą ar įduodu jai vieną iš jau parengtų, kad ji išdrįstų būti pirmuoju ledlaužiu, po kurio ir kitiems lengviau klausti. Pastebiu, kad publika drąsėja, nes juk jei neužduosi klausimo, kuris tau rūpi, tai gal ir neišgirsi atsakymo, dėl kurio atėjai. Ir negalėsi dėl to kaltinti tik moderatoriaus“, – savo patirtimis dalijasi Donatas.

 

Visus šiuos, o ir dar daugiau pažįstamų veidų ir įdomiausių pašnekovų galėsite sutikti 23-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje – 700 eilučių laisvei. Mugė vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Kviečiame spaudos atstovus ir fotografus, norinčius registruotis akreditacijai, susisiekti paštu rinkodara@litexpo.lt

Registracija bus vykdoma iki vasario 21 d. 12 val.

 

Daugiau informacijos dėl akreditacijų atsiėmimo netrukus.

Turite klausimų?

Konsultuojame visais klausimais, susijusiais su naujų renginių organizavimu, bilietų pirkimu ir pan.

Parašykite mums

Gaukite naujienas pirmi

Gauti informaciją apie naujausius renginius, parodas ir kitas naujienas

Jūsų asmens duomenys yra renkami ir tvarkomi, siekiant įvertinti Jūsų poreikius ir pateikti UAB „Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO“ tinkamiausią pasiūlymą. Užpildydami šią formą, Jūs sutinkate su mūsų „Privatumo politikoje" aprašytomis taisyklėmis

×

Turite klausimų?

    Sutinku gauti projekto informaciją ir pasiūlymus, o jų parengimui naudoti aukščiau pateiktus duomenis. Bet kuriuo metu turiu teisę atšaukti savo sutikimą apie tai pranešus el. paštu.