VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ 2022
  • 2022 vasario 24–27 d.
  • Darbo laikas

    Vasario 24 d.  10.00–19.00
    Vasario 25 d.  10.00–21.00
    Vasario 26 d.  10.00–21.00
    Vasario 27 d.  10.00–17.00

  • Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Ketvirtadienį, Bičiulių dieną – nemokamas mugės lankymas bibliotekininkams!

*Tik su bibliotekininko pažymėjimu.

 

Parodos lankymui nereikia pateikti Galimybių paso
(
šis reikalavimas gali būti taikomas atsižvelgiant į valstybės priimtus nutarimus)
Privaloma dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną.

 

22-osios Vilniaus knygų mugės tema – „Vaizdas kaip tekstas“

XXI amžius įtraukė mus į greitaeigės informacinės kasdienybės ciklą – be perstojo persekiojantys paveiksliukai, nuotraukos, vaizdo įrašai, memai, reklamos socialinėse medijose, multimedijos straipsniai ar dar dešimtys kitokių vizualinės stimuliacijos šaltinių naujienų portaluose, švieslentės gatvėse, vaizdo klipai autobusų stotelėse… Vaizdą greičiau pastebime, lengviau įsimename, akimirksniu perprasdami jame įrašytas prasmes.

Knygos tekstas taip pat pamažu įgavo formą vaizde – komiksai, grafiniai romanai, kurie Lietuvoje pradėjo atsirasti gana vėlai ir nedrąsiai, vis labiau užkariauja skaitytojų galvas.

Ką į mūsų gyvenimus atneša toks vizualėjantis informacijos vystymosi kelias? Kokią įtaką mums daro? Kiek vaizdas iš tikro yra bei turėtų būti svarbus tekstui? Kaip vaizdas sugeba tekstą papildyti, o kartais, galbūt, ir visiškai perkeisti?

2022 m. Vilniaus knygų mugėje skaitytojų lauks ne tik tekstai ir vaizdai, bet ir mugės tema – Vaizdas kaip tekstas, kuri skleisis per meno parodas, iliustracijas, knygos meno parodas, tikrus pokalbius bei diskusijas, geriausių metų knygų ir geriausių knygų kūrėjų pristatymus.

22-oji Vilniaus knygų mugė vyks 2022 m. vasario 24–27 dienomis. Susitikime išskirtiniame, laikui atspariame renginyje!

 

Kuo ypatinga Vilniaus knygų mugė:

Jaunųjų skaitytojų salė.  Nuolat gyva ir šurmuliuojanti Jaunųjų skaitytojų salė traukia lankytojus tiek knygų naujienų gausa leidyklų stenduose, tiek įvairiomis kūrybinėmis veiklomis. Čia jaunieji skaitytojai gali įvairiomis formomis ir būdais patirti literatūros ir skaitymo stebuklą, bendrauti, žaisti ir skaityti. Salėje veikia Lietuvos bibliotekininkų kuriama atvira Bibliotekų erdvė – kitokia skaitymo, bendravimo ir susitikimų erdvė jaunimui. Lietuvoje ir pasaulyje žinomi knygų kūrėjai užsiėmimus skirtingo amžiaus dalyviams rengia Kūrybos erdvėje be formulių.

ForumasTai rimtų temų, intelektualių pokalbių vieta, kurioje diskusijos persipina su naujų leidinių pristatymais, iškeliamos aktualiausios visuomeninės, kultūrinės problemos. Kasmet čia susitinka Diskusijų klubo žaidėjai – garsūs Lietuvos ir užsienio kultūros, meno, visuomenės ir mokslo žmonės.

Forume rengiamas ir naujo formato renginių ciklas Šortai. Tai literatūrinė dvikova, kurioje du pokalbininkai – knygos autorius ir kritikas – kuo turiningiau atskleidžia aptariamos knygos privalumus ir trūkumus.

Muzikos salė. Kiekvienais metais unikalia programa ir turiniu stebinanti erdvė, organizuojama asociacijos AGATA  ir suburianti daugumą Lietuvos muzikantų po vienu stogu. Tai didžiausia Lietuvos muzikinės produkcijos mugė.

Gražiausių metų knygų paroda. Vilniaus knygų mugėje kasmet lankytojams pristatomos Lietuvos leidyklų per praėjusius kalendorinius metus išleistos gražiausios metų knygos bei apdovanojami jų dailininkai, leidėjai ir poligrafijos specialistai.

 

Pasinaudokite nuolaida parodos bilietams su Šeimos kortele.

 

MUGĖS ORGANIZATORIAI

 

 

KULTŪRINĖS PROGRAMOS RĖMĖJA

 

 

MUGĖS PARTNERIAI

 

Vilniaus miesto savivaldybė

 

Europos knygų mugių tinklas

 

AGATA

 

 

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Žmonės

 

15min

 

Kakava

 

Vero Cafe

 

 

City Bee

 

Literatūra ir menas

 

Žurnalas „370“

 

RENGINĮ GLOBOJA

Vilniaus knygų mugės rengėjai 2022-aisiais žada vaizdu praplėsti teksto ribas
Knygos menas: gražiausios Lietuvos ir Čekijos knygos
A.Švedas ir M.Katkus – apie pasaulį, kuris mūsų laukia už kampo
22-oji Vilniaus knygų mugė šiais metais pirmą kartą vyks Vilniuje – UNESCO literatūros mieste
Vilniaus knygų mugė 2022: atvykstantys užsienio autoriai, valdomi lankytojų srautai ir kaip visada gausi renginių programa
Pristatytos 22-osios Vilniaus knygų mugės tradicijos, naujienos, svečiai ir saugumo pasirengima
Vilniaus knygų mugėje apdovanojimų lietus: skaičiuojamas literatūrinis metų derlius
Atgal

Vilniaus knygų mugės rengėjai 2022-aisiais žada vaizdu praplėsti teksto ribas

Dėl koronaviruso pandemijos atšaukti arba į virtualią erdvę perkelti literatūros renginiai, rodos, grįžta su nauja jėga. Jos įkvėpti, 22-osios Vilniaus knygų mugės organizatoriai žada, kad kitų metų vasario 24-27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksianti literatūros šventė bus išskirtinė.

2021 metais neįvykusi Vilniaus knygų mugė į kitus metus persikelia kartu su savo tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Ši tema mugėje skleisis meno parodose, iliustracijose, pokalbiuose bei diskusijose, geriausių metų knygų ir geriausių kūrėjų pristatymuose. Ką į mūsų gyvenimus atneša vizualėjantis informacijos vystymosi kelias? Kokią įtaką vaizdas mums daro? Kiek jis iš tikro yra, o ir turėtų būti svarbus tekstui? Kaip vaizdas sugeba tekstą papildyti, o kartais, galbūt, ir visiškai pakeisti?

Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sako nesitikėjusi, kad paskutinę 2020 metų knygų mugės dieną paskelbta naujos mugės tema „Vaizdas kaip tekstas“ taps dar labiau aktuali. „Per karantiną daugelis iš mūsų bendravome vaizdais, kartais ir labai netikėtais. O tų vaizdų įprasminimas ir pagal juos sukurti tekstai tapo mūsų kasdienybe“, – sako viena iš mugės organizatorių R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Metai be Vilniaus knygų mugės liko tarsi netikri, neišsipildę. Taip kalba ne tik didžiausi knygų mugės gerbėjai, kasmet lankantys literatūrinius renginius, bet ir patys mugės rengėjai. „Kai taip gražiai sutampa skaičiai, norisi tik darsyk priminti: 2022 metais 22-oji Vilniaus knygų mugė įvyks. Šiam įvykiui jau dabar ruošiamės, kuriame planus, apgalvojame kiekvieną galimą iššūkį ir rizikas“, – žada R. Elijošaitytė-Kaikarė.

„Pasaulį ištikusi pandemija, pakeitusi milijonų žmonių gyvenimus visame pasaulyje, netikėtai virto knygų pasaulio aukso amžiumi. Skaityti pradėjo ir tie žmonės, kuriems knygos niekada nebuvo svarbios. Taigi, knygų pasaulis nesustojo. Tačiau ko labiausiai pasigenda ir autoriai, ir leidėjai, ir skaitytojai? Gyvo kalbėjimo, gyvo bendravimo. Trumpai tariant to, ką mugė per 21-erius savo metus dovanojo ir ką augino. Mėginkime susigrąžinti tradiciją, po truputį grįžti prie įprasto gyvenimo ir svarbių dalykų. Žinoma, klausydami ne tik širdies, kuri pasiilgo, bet ir proto balso“, – susitikti 2022-ųjų metų mugėje kviečia Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narė, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.

Ruošdami 2022 metų programą, Vilniaus knygų mugės organizatoriai sau vis primena: turi būti įdomu kaip niekada. Jie sako, kad pakvietimų dalyvauti mugėje sulaukę užsienio rašytojai tvirtina tą patį: būtinai atvyksime į Lietuvą, esame išsiilgę bendravimo su skaitytojais. „Kai kas bus kitaip. Kai ko nebus. Bus nauja. Ir, žinoma, saugu“, – žada L.Varanavičienė.

Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO parodų organizavimo skyriaus vadovė Rasa Juraitienė sako, kad noras pagaliau susitikti ir įgyvendinti vieną didžiausių LITEXPO mugių gyvai, organizatorius skatina dar daugiau dėmesio skirti renginio saugumui: „Mums svarbu, kad mugėje saugiai jaustųsi tiek mugės dalyviai, tiek lankytojai. Turime erdvias patalpas, o taip pat ir planą, kaip efektyviai pastatyti stendus, scenas bei paruošti vietas susitikimams su rašytojais ir knygų autoriais. Tikimės sėkmingai paskirstyti lankytojų srautus, užtikrinti visus tuo metu galiosiančius saugumo reikalavimus, kad kiekvienas atėjęs galėtų mėgautis kokybišku mugės turiniu“.

Nors mugės formatas ir keisis, organizatoriai žada išlaikyti svarbiausias Vilniaus knygų mugės tradicijas: kaip ir kasmet vyks naujų leidinių pristatymai, susitikimai su autoriais, „Gražiausių metų knygų apdovanojimai“, parodos, literatūrinės dvikovos „Šortai“, veiks „Diskusijų klubas“, forumas, „Jaunųjų skaitytojų salė“, atvira „Bibliotekų erdvė“, muzikos gerbėjus kvies „Muzikos salė“.

22-ojoje Vilniaus knygų mugėje susitikime 2022 metų vasario 24-27 dienomis, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Atgal

Knygos menas: gražiausios Lietuvos ir Čekijos knygos

Tradicija tapusi Čekijos gražiausių knygų paroda, kuri jau keletą metų būdavo pristatoma tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, o vėliau – Kazio Varnelio namuose-muziejuje, šiemet duris atvers kaip platesnė – Lietuvos ir Čekijos – knygos meną reprezentuojanti ekspozicija. Paroda „Knygos menas: gražiausios Lietuvos ir Čekijos knygos“ atidaryta Kazio Varnelio namuose-muziejuje gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Čekijos Respublikoje knygos kūrimas, jos iliustravimas yra labai svarbi nacionalinės kultūros dalis ir turi senas tradicijas. 2002 m. pirmą kartą Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyti Prahos menų akademijos (Vysoká škola uměleckoprůmyslová v Praze) studentų darbai; akademijos studentai tais metais aplankė ir profesorių Kazį Varnelį (1917–2010) jo namuose Vilniuje. Lietuvą su Čekija sieja ne tik raidyno ypatumai (č, ž, š), suartinantys abiejų šalių tipografinius charakterius, bet ir pirmojo profesionalaus modernėjančios Lietuvos knygrišio Tado Lomsargio (1905–1942) biografija. Prahoje studijavo ir šios parodos kuratorė Sigutė Chlebinskaitė, kūrybinės studijos „Knygų šalis“ sumanytoja ir kultūrinių ryšių su Čekija iniciatorė.

Kasmetinį Gražiausių Čekijos knygų konkursą rengia Kultūros ministerija, Čekų literatūros muziejus, Poligrafų sąjunga ir Bibliofilų sąjunga. Konkurse dalyvauja Čekijos leidėjai, grafinio dizaino ir leidybos mokyklų studentai, grafikos dizaineriai. Knygos, išleistos ir išspausdintos Čekijoje, vertinamos pagal grafinę kokybę, apipavidalinimą, poligrafijos kokybę, įrišimą, iliustracijas, idėjas, originalumą. Praėjusiais metais 55-tą kartą vykusiame konkurse varžėsi net 313 knygų. Konkursas suskirstytas į septynias kategorijas, skelbiamos trys geriausiai įvertintos kiekvienos kategorijos knygos, o pirmąją vietą laimėjusiajai skiriama piniginė premija. Taip pat apdovanojimas teikiamas jaunajam kūrėjui (iki 30-ties metų). Parodoje pristatomos 55 gražiausios Čekijos knygos, o konkurso rezultatai paskelbti Jakubo Jansos režisuotame vaizdo įraše (nuoroda), kurį įkvėpė „The Stanley Parable“ vaizdo žaidimas.

Lietuvoje Kultūros ministerijos rengiamas Knygos meno konkursas vyksta nuo 1996 m. Šiemet 55 leidėjai pateikė 118 knygų. Jas vertino dvi ekspertų komisijos – ekspertų praktikų grupė, sudaryta iš Lietuvos grafinio dizaino asociacijos, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos deleguotų narių, ir knygos meno ekspertų komisija, kurios narius deleguoja Vilniaus dailės akademija, Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus knygrišių gildija. Kitus du narius skiria kultūros ministras. Leidiniai, besivaržantys šešiose kategorijose, vertinami pagal leidybinio ir poligrafinio atlikimo, apipavidalinimo kokybės bei knygos meninės visumos kriterijus, skiriant po premiją ir du diplomus. Taip pat teikiamos pagrindinė metų premija, Lietuvos dailininkų sąjungos bei Vilniaus dailės akademijos premijos. Parodoje eksponuojama 21 lietuviška knyga, išleista 2020 m., o su ankstesnių metų konkurso laureatais galima susipažinti čia: spausti čia

 

Daugiau informacijos:

LNM nuoroda: https://lnm.lt/renginiai/knygos-menas-graziausios-2020-metu-lietuvos-ir-cekijos-knygos/

Knygų šalies fotoreportažas iš parodos: https://www.facebook.com/knygusalis/photos/pcb.4815447748514542/4815431141849536/

Atgal

A.Švedas ir M.Katkus – apie pasaulį, kuris mūsų laukia už kampo

Vaizdas – kaip tekstas. Tokia yra 22-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės, kuri vyks 2022 metų vasario 24–27 dienomis, tema. Pasaulyje, kuriame tradiciniams tekstams tenka atlaikyti tarpusavio konkurenciją, taip pat ir vaizdų ar simbolių invaziją, šiandien reikia kalbėti ir apie vienovę, kai tekstas papildo vaizdą arba vaizdas – tekstą. Toks susijungimas matyti komiksuose, grafiniuose romanuose, paveikslėlių knygose, tekstas šiandien lengvai transformuojamas į kompiuterinius žaidimus, serialus, filmus. Knygų mugės renginiuose, pokalbiuose ir diskusijose apie tai bus daug kalbama.

 

Vilniaus knygų mugės „Diskusijų klube“ susitiks kultūros istorikas Aurimas Švedas ir viešųjų ryšių specialistas, kultūrininkas, muzikantas Mykolas Katkus. Jie kalbėsis apie tai, kas, rodos, prieš dvejus metus buvo sunkiai įsivaizduojama, – mūsų pirmuosius žingsnius į distopijos pasaulį. Ne literatūrinį, o realų ir gerokai bauginantį.

Diskusijai „Kaip mūsų gyvenimas virsta distopija?“ besirengiančius A. Švedą ir M. Katkų kalbino žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

Gyvename keistu laiku, kuris primena geriausius katastrofų literatūros pavyzdžius. Kažin ar prieš keletą metų galėjome įsivaizduoti, kad pokalbio bus saugiau susitikti interneto erdvėje nei prie kavos puodelio kavinėje…

Aurimas Švedas: didžiosios internetinės filmų kūrimo ir platinimo platformos mus nuolat maitina pasakojimais apie socialinius neramumus, technogenines katastrofas, apie mirštančią gamtą ir žmogų, kuris patenka į šių įvykių sūkurį. Rašytojai šią temą XXI amžiuje taip pat intensyviai plėtoja. Ir, štai, atėjo diena, kai staiga supratome patekę į distopinį scenarijų. Prasidėjęs kaip beveik pokštas ar eilinė žurnalistinė sensacija kažkur labai toli, – kas gi Lietuvoje žino, kur yra Uhano provincija, – jis pasiekė mus, tapo nejaukiu, bet neišvengiamu kasdienybės aspektu. Baimė, suvaržymai, kaukės, o svarbiausia – jokio tikrumo dėl ateities.

Kita vertus, tai klasikinis distopinis siužetas. Mano kartos žmonės skaitė Stepheno Kingo romaną „Dvikova“, pasakojantį apie tai, kaip kariuomenės laboratorijoje sukurtas virusas pasprunka iš sandarios, izoliuotos terpės ir pasaulyje sukelia supergripo epidemiją, nuo kurios miršta didžioji žmonijos dalis. Civilizaciją ištinka tikrų tikriausia istorijos pabaiga. Panašių knygų pastaruoju metu prirašyta kalnai. Štai, Jana Vagner savo knygoje „Vongo ežeras“ sukūrė įstabų pasakojimą apie tai, kaip Maskvoje kilusi mirtino gripo epidemija žaibiškai išplinta sunaikindama mums įprastą pasaulį. Rašytojos romaną ekranizavo viena rusų prodiuserių kompanija, o jų sukurtą serialą dabar rodo „Netflix“ platforma. Beje, vakar su žmona žiūrėjome „Apple TV“ rodomą filmą „Finch“, kuriame Tomas Hanksas kankinasi postapokaliptiniame pasaulyje. Žinodamas, kad greitai mirs, jis mėgina išmokyti savo sukonstruotą robotą pasirūpinti šuneliu. Na, o praėjusiais metais, prieš pat Kalėdas, kitas Holivudo pusdievis George’as Clooney mirė „Netflixe“ rodytame filme „The Midnight Sky“, kuris pasakojo apie globalinę katastrofą išgyvenusią ir todėl užterštą bei nebetinkamą gyventi Žemę. Taigi beveik prieš kiekvienas Kalėdas esame vaišinami ne gražiu, viltingu pasakojimu, o niūria distopija. Ir priimame ją kaip savaime suprantamą dalyką, nes jaučiamės lyg laivo, kuris artėja ledkalnio link, keleiviai.

Jevgenij Misevič nuotr./Aurimas Švedas

Menininkai į pasaulį žvelgia giliau, gal jie mato, kas mūsų laukia? Ar nepraranda prasmės mūsų egzistencija?

Aurimas: būdami jautrūs, menininkai dažnai anksčiau už mokslininkus aptinka visuomenę bauginančias, dominančias, nerimą keliančias temas. Pradėję jas eksploatuoti, jie įžengia į ateities teritoriją ir parodo, kokia nejauki ji gali būti, jeigu, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, išsipildys tam tikri visuomenės, technologijų, ekonomikos, politikos raidos scenarijai. Kita vertus, nuolatinis tų pačių, niūrių ir dramatiškų temų eksploatavimas niekur neveda. Antropologai, civilizacijų tyrinėtojai, kultūros istorikai pastaruoju metu kalba apie tai, kad mūsų visuomenei gyvybiškai reikia viltingų svajonių. Akivaizdu, kad mums reikėtų sugalvoti naujų ateities scenarijų, kurie nevestų į istorijos akligatvį, bet kaip tai padaryti, neaišku. Esame nusivylę progreso idėja: XXI amžiaus žmogus suprato, kad pagaminti daugiau prekių, daugiau jų nupirkti, daugiau vartoti nebūtinai reiškia geresnį gyvenimą. O juk daugeliu atvejų tas daugiau, greičiau, sparčiau buvo mus į priekį genantis imperatyvas. Tai kokia dabar galėtų būti ta kitokia, viltinga ateitis?

Neabejoju, kad apie ateitį daug kalbėsite diskusijoje Vilniaus knygų mugėje, kurioje nagrinėsite distopijos žanrą. Pabandykime jį apibrėžti.

Mykolas: distopiją mano ir, matyt, dabartinei kartai geriausiai apibrėžia kiberpankas – postmodernistinis mokslinės fantastikos žanras. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje radosi rašytojų fantastų judėjimas, kuriam priklausė interneto krikštatėvis Williamas Gibsonas, Bruce’as Sterlingas ir dabar be proto įtakingas Nealas Stephensonas, – vienas jo gerbėjų Markas Zuckerbergas savo kompaniją neseniai pervadino pagal N. Stephensono sugalvotą metaverse terminą. Kai dar paauglys žaisdavau stalinius kiberpanko vaidmenų žaidimus, išgirdau tokį pasakymą „High techn, low life“. Idėja apie tai, kad technologijos žmogui nieko gero neduos, mane įtraukė, užkabino.

Distopijos žanras, man atrodo, radosi tada, kai dingo tikėjimas ateitimi, technologijomis, švietimu. Ar imsi Isaaco Asimovo mintis, ar seksi paskui Philipą K. Dicką, ar pasitelksi komiksų rašytojus… Komiksai, anksčiau vaizdavę, kaip jų herojai gelbėja pasaulį, staiga pradėjo pasakoti antiherojų istorijas. Neabejoju, kad tai susiję su prarastu tikėjimu universaliu gėriu. Arba tuo, kad kelionė į Mėnulį suteiks gerų dalykų. Buvo laikas, kai žmonės tikėjo švietėjiškomis idėjomis. Tuomet, kai informacija taps prieinama kiekvienam, žinių įgavę žmonės nustos daryti kvailus dalykus. Žinių visuomenė pasmerkta gėriui – jie sakė. Gerai prisimenu 2003 metais vykusį pokalbį su vienu verslininku. Tada jis kalbėjo: „Mykolai, mes tuoj atvesime internetą į kaimus, politikai nepažins savo rinkėjų.“ Ir mes tikrai nepažįstame savo rinkėjų, užtat jie geriau pažįsta mus. Mūsų tikėjimas žinių visuomene, švietimu, progresu subyrėjo, atsidūrėme distopijos, kuri pasirodė daug tikslesnė ateities vizija nei gražios futuristinės visuomenės vizijos, laike.

Aurimas: mes su Mykolu pradėjome kalbėti apie distopijas, žvelgdami į šiandienos situaciją. Tačiau vertėtų paminėti, kad distopija yra Thomo More’o sukurtos ir 1516 metais publikuotos knygelės „Utopija“ antonimas, o distopinė mintis turi ganėtinai ilgą istoriją. Distopija paprastai kalba apie kitokią galimą istorijos versiją, kurioje arba visuomenėje, arba politikoje, arba ekonomikoje, klasių struktūroje ar religijoje, identitete ar kitose sferose įvyksta fundamentalūs lūžiai. Kai kurie distopiniai tekstai tapo mokykline klasika. Kalbu apie George’o Orwello romaną „1984“, parašytą 1948 metais, Aldouso Huxley „Naują puikų pasaulį“, publikuotą dar 1932-aisiais. Daugelis iš mūsų yra skaitę šiurpią Ray Bradbury distopiją „451° Farenheito“, šis tekstas parašytas 1953 metais. Vertėtų prisiminti ir 1920-aisiais Jevgenijaus Zamiatino parašytą antiutopiją „Mes“, kuri padarė įtaką tiek G. Orwellui, tiek A. Huxley, tiek ir R. Bradbury.

Visi šie autoriai savo knygose palietė skirtingus visuomenės vystymosi aspektus ir kalbėjo apie ateitį, bet kartu jie buvo ir įžvalgūs bei negailestingi savosios dabarties kritikai. Jie tarsi mėgino pasakyti: jei gyvensime vien dėl pinigų, jei neginsime demokratinės visuomenės institutų, jeigu manysime, kad gamtos apsauga yra kelių išprotėjusių žaliųjų reikalas, visa tai mums atsilieps. Taigi distopijos nėra tik bandymas pašiurpinti visuomenę, daugeliu atvejų jos – kreivas veidrodis, atspindintis svarbias dabarties problemas.

Mykolas: kad suprastume distopijas, pateiksiu neblogą muzikinį pavyzdį. Daugelis iš mūsų žinome garsiąją Johno Lennono „Imagine“ – utopinę hipių ateities viziją. Mano mylimas atlikėjas Maynardas Jamesas Keenanas ją perdainavo kitaip, minorine nata, kiečiau, dramatiškiau. Kai klausai jo dainuojant tas pačias Lennono eilutes „Imagine all the people, living for today“, darosi kraupu. Tik įsivaizduok – nėra valstybių, nėra religijos, nieko nėra. Taip vieno žmogaus utopija virsta kito žmogaus distopija. Abiejų versijų reikia paklausyti, kad suprastum – tai, kas vienam yra švaru, kitam gali būti labai nešvaru. Man atrodo, utopijos žanras šiandien gyvena kur kas prastesnius laikus nei distopijos žanras. Neegzistuoja daug ateities vizijų, net kairieji šiandien praradę tikėjimą Marxu ir komunizmo statyba.

Aurimas: Mykolas paminėjo labai svarbų žodį „įsivaizduokime“. Aš, kaip istorikas, dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad distopijos žanras yra arti kontrafaktinės arba neįvykusios istorijos teritorijos. Įsivaizduokime, jei Sovietų Sąjunga nebūtų žlugusi? Mes būtume gyvenę komunistiniame rojuje, kuris didelei daliai Lietuvos visuomenės iš tiesų buvo tikra distopija, nejauki, nepriimtina realybė.

Mykolas: komunizmo statyba ir penkmečio planai taip pat buvo utopija, ar ne? Turbūt nuosekliausiai bandyta įgyvendinti utopiją žmonijos istorijoje. Ar šiandien apskritai kas nors pasaulyje turi smarvės, įžūlumo, intelektualinės drąsos, galų gale tikėjimo ir fanatizmo siūlyti utopiją? Nes visos tos utopijos greitai pavirsta į antiutopijas. Distopija šiandien iš literatūros žanro yra tapusi buitiniu žanru, nes kiekvienas iš mūsų praktikuojame spėjimus, mėgindami iš letenos atspėti, kokio dydžio gali būti nematomo dramblio kambaryje straublys.

Ryčio Šeškaičio nuotr./Mykolas Katkus

Grįžkime prie literatūros. Kaip manote, kokios būtinos sąlygos gerai distopijai?

Mykolas: kai man buvo dvidešimt, parašiau istoriją apie kiberpankinį Vilnių. Andrius Tapinas vėliau iš jos net pasiskolino personažus – fanatiškus Katedros riterius. Mano istorijoje veikė naujieji pagonys, kurie buvo teroristai, sprogdintojai. Niekam tuo metu nė į galvą ateiti negalėjo, kad naujieji pagonys gali tapti jėga ar turėti politinės įtakos, tačiau judėjimas interneto pakraščiuose jau buvo. Visos geros distopijos yra susijusios su paprasta, buitine nuojauta – štai Williamas Gibsonas programišius, kibererdvę ir sujungtus kompiuterius sugalvojo stebėdamas, kaip prie žaidimų automatų susispietę vaikai tiki, kad už ekranų kažkas yra, kad tai – vartai į kitą pasaulį.

Aurimas: mes abu su Mykolu priklausome kartai, kurios literatūriniame akiratyje buvo labai daug kiberpanko ir technoiro. Tokiose distopijose leidžiama atsiskleisti blogiausiems ir baisiausiems žmogiškosios prigimties aspektams. Technologijos mūsų neišgelbsti, atvirkščiai – jos sutrauko tarpasmeninius santykius, uždaro mus į tam tikrus burbulus, į mikrobendruomenes, kuriose atsiranda priešprieša. Rinkdamiesi technologijas mes dažniausiai renkamės nekokybišką gyvenimo būdą.

Geriausiu mūsų kartos manifestu laikyčiau brolių, o dabar – seserų Wachowskių technodistopiją – „Matrica“. Bet jei kalbėtume apie literatūrą, be jokios abejonės, rinkčiausi S. Kingą ir jo „Dvikovą“ bei visą „Juodojo bokšto“ epopėją. Kingas yra pakrypusio pasaulio distopijų karalius.

Mykolas: aš labai laukiu „Matricos“, bet man įtakingiausias filmas vis tik – pagal Ph. K. Dicko novelę Ridley Scotto įsivaizduotas „Bėgantis skustuvo ašmenimis“. Kalbant apie knygas, šiuo metu bene įtakingiausia distopija, kuria dabar gyvena visas Silicio slėnis, yra N. Stephensono „Snow Crash“. Joje suformuotas metavisatos idėjas šiandien investuotojams pristatinėja daugybė technologijų kompanijų – „Meta“ (ex. „Facebook“), „Microsoft“, „Nvidia“.

Nė viena distopija pasauliui nieko gero nežada. Manote, kad išvis jį dar galima išgelbėti?

Aurimas: jei manytume kitaip, su Mykolu turėtume įstoti į dabar populiarų judėjimą, kurio šūkis – gyvenkime prasmingai, gerai ir… išmirkime! Šiam judėjimai priklausantys žmonės renkasi neturėti vaikų, nes mano neturintys teisės paleisti jų į baisų pasaulį. Taigi drąsa turėti vaikų yra geriausias atsakymas. Vilties neišduodame, mes jos dar turime.

Mykolas. šiandien labai sunku formuluoti dideles mintis, kurti dideles vizijas ar iliuzijas, nes mes nuolat viską dekonstruojame. Ir tai atsispindi dabar pasirodančiose literatūros ar kino distopijose. Ar yra išeitis? Manau, kad mes visi pirmiausia turime daryti savo mažus darbus, kurie yra naudingi žmonėms, visuomenei. Šitai darydami mes tarsi naikiname distopiją ir kartu kuriame asmeninę utopiją. Kita vertus, tikiu, kad filosofai, mokslininkai, menininkai vėl sukurs mus sujungsiančias gražaus pasaulio vizijas. Neabejoju tuo, nes pasaulis yra cikliškas.

Pabandykime įsivaizduoti, kokiame distopiniame pasaulyje galėtume atsidurti?

Mykolas: mes esame nepriklausomybės pradžios karta, augome pasaulyje, kuriame žlugo ideologija. Mūsų laikais buvo populiaru neturėti ideologijos, nedalyvauti politikoje. Mane jos traukė, buvo įdomu, domėjausi Talibanu, Peru partizanais ekstremistais, lojalumu principams ar religijai. Šiandien pasaulis gerokai pasikeitė, daugybė dalykų tapo pernelyg ideologizuoti, atsirado daug cenzūros, tabu ir temų, kurių negalima liesti. Rodos, pradėjome gyventi ideologizuotoje visuomenėje, kuri susideda iš daugybės smulkių ideologijų, kurios nuolat mutuoja, keičiasi. Štai tada ir kyla klausimas, o kaip bus, kai neliks centrinio pasakojimo, kai kiekvienas visuomenės narys darys savo tyrimą, kai neliks sistemų, kurios mus palaiko, neliks sutartų normų? Argi tai – ne distopija?

Aurimas: laikas nėra vienalytis, mes gyvename pasaulyje, kuriame praeities, dabarties ir ateities plotmės koegzistuoja šalia. Kaip antai, Kanadoje ir JAV gyvuojanti izoliuota religinė amišų bendruomenė, atsisakydama elektrinių prietaisų ir modernių susisiekimo priemonių, sąmoningai pasilieka XVIII amžiuje. Šalia šios praeities salos Šiaurės Kalifornijoje egzistuoja ištisas ateities salų archipelagas, kuriame gyvenantys ir dirbantys žmonės išbando naujas technologijas ir kuria Mykolo paminėtas metavisatas. Aš ryškiai jaučiu atotrūkį tarp humanitarų ir Silicio slėnio vizionierių. Todėl, jei turėčiau galimybę, važiuočiau stažuotis į Silicio slėnį ir tyrinėčiau žmones, kurie jau gyvena ateityje. Gal man pavyktų sužinoti, kokią ateitį jie mums ruošia? Nuo to, kokios yra jų vertybės bei idėjos, galimas dalykas, ir priklausys, kur mes gyvensime – utopijoje ar distopijoje.

 

Platesnių Aurimo Švedo ir Mykolo Katkaus pamąstymų apie distopija virstantį mūsų gyvenimą bus galima paklausyti tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, kuri Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks 2022 metų vasario 24–27 dienomis. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“.

Atgal

22-oji Vilniaus knygų mugė šiais metais pirmą kartą vyks Vilniuje – UNESCO literatūros mieste

Vilnius pilnas literatūros visais metų laikais, tačiau vasarį ir skaitytojų, ir rašytojų, ir knygų leidėjų mintys apie literatūrą dar labiau sustiprėja ten, kur susitikimų vietos pakeisti negalima – tradicinėje knygų mugėje. Kitais metais, vasario 24-27 dienomis 22-oji Vilniaus knygų mugė pirmą kartą atkeliauja į Vilnių UNESCO literatūros miestą.

UNESCO kūrybiškų miestų tinklas buvo įkurtas 2004 metais. Šiek tiek daugiau nei po dešimtmečio  UNESCO dizaino miesto statusas buvo suteiktas Kaunui. Šiais metais Vilnius pavadintas UNESCO literatūros miestu. „Vilnius jau seniai norėjo tapti pasaulio knygų sostine, tačiau šis titulas skiriamas tik metams, o literatūros miesto vardas – visam laikui. Manau, kad Vilnius tokio titulo nusipelnė“, – sako viena iš tarptautinės Vilniaus knygų mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

„Vilnius seniai yra tikras literatūros miestas. Bent jau man – pradedant nuo Gedimino laiškų, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – Tada buvo Adamas Mickiewiczius. Tada Czesławas Miłoszas, Romainas Gary. Tada Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Kristina Sabaliauskaitė. Mes ne tik rašome, bet ir skaitome. Ir švenčiame skaitymą – rinkdamiesi literatūros festivaliuose, užsukdami į atvirą skaityklą Lukiškių aikštėje ir žinoma – atnašaudami Knygų mugei.“

Rūta puikiai prisimena dieną, kai iš lenkų kultūros vadybininko, festivalių rengėjo ir diplomato Roberto Piaskowskio, atvykusio iš UNESCO literatūros miesto Krokuvos, išgirdo, kad Vilnius turi viską, kad irgi tokiu taptų, nes Vilnius yra poezija. Tada jai ir šovė mintis, jog turėti oficialų ir ilgalaikį literatūros miesto statusą tikrai yra verta.

Rūta Elijošaitytė Kaikarė 

Pasiekti literatūros miesto statusą mūsų sostinei nebuvo sunku: Vilniuje kasmet daugėja literatūros renginių, kuriasi nepriklausomi knygynai, stiprėja literatūros mėgėjų ir kūrėjų bendruomenė, veikia daugybė visuomeninių literatūros organizacijų. „Kai pradėjome rengti paraišką, supratome, kiek daug visko mūsų mieste vyksta ir kokį svarbų literatūrai darbą dirba ugdymo įstaigos ir bibliotekos“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė.

Tuo, kad Vilnius iš tiesų yra literatūros miestas, neabejoja ir Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Simona Žilienė. „Nuo pat miesto įkūrimo čia klesti pagarba ir atidumas daugiatautei miesto kultūrai, kuriame ne tik kunigaikščio Gedimino raštininkai plušėjo rašydami laiškus-kvietimus. Vilnius įkvėpė kūrybos ugnelę Adamui Mickiewicziui, Juliuszui Słovacki, Władysławui Syrokomlai, Abraomui Suckeveriui, Giršui Ošerovičiui, Seraya Szapszalui ir daugeliui kitų, nekalbant apie dabarties rašytojus, poetus, literatūros kritikus – literatūrinis gyvenimas verda daugiausia Vilniuje, čia vyksta literatūros festivaliai ir garsioji Knygų mugė“, – teigia S. Žilienė ir priduria, kad patys galbūt neįvertiname mūsų šalies literatūros reikšmės bei ieškome verstų tekstų. Tačiau ji pastebi, kad Vilniaus viešųjų bibliotekų lankytojai dažnai renkasi ir Lietuvos autorių kūrinius, domisi knygų rinkimų konkursais, vertina lietuvių autorių knygas vaikams. Per metus Vilniaus miesto bibliotekų tinklo viešosiose bibliotekose apsilanko iki 800 000 lankytojų, išduodama daugiau nei 1 000 000 leidinių,  o dar reiktų priskaičiuoti elektroninių knygų gerbėjus, kurie mėgsta skaityti autobuse ar klausytis audioknygų vairuodami automobilį.

Bibliotekos seniai nebėra ta vieta, kurioje vien tik paimamos ir atiduodamos perskaitytos knygos, jų veikla per pastaruosius metus labai išsiplėtė. Tai patvirtina ir S.Žilienė, sakydama, kad knygų populiarinimui pasitelkiami įvairūs būdai ir metodai: tradiciniai – kai knygą pristato jos autorius ar literatūros kritikas, naujesni – kai knygos pristatymas ir diskusija vyksta virtualiose nuotolinio prisijungimo platformose, tradiciniuose skaitytojų klubuose, kur susirenkę vyresnio amžiaus lankytojai dalinasi įspūdžiais apie perskaitytas knygas bei biblioterapijos užsiėmimai šeimai ir vaikams, dažnai vykstantys ir nuotoliniu būdu, kuriuose per teksto ištraukos nagrinėjimą su psichologu padedama įvardinti ir spręsti psichologines problemas. „Literatūros kūrinys šiandien tampa ir laisvalaikio malonumu, ir savipagalbos įrankiu, ugdančiu vaizduotę bei skatinančiu kūrybiškumą“, – sako Vilniaus miesto bibliotekos direktoriaus pavaduotoja S. Žilienė, jau dabar planuojanti miesto bibliotekų pasirodymą Vilniaus knygų mugėje.

Simona Žilienė

Ji teigia, kad į Knygų mugę turbūt kiekvienas bibliotekininkas eina tarsi į profesinius atlaidus – taip jie tarpusavyje dažnai vadina Vilniaus knygų mugę. Susitikimai su žinomais ir dar nepažintais autoriais, renginiai, leidėjų naujienos, susitikimai su kolegomis –  visa tai svarbu, jei nori atspindėti miesto literatūros lauką. „Rabindranato Tagorė yra sakęs, kad „Knyga – gyvenimo valdovė ir raktas į pasaulio širdį“. Literatūra yra vienas svarbiausių veiksnių, darantis įtaką miesto ir krašto kultūros išsaugojimui, juk tik per literatūrą sužinome kas jau buvo, kas yra dabar, skaitydami ir mąstydami galime tapti futurologais, fantazuoti apie ateitį ir būti kūrybiški“, – neabejoja S. Žilienė.

Nors kūrybiškumo Vilniaus literatams ir literatūros renginių organizatoriams netrūksta,  leidėjų asociacijos vadovė R. Elijošaitytė-Kaikarė įsitikinusi: literatūra mieste egzistuoja daug giliau nei galime ją pamatyti arba įvertinti per festivalius bei renginius. Labai svarbu, kad pabrėžiamas Vilniaus tarptautiškumas ir tai, kad jis visais laikais buvo atviras įvairių tautų kūrėjams. „Būtent jie sukūrė mums Vilnių tokį, koks jis šiandien yra, ir turime tai prisiminti“, – sako R. Elijošaitytė-Kaikarė. Ji džiaugiasi, kad leidyklos atranda ir lietuvių kalba išleidžia Vilniaus tekstus, parašytus lenkų bei jidiš kalbomis.

Viena didžiausių regione tarptautinė Vilniaus knygų mugė – dar vienas svarbus įrodymas, kad Vilnius yra literatūros miestas. Į renginius Vilniaus knygų mugėje pasikalbėti apie UNESCO literatūros miesto vardą kviečiami bičiuliai iš Krokuvos, Liublianos, Utrechto literatūros miestų bei UNESCO literatūros miesto statusą kartu gavusio Švedijos miesto Geteborgo. „Literatūros miestus sieja tarpusavio bendrystė, galime tikėtis, kad mes ne tik dalinsimės patirtimis, bet ir bendradarbiausime ateityje“, – įsitikinusi R. Elijošaitytė-Kaikarė.

 

22-ojoje Vilniaus knygų mugėje susitikime 2022 metų vasario 24-27 dienomis, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“. Bilietai į Vilniaus knygų mugę jau platinami!

 

Atgal

Vilniaus knygų mugė 2022: atvykstantys užsienio autoriai, valdomi lankytojų srautai ir kaip visada gausi renginių programa

Tarptautinės Vilniaus knygų mugės rengėjai vieną po kito gauna užsienio svečių patvirtinimus apie kelionę į Vilnių ir būsimus susitikimus su skaitytojais. Nei vienas užsienio svečias kol kas neatšaukė vizito, o rašytojai ir moderatoriai laukia vasario 24-osios, kai Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO prasidės ir keturias dienas truks 22-oji Vilniaus knygų mugė, kurią globoja Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Vilniaus knygų mugė yra ne tik didelė šventė jos kūrėjams, dalyviams ir lankytojams, bet ir vienas reikšmingiausių Lietuvos vardą garsinančių kultūrinių renginių. Tikrai sveikintinas organizatorių įsipareigojimas užtikrinti saugumo priemones mugės dalyviams ir į LITEXPO parodų centrą atvyksiantiems lankytojams. Visiems knygos žmonėms labai svarbu, kad Vilniaus knygų mugės tęstinumas nenutrūktų. Linkime, kad po pertraukos ji vėl sėkmingai sugrįžtų į įprastas vėžes ir įrodytų, kad net tokio masto renginius galima organizuoti atsakingai ir saugiai“, – sako kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO vadovas Justinas Bortkevičius teigia, kad mugės dalyviams ir lankytojams bus taikomi visi saugumo ir renginių reguliavimo reikalavimai. Mugės rengėjai valdys lankytojų srautus, salėse bus įrengti srautų matuokliai, kurie leis riboti momentinį žmonių skaičių, visos erdvės bus vėdinamos – oras jose per valandą pasikeis 100 procentų.

„Sekame ir atidžiai stebime informaciją apie besikeičiančią epidemiologinę situaciją bei LR Sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamus reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus lovų užimtumo rodiklius. Manome, kad svarbiausias dalykas yra laikytis rekomenduojamų saugumo reikalavimų renginiams. Pasaulyje renginiai vyksta, gyvenimas nesustojo, o pastarieji metai įrodė, kaip galima sėkmingai prisitaikyti prie įvestų ribojimų ir sąmoningai gyventi tokioje situacijoje, kokioje esame“, – sako Vilniaus knygų mugę organizuojančio Lietuvos parodų ir kongresų centro vadovas.

Viena iš Knygų mugės organizatorių Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė teigia per pandemijos metus patyrusi įvairiausių situacijų, kai renginius teko atšaukti, perkelti, perplanuoti, adaptuoti atskirų šalių skirtingiems pandeminiams reikalavimams ir ribojimams. „Mums tai padėjo suprasti, kad kultūros žmonės yra be galo kūrybiški ir nenuleidžia rankų. Nerimo šiek tiek yra, tačiau esame maksimaliai pasirengę reaguoti į besikeičiančią situaciją ir tikime, kad mugę pavyks padaryti maksimaliai saugią ir dalyviams, ir lankytojams“, – sako viena iš mugės organizatorių.

Anot A. Žilinskienės, pandemija išmokė maksimaliai pasitelkti technologijas, išnaudoti visas galimybes, sujungti rašytojus ir skaitytojus abiejose ekranų pusėse, bet kartu ir patvirtino, kad, nepaisant įvairių formatų, renginių ir susitikimų kokybė išlieka svarbiausiu gero renginio kriterijumi. Turiningi susitikimai, įdomūs pašnekovai, kokybiški pokalbiai yra nekintantis tarptautinės Vilniaus knygų mugės atributai, kurį organizatoriai išlaikys ir šiemet.

Pas skaitytojus ir literatūrinių susitikimų išsiilgusius lankytojus mugė grįžta su įdomiausiomis ir aktualiausiomis diskusijomis apie knygas vaizdų kultūroje ar kaip distopija virsta realybe. Mugėje bus nagrinėjamas knygos menas, gilinamasi į krizės reiškinį. Vilniaus knygų mugėje vėl vyks literatūrinės dvikovos – 2019 metais išpopuliarėję „Šortai“, kuriuose knygos aptarti susitinka jos autorius ir kritikas. Lankytojus mugė kvies prisidėti prie „Audiolaiško“ – ateinančioms kartoms palikti žinutę apie jų gyvenimą pakeitusią knygą.

Mugės atidarymo svečias – į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykstantis rašytojas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Saulius Tomas Kondrotas. Į susitikimus skaitytojus kvies Lietuvos rašytojai – Donaldas Kajokas, Kristina Sabaliauskaitė, Sigitas Parulskis ir kiti. Pagal seną tradiciją mugėje bus teikiami literatūriniai apdovanojimai.

Kurti šių metų mugės turinį ir jai ruoštis nebuvo lengva. Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentės Lolitos Varanavičienės, būtų neteisinga kalbėti, kad nerimo nėra: „Mes visi nerimaujame, bet yra dėl ko: mugė grįžta. Ir tai – didžiulis mechanizmas: autoriai, moderatoriai, leidyklos žmonės, kurie keturioms dienoms išeina į mugę. Šiemet ypatingai sunku, nes pasirengimo darbai renginio išvakarėse gali virsti niekuo. Ir vis dėlto, per 21-erius mugės rengimo metus įpratome dorotis su įtampa ir stojiškai pasitikti nesėkmes. Tad ramiai triūsėme ir šiandien turime anaiptol ne karantininę paliegusią mugės programą, o visavertį kultūros renginį, išlaikantį visas įprastas ir lankytojų pamiltas formas.“

Leidėjų asociacijos prezidentė džiaugiasi, kad per pandemiją knygų populiarumas ir reikalingumas stipriai išaugo. „Sugrįžimas prie popierinės knygos akivaizdus, ir tam yra bent kelios priežastys. Man svarbiausia – ekrano nuovargis. Paskaičiuokite, kiek valandų į jį spoksome per dieną? Tiesa, pandemija kuria ir naujus įpročius. Dėl pasikeitusios kasdienybės populiarėja audioknygos, nes žmonės turi daug laiko ruošdami maistą, sportuodami ar bėgiodami. Tai džiugina“, – pastebi L.Varanavičienė.

Šių metų Vilniaus knygų mugės tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Ją atspindės ir du bene svarbiausi mugės svečiai – Lietuvos kultūros institutas į mugę pakvietė pasaulines literatūros bei meno lauko žvaigždes Norą Krug ir Steveną Guarnaccia.

Vokiečių kilmės Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti rašytoja ir iliustruotoja Nora Krug Lietuvos skaitytojams žinoma iš grafinės memuarų knygos „Heimat. Vokietė apmąsto istoriją ir kilmę“, išleistos Lietuvoje 2020 metais. Šis tarptautinis bestseleris įtrauktas į „New York Times“ ir „The Guardian“ geriausių metų knygų sąrašus, o 2021 metais pasirodžiusią jos iliustruotą Timothy Snyderio knygą „Apie tironiją“ „New York Times“ pripažino geriausiu 2021 metų grafiniu romanu. Stevenas Guarnaccia yra pripažintas iliustruotojas ir dizaineris, kuris dirba su didžiausiais laikraščiais ir žurnalais, tarp jų „New York Times“, „Abitare“, „Rolling Stone“ ir „Domus“, kuria knygas dizaino ir populiariosios kultūros temomis, yra vaikiškų knygų „The Three Little Pigs: an Architectural Tale“ ir „Cinderella: a Fashionable Tale“ autorius.

Nuo ekranų Vilniaus knygų mugė tikisi atitraukti ir jaunuosius skaitytojus, kuriems Jaunųjų skaitytojų salėje žadamos naujos bei įdomios patirtys. Mugės rengėjai pasiūlys giliau pažinti ir pavartyti bežodes knygas iš viso pasaulio, pagal jas vyks specialūs užsiėmimai. Mugėje bus įrengtas „Knygų starto“ kampelis patiems mažiausiems skaitytojams, o šį projektą globoja pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Bus eksponuojama tarptautinių knygiukų paroda, vyks daugybė dirbtuvių ir kūrybinių užsiėmimų su Lietuvos ir užsienio knygų kūrėjais.

Melomanus, kūrėjus bei muzikos mylėtojus Vilniaus knygų mugėje suburianti AGATA Muzikos salė šiemet sukvietė daugiau nei 200 dalyvių. Muzikos salės erdvėse vyks daugiau nei 50 koncertų ir pokalbių, įsikurs 70 stendų, kuriuose bus galima sutikti gerai pažįstamus Lietuvos atlikėjus ir grupes – Andrių Mamontovą, Jurgą Šeduikytę, „FC Baseball“, Donatą Montvydą, „jauti“, Free Fingą, Justiną Jarutį ir daugelį kitų.

Muzikos salės organizatoriai lieka ištikimi tradicijoms. „Visas keturias dienas bus galima išgirsti gyvo garso pasirodymus, o pokalbių scenoje vyks susitikimai su atlikėjais, diskusijos, naujausių muzikinių temų aptarimas. Stenduose lankytojų lauks ne tik autografus dalijantys autoriai, bet ir išskirtinai šiam renginiui sukurtų leidinių, plokštelių pristatymai“, – žada AGATA atstovas Justas Prascevičius ir išduoda didžiąją mugės naujieną – pirmą kartą Muzikos salė vyks ne vienoje, bet jau dviejose erdvėse – 2-ojoje LITEXPO salėje irgi įsikurs koncertų scena.

Tarptautinė, 22-oji Vilniaus knygų mugė „Vaizdas kaip tekstas“ vyks šių metų vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Atgal

Pristatytos 22-osios Vilniaus knygų mugės tradicijos, naujienos, svečiai ir saugumo pasirengima

Paskutinę 2020 metų Vilniaus knygų mugės dieną paskelbta naujos mugės tema „Vaizdas kaip tekstas“, rodos, pataikė į dešimtuką. Karantino vaizdų įprasminimas ir pagal juos sukurti tekstai tapo mūsų kasdienybe. Iššūkiai priimti, svečiai sukviesti, rizikos įvertintos, saugumas užtikrintas – 2022 metais 22-oji Vilniaus knygų mugė įvyks. Rašytojai, autoriai, knygų kūrėjai, leidėjai, bibliotekininkai, skaitytojai Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO laukiami vasario 24-27 dienomis. Mugę globoja Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.

Šiandien Lietuvos parodų ir kongresų centre vykusioje spaudos konferencijoje aptarti iššūkiai, su kuriais teko susidurti Vilniaus knygų mugės organizatoriams, pristatytos mugės naujienos, svečiai ir renginiai bei susitikimai. Spaudos konferencijoje dalyvavo Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė ir VKM organizacinio komiteto pirmininkė Lolita Varanavičienė, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, Asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė, LITEXPO direktorius Justinas Bortkevičius, kultūros istorikas, rašytojas, radijo ir TV laidų vedėjas Aurimas Švedas.

Globalios tendencijos

Kultūros istorikas A. Švedas neabejoja, kad Vilniaus knygų mugės organizacinis komitetas suformulavo 2021-aisiais turėjusios vykti, atšauktos ir sugrįžtančios šiemet mugės temą – „Vaizdas kaip tekstas“, galvodamas tiek apie globalines tendencijas, tiek ir apie lietuviškąsias aktualijas.

„Pasaulio knygų autoriai ir leidėjai reaguoja į vaizdų pasaulyje gyvenančio žmogaus norą pasakoti istorijas ne tik tekstais, bet ir pasitelkus nuotraukas, piešinius, kompiuterinės grafikos kūrinius ir kitokias medijas. Vaizdai XXI amžiuje nebėra vien tik knygų iliustracijomis, jie komentuoja tekstą, kuria papildomas jo prasmes, patys tampa naujais naratyvais. Taigi, vaizdai keičia tiek knygų rašymo, tiek ir skaitymo procesą. Todėl dabar jau nieko nebestebina, kuomet itin sudėtingos ir skaudžios temos yra atskleidžiamos komiksuose arba grafiniuose romanuose, o solidžios mokslinės monografijos, ypač humanitarų pasaulyje, nebeįsivaizduojamos be jose išsakomus teiginius komentuojančių vaizdų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo kultūros istorikas.

Maksimalus dėmesys saugumui

LITEXPO direktorius Justinas Bortkevičius spaudos konferencijoje teigė, kad parodų centras pasirengęs užtikrinti lankytojų ir dalyvių saugumą. Atvykstantiems į mugę jis rekomenduoja iš anksto pasidomėti Knygų mugės programa ir pasirinkti renginius, kuriuos norės pamatyti. Išsamią mugės renginių programą galima rasti LITEXPO tinklalapyje. Iš anksto J. Bortkevičius siūlo įsigyti ir bilietus, o atvykstant pasirūpinti N95 arba FFP2 respiratoriais. Į parodų centrą visas keturias mugės dienas veš nemokamas, VKM logotipu pažymėtas viešasis transportas.

„Saugumui skirsime didžiausią dėmesį. Reguliuosime lankytojų srautus tarp salių – bus įrengta speciali lankytojų srautų realaus laiko matavimo sistema, kuri padės nukreipti lankytojų srautus į mažiau užimtas erdves. Salių vėdinimo sistema veiks maksimaliu pajėgumu – oras jose bus keičiamas kas valandą. Kad išvengtume didelių susibūrimų, judėjimas salėse vyks viena kryptimi, lankytojų prašysime sekti rodykles ir nuorodas. Valgyti bus galima tik specialiai tam įrengtose vietose ir žinoma, paruošėme daugybę rankų dezinfekavimo stotelių“, – sakė LITEXPO direktorius J. Bortkevičius.

Pandemija kvietė atsigręžti į knygas

Viena iš Vilniaus knygų mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė spaudos konferencijoje teigė, kad pandeminis laikas buvo palankus knygų pasauliui. „Karantinas ir tai, kad turėjome užsidaryti namuose, žmones pakvietė atsigręžti į knygas, kaip į puikią laisvalaikio leidimo formą, galimybę mokytis ar net keliauti. Išaugęs vaikų literatūros poreikis įrodo, kad ir vaikai grįžo, o gal tėvelių buvo sugrąžinti, prie skaitymo“, – kalbėjo L. Varanavičienė.

Ji teigia, kad per pandemijos metus, po pirmojo šoko atsigavusi leidėjų bendruomenė aktyviai ieškojo naujų kelių pas skaitytojus, modernių bendravimo formų. Suklestėjo knygų prekyba internetu, daugelis leidyklų atidarė savo internetines parduotuves. Vietoj gyvų susitikimų ir pokalbių su rašytojais leidyklos pradėjo kviesti į nuotolinius. „Prie dažnos knygos internete šiandien rasite ir virtualų susitikimą su autoriumi, kurio mes patys, gyvai, gal prisikviesti į Lietuvą nebūtume net svajoję“, – sakė L.Varanavičienė.

2020-ųjų metų knygų leidybos statistika teigia, kad per karantino metus tik nedaug sumažėjo naujai išleistų knygų pavadinimų – nuo 3479 iki 3257. Tiražai taip pat nekrito, o grožinės literatūros knygų pavadinimų atsirado net daugiau nei 2019 metais – buvo 1418, išleista 2020-aisiais – 1483. Lietuvių grožinės literatūros išleista tiek pat kiek 2019. „Šie skaičiai sako, kad leidybos sektorius greitai prisitaikė, nenustojo veikęs, kad mes, leidėjai, skaitytojams buvome naudingi ir reikalingi”, – sakė L.Varanavičienė, pridurdama, kad vieną knygą Lietuvoje perskaito 5-6 žmonės, knygomis dalijamasi, jos imamos iš bibliotekų.

Knygų pasaulis per pandemijos metus nesustojo. Tačiau ir autoriai, ir leidėjai, ir skaitytojai yra nepaprastai pasiilgę gyvo kalbėjimo, bendravimo, priblėso nominacijų ir apskritai Lietuvos knygų pasaulio akcentai. Tai, ką Vilniaus knygų mugė per 21-erius savo metus dovanojo ir ką augino. „Turime tai sugrąžinti, todėl į mugę grįžta ir tradiciniai literatūros apdovanojimai. Bus įtekta Vilniaus klubo premija, Jurgos Ivanauskaitės premija, apdovanoti Gražiausios knygos laureatai, pristatytas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktukas ir knyga laureatė, paskelbtos Metų knygos rinkimų bei IBY Lietuvos skyriaus vaikų literatūros nominacijos, „Knyga plius kinas“ pristatys kinematografiškiausias knygas“, – vardijo L.Varanavičienė.

Programoje – pasaulinės literatūros žvaigždės, parodos ir „Šortai“ 

Ruošdami 2022 metų programą, Vilniaus knygų mugės organizatoriai sau vis primindavo: turi būti įdomu kaip niekada. Išlaikyti visi formatai, visos tradicijos, skaitytojų laukia beveik 100 visiškai naujų leidinių. Ir vis dėlto, didžiulės programos per porą savaičių neįmanoma sukurti, taigi, mugės organizatoriams teko apsišarvuoti kantrybe, nustumti į šalį žodį „jeigu“ ir labai daug dirbti, kad ji įvyktų. „Padorumas reikalauja užsienio svečius kviesti prieš metus. Tačiau, ar galėjome būti tikri, kad mugė vyks ir svečiai turės, kur atvykti? Bet pandemija mus vienija, ribojimai visur panašūs, taigi, lieka tik padėkoti svečiams, kurie nepanikavo, kantriai laukė patvirtinimo ir į mugę atvyksta“, – kalbėjo L.Varanavičienė.

Vilniaus knygų mugėje šiais metais pamatysime gausų užsienio rašytojų būrį. Su savo skaitytojais susitikti atvyksta Karen Swan (JK), Halgrimur Helgasson (Islandija), Andrei Kurkov (Ukraina), Gabriel Pacheco (Meksika, Italija), Piotr Socha (Lenkija), Jean-Philippe Toussaint (Belgija). Savo klausimus skaitytojai galės užduoti ir rašytojams, kurie prisijungs prie mugės virtualiai: Luca di Fulvio (Italija), Andre Makine (Prancūzija), Nora Krug (JAV). Grįžta ir ne Lietuvoje gyvenantys mūsų literatūros ir kultūros žmonės – Algis Mickūnas, Kristina Sabaliauskaitė, Valdas Papievis, Saulius Tomas Kondrotas.

Mugės programa kasmet turi išskirtinę temos liniją, nepriklausomai nuo to, kokiu šūkiu ji pasitinkama. „Šiemet pristatoma nemažai knygų, reflektuojančių įvairius Lietuvos istorijos etapus: tremtį, sovietmetį, tautinių mažumų gyvenimą Lietuvoje, taip pat laukia pokalbiai apie literatūrą, kalbą, bus pristatyta nemažai poezijos knygų. 2022 metai yra paskelbti Pranciškaus Skorinos metais, tad net keli renginiai bus skirti jam“, – pasakojo viena iš mugės organizatorių Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Eljošaitytė-Kaikarė.

Diskusijos, parodos ir ekspozicijos Vilniaus knygų mugėje taip pat atspindės šių metų temą ,,Vaizdas kaip tekstas”. Spaudos konferencijoje jas pristatė viena iš mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. Ji pasakojo, kad ir šiais metais mugėje išlieka lankytojams 2019 metais pristatytas debatų turnyras „Šortai“. Penkiolikos minučių literatūrinėje dvikovoje du pokalbininkai – knygos autorius ir kritikas – turi maksimaliai turiningai atskleisti aptariamos knygos privalumus ir trūkumus. „Šortų“ ištvermingumą parodė ir pandemija – nors 2021 metais mugė buvo atšaukta, „Šortai“ įvyko portalo 15min.lt eteryje“, – sakė A. Žilinskienė.

„Šortų“ dvikovose aptariamos ne daugiau nei prieš metus išleistos knygos. Septyni kritikai, pasirinkę po dvi jiems įdomiausias knygas, kalbins jų autorius. Iš viso – penkios valandos, keturiolika susitikimų! Šiemet laukia net dvi naujovės – „Šortai“ su vaikų knygų autoriais ir pokalbis su vertėja apie knygą, parašytą ne lietuvių kalba. Šias diskusijas pristatys žurnalistas Audrius Ožalas.

Įtraukianti „Diskusijų klubo“ programa išskleidžia šių metų mugės temą „Vaizdas kaip tekstas“ ir siūlo diskutuoti apie vizualinę kultūrą. Kodėl vis daugiau skaitome ir rašome vaizdais, ką jie mums pasako tokio, ką nutyli žodžiai? „Svarstysime apie knygos vietą šiuolaikinėje vaizdų kultūroje ir kodėl autoriai kuria vaizdais praturtintus pasakojimus. O taip pat išlaikysime tradiciją aptarti svarbiausias aktualijas: kalbos ir ideologijos santykį, socialinę inžineriją ir jos apmąstymus distopinėje literatūroje, kolektyvinių traumų įtaką tiek visuomenės elgesio modeliams, tiek ir mūsų asmeniniams tarpusavio santykius“, – „Diskusijų klubo“ programą pristatė A. Žilinskienė.

3 salės galerijoje veiks 2020–2021 metų Knygos meno konkurso knygų laureačių ekspozicija. Tvarią bei ekologišką ją šiais metais kartu su VDA Interjero dizaino II kurso studentais parengė studija „Moa“. „Pristatome ir naujovę – edukacines ekskursijas Knygos meno ekspozicijoje su knygos meno ekspertėmis. Į jas registracija prasidės vasario 17 d. Lietuvos kultūros instituto interneto svetainėje“, – kvietė A. Žilinskienė.

Jauniesiems skaitytojams – atskira salė

Jaunųjų skaitytojų salėje užsiėmimą ras senas ir jaunas, vaikas ir suaugęs. „Kūrybos erdvėje be formulių“ – dėmesys komiksų kūrimui ir daugybė kitų kūrybinių malonumų, „Vaikų scenoje“ lauks susitikimai su pasiilgtais knygų autoriais, pažintys su pamėgtais ir naujais personažais, su moksleiviais bendradarbiaujantis „Jaunimo taškas“ pristatys pokalbių ciklą „Veidas iš ekrano“, kuriame kalbins socialinių tinklų garsenybes.

Jaunųjų skaitytojų salės partneris – Lietuvos bibliotekininkų draugija – „Bibliotekų erdvėje“ šiemet ypatingą dėmesį skiria pasakojimo menui, bus pristatyta kaip visada gausi, Lietuvos bibliotekų išradingai parengta programa.

Pirmą kartą pačius mažiausius skaitytojus, jų mamas ir tėčius mugė kviečia į jaukų „Knygų starto“ kampelį. Čia įsikurs pirmųjų knygelių biblioteka, vyks edukaciniai užsiėmimai ir konsultacijos ankstyvojo skaitymo klausimais, o taip pat valandėlė – „Tėčiai skaito vaikams“.

Jaunųjų skaitytojų salėje lankytojai ras ir spalvingiausias parodas. Vaizdais kalbančios knygos bus pristatytos parodoje „Bežodės knygos: iš pasaulio į Vilniaus knygų mugę“. Bežodžių knygų skaitymo užsiėmimuose lankytojai bus supažindinama su tokių knygų fenomenu, jų skaitymo strategijomis.  Lankytojai kviečiami ir į Lietuvos rašytojų ir iliustruotojų sukurtų „knygiukų“ parodą.

Sigutės Chlebinskaitės kuruojama „Knygų šalis“ šiemet pristatys tris išskirtinius tiek savo talentu, tiek ir likimais knygų dailininkus. Iš Irano kilęs, šiuo metu Londone įsikūręs ir tarptautinius apdovanojimus vieną po kito renkantis talentingas grafikas, iliustruotojas ir paratletas Mohammadas Barrangi Fashtami knygų mugėje surengs savo kūrybos parodą, o per visas mugės dienas Jaunųjų skaitytojų salėje kurs kūrinį, kurio pristatymas vyks sekmadienį.

Rufinos Bazlovos siuvinėjimų serija „Baltarusiškos Vyzhyvankos istorija“ pasklido socialinėje erdvėje ir atkreipė viso pasaulio dėmesį, kuomet dailininkė, solidarizuodamasi su Baltarusijos masinių protestų dalyviais, tradicine foklorine siuvinėjimo technika įamžino taikius protestus ir kruviną valdžios atsaką į juos. Šiuo metu ši talentinga menininkė gyvena Prahoje ir atvyksta į Vilnių pristatyti savo kūrybos parodą „Vyzhyvanka, arba Nūdienos kronikų komiksai ir iliustracijos kryželiu“.

Garsus išskirtinio braižo lenkų knygų dailininkas Piotras Socha, Lietuvoje gerai pažįstamas iš knygų „Bitės“, „Medžiai“, knygų mugėje pristatys savo iliustracijų parodą. Visi trys menininkai kvies ne tik kartu kurti „Knygų šalies“ dirbtuvėse, bet ir į susitikimus bei jungtinį iliustruotojų slemą, kuris įvyks mugės šeštadienį.

Į mugės atidarymo ceremoniją kvies „Muzikos salė“ 

Melomanus, kūrėjus bei muzikos mylėtojus Vilniaus knygų mugėje suburianti AGATA Muzikos salė šiemet sukvietė daugiau nei 200 dalyvių. Lankytojai šiais metais kviečiami į dvi sales. 1-oje įsikūrs Lietuvos muzikantai, leidėjai ir kultūros centrai bei pokalbių scena. Joje apie savo naujus leidinius, kūrybą ir pasirodymus pasakos gausybė muzikantų, tarp jų ir grupės „jauti“, „shishi“, „8 kambarys”, atlikėja Gabrielė Vilkickytė ir net „Šventinis Bankuchenas“. 2-oje salėje bus įrengta profesionali scena kurioje vyks ir jaunųjų atlikėjų, ir scenos vilkų – Justino Jaručio, Donato Montvydo, Jurgos pasirodymai.

Pirmą kartą istorijoje, „Muzikos salėje“ mugės penktadienį bus surengtas aukcionas, per kurį bus galima įsigyti lietuviškos muzikos istoriją žyminčių atributų.

Jau tradicija tapo ir antrą „Muzikos salės“ dieną vyksiantys klausomiausių metų įrašų ir albumų apdovanojimai pagal asociacijos AGATA renkamus tikslius statistinius duomenis. Apdovanojami klausomiausi lietuviški albumui ir singlai tarptautinėse muzikos pasiklausymo platformose – „Spotify“, „Deezer“, „Apple Music“ ir kitose platformose. Pirmą kartą bus apdovanotas ir gražiausias albumo viršelis.

Keletą kartų per dieną lankytojus stebins įspūdingas technines koncertų galimybes demonstruojantis „Spacemap Go“ šou. „Muzikos salė” visas keturias dienas taps vienos didelės muzikos šeimos namais, – sakė „Muzikos salės“ organizatorė, asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė. Ji nepaprastai džiaugiasi, kad būtent „Muzikos salei“ patikėta surengti didžiausio kultūrinio renginio Lietuvoje – Vilniaus knygų mugės atidarymo ceremoniją.

 

Tarptautinė, 22-oji Vilniaus knygų mugė „Vaizdas kaip tekstas“ vyks šių metų vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Atgal

Vilniaus knygų mugėje apdovanojimų lietus: skaičiuojamas literatūrinis metų derlius

Literatūros apdovanojimai – tradicinis, vasario 24-27 dienomis vyksiančios Vilniaus knygų mugės akcentas. Šiais metais apdovanojimų ir apdovanotųjų bus kaip niekada daug. Mugės rengėjai ir literatūros apdovanojimų steigėjai dėlioja geriausiųjų sąrašus, renka nominantus ir nugalėtojus.

 

22-ojoje Vilniaus knygų mugėje bus įteiktos Vilniaus klubo ir Jurgos Ivanauskaitės premijos, apdovanoti Gražiausios knygos laureatai, pristatytas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktukas ir knyga laureatė, paskelbtos Metų knygos rinkimų bei IBBY Lietuvos skyriaus vaikų ir paauglių literatūros nominacijos, o „Knyga plius kinas“ komisija pristatys kinematografiškiausias 2020 metų knygas.

Jurgos Ivanauskaitės premija – jubiliejinė

Nuo 2008 metų teikiama Jurgos Ivanauskaitės premija skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, kuris atitinka formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“. Premijos laureatų sąrašas solidus – ja įvertinti šiandien aktyviai kuriantys ir ryškūs šalies literatūros vardai, tarp kurių – Kristina Sabaliauskaitė, Rimantas Kmita, Rimvydas Stankevičius, Renata Šerelytė, Mindaugas Nastaravičius ir kiti.

Šiemet J. Ivanauskaitės premijai pateikta 18 knygų. Praėjusiais metais J. Ivanauskaitei būtų sukakę 60 metų, tad vasario 26 dieną, šeštadienį, 12 val. Vilniaus knygų mugėje, Rašytojų kampe vyksianti premijos teikimo šventėje bus paminėta ir šį sukaktis.

  1. Ivanauskaitės premiją mecenuoja rašytojos kūrybą leidžianti leidykla „Tyto alba“. Premijos laureatą šiais metais rinko komisija, kurioje – poetė, „Šiaurės Atėnų“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė, rašytojas, literatūros tyrinėtojas Rimantas Kmita, rašytojas Mindaugas Nastaravičius, J. Ivanauskaitės sesuo, etnologė Radvilė Racėnaitė, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė. Laureatui įteikiamas diplomas, drambliukas iš J. Ivanauskaitės kolekcijos ir 1000 eurų dydžio piniginė premija.

Apdovanojimą skiria Vilnius klubas

Vilniaus klubo premija šių metų knygų mugėje bus įteikta septintą kartą. „Premijos teikimas Vilniaus knygų mugėje – graži tradicija, vėl grįžtanti  2022-aisiais”, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

Šiais metais Vilniaus klubo premijai buvo pateiktos aštuonios 2020-2021 metais išleistos, Vilniui skirtos knygos. Premijos steigėjai siekia, kad būtų parašoma daugiau knygų apie Vilnių, kurios skatintų  pažinti Lietuvos sostinę, populiarintų Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą, skatintų vilniečių ir miesto svečių susidomėjimą bei pagarbą miestui. 1000 eurų dydžio premija praėjusiais metais buvo įteikta knygos „Gatvių susitikimai“ autorėms Monikai Vaicenavičienei ir Agnei Ulytei (leidykla „Aukso žuvys“). Šiais metais laureatas bus paskelbtas vasario 18 dieną, o apdovanotas mugėje šeštadienį, 13 val. Rašytojų kampe.

Knygos meno konkurse – ir įvertinti kūrėjai, ir nauji vardai

Sugrįžus tradicinei Vilniaus knygų mugei, Kultūros ministerijos Knygos meno konkurso apdovanojimai vyks laiku, jau spėjusiu tapti konkurso tradicijos dalimi – mugės atidarymo dieną, ketvirtadienį, 12 val. konferencijų salėje 5.1.

Net šešiasdešimt skirtingų leidėjų konkursui pateikė 126 leidinius, išleistus 2021 metais. Iš jų premijomis ir diplomais bus pagerbta 21 knyga: bus įteikta Pagrindinė metų premija ir po piniginę premiją bei du diplomus – kiekvienoje iš šešių teminių kategorijų; Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija taip pat skirs po apdovanojimą.

Šiemet pateiktų leidinių vertinimą atliko Knygos meno konkurso ekspertų praktikų grupė, kurios pirmininke išrinkta Lietuvos spaustuvininkų asociacijos atstovė Kamilė Kalibataitė, ir Knygos meno konkurso ekspertų komisija, kurios pirmininke tapo Vilniaus dailės akademijos atstovė Elena Grudzinskaitė.

Kokybiškiausiai apipavidalintos, išskirtinės estetikos knygos pirmąjį kartą apdovanotos 1993-aisiais. „Mūsų laisvė užaugo, – sakėme pernai, minėdami Sausio 13-osios sukaktį. Tam tikra prasme, atsigręžus atgal į praeitį – į tris dešimtis konkurso istorijos metų – tą patį galime pasakyti apie Lietuvos knygos dailininkų, grafikų, tipografijos specialistų ir spaustuvininkų nueitą kelią. Jame – ir labai brandūs, brangūs kūrėjai, tokie kaip Romas Orantas (1949–2012), Eugenijus Karpavičius (1953–2010), kurių netekome skaudžiai per anksti, ir besikeičiantys spaustuvių pavadinimai, pastangos geriausiai pritaikyti tai, kas pamatyta mugėse Vakarų Europoje; ir geriausiųjų kūrėjų pelnomi tarptautiniai apdovanojimai, ir nauji vardai. Šiemet tarp premijų laureatų – ir vienas netikėtas, labai malonus debiutas“, – sako Rūta Lazauskaitė, Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės patarėja.

2021-2022 metais Knygos meno konkurse premijomis ir diplomais įvertintas knygas mugės lankytojai galės apžiūrėti 3 salės balkone. Išskirtinę ekspoziciją kartu su „Moa“ studija ir Vilniaus dailės akademijos Interjero architektūros II kurso studentais parengęs Lietuvos kultūros institutas taip pat kviečia registruotis ir dalyvauti pirmą kartą rengiamose ekskursijose su knygos meno profesionalais, kurie lankytojams padės įžvelgti apdovanotojų knygų ypatumus. Registracija į ekskursijas vyks nuo vasario 17 d. svetainėje www.lithuanianculture.lt.

Dvylika kūrybiškiausių knygų

Nuo 2003 metų renkamas Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas, regis, buvo pirmasis Nepriklausomybės laikotarpio ir naujojo tūkstantmečio lietuvių grožinės literatūros knygų sąrašas, kurį paskatino noras sukurti mažą lietuviškąjį Nobelį. Asociacija su Nobeliu neatsitiktinė, mat kūrybiškiausių knygų dvyliktuką renka Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkai, tyrinėjantys lietuvių literatūrą.

LLTI premijai svarbu ne tik laureatas, bet ir pats dvyliktukas: nuo pat 2003 metų, kai buvo išrinktas pirmasis dvyliktukas, vyrauja tradicija dėmesį kreipti į visą knygų sąrašą taip skatinant diskusijas apie lietuvių literatūrą ir jos dabartį, nes dvyliktuko rinkimu — jis formuojamas po ilgų mokslininkų diskusijų ir svarstymų — kasmet siekiama įvertinti praėjusių kalendorinių metų lietuvių grožinės literatūros derlių, pastebėti tendencijas ir išskirti geriausias knygas.

Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas tradiciškai skelbiamas vasario mėnesį, LLTI premijos laureatą /-ę iš dvyliktuko sąrašo slaptu balsavimu išrenka 11-os LLTI literatūrologų komisija. Šiemet Kūrybiškiausia 2021-ųjų metų knyga, tradiciškai bus paskelbta Vilniaus knygų mugės šeštadienį, vasario 26 d., 11 val., „15 min forume”. Laureatas arba laureatė bus apdovanoti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute minint Kovo 11-ąją.

Atsinaujinę „Metų knygos” rinkimai

Didžioji Vilniaus knygų mugės intriga – akcijos „Metų knygos rinkimai 2021“ nominantų paskelbimas. Jų sąrašas bus perskaitytas penktadienį, 18 val., konferencijų salėje 5.1. Apdovanojimai laureatams bus įteikti gegužės 7-ąją –  Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Akcijos organizatoriai –  Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – šiais metais sutarė, kad akcijoje dalyvauja knygos, pirmą kartą išleistos nuo tų pačių metų sausio 1 iki gruodžio 31 dienos. Šiais metais akcijoje dalyvavo kūriniai, pasirodę nuo 2020 metų rugsėjo 1 iki 2021 metų gruodžio 31 dienos. Nuo tada, kai Vilniaus knygų mugėje bus paskelbtas akcijos nominantų sąrašas, skaitytojai galės balsuoti ir rinkti savo favoritus.  Rinkimuose galės dalyvauti ir užsienyje lietuvių kalba savo knygas leidžiantys Lietuvos autoriai. Skaitytojai iš ekspertų pasiūlyto sąrašo išrinks Metų knygą vaikų, paauglių, suaugusiųjų, poezijos, publicistikos ir dokumentikos kategorijose.

Geriausių knygų vaikams ir paaugliams apdovanojimams – 30 metų

Mugės ketvirtadienį, 14 val., salėje 5.1 bus paminėti jubiliejiniai, 30-ieji IBBY Lietuvos skyriaus vaikų ir paauglių literatūros nominacijų metai bei paskelbti 2021 metų nominantai.

IBBY Lietuvos skyrius apdovanojimus už geriausias praėjusiais kalendoriniais metais išleistas knygas vaikams ir paaugliams teikia kasmet. Šios premijos, tikimasi, skatina meniškai vertingos lietuvių grožinės vaikų literatūros leidybą, kokybiškus vertimus, iliustracijas, pažintinę literatūrą bei vaikų literatūros tyrimus, sklaidą ir skaitymo skatinimo iniciatyvas. Jos taip pat gali padėti pedagogams, bibliotekininkams bei tėvams orientuotis leidybos procesuose, atrasti vertingas ir tinkamas knygas.

„Apdovanojimai teikiami aštuoniose knygų kategorijose, jos apima visą vaikų literatūros procesą –  originaliąją literatūrą, vertimus, iliustracijas ir net sklaidą, taigi, labai gerai matosi, kas iš tiesų vyksta vaikų ir paauglių literatūros lauke ”, – teigia IBBY Lietuvos skyriaus vadovė Inga Mitunevičiūtė.

Premijų laureatus renka komisijos, kuriose dalyvauja vaikų literatūros ir knygos meno tyrėjai, mokytojai, bibliotekininkai, iliustruotojai, kalbininkai, studentai ir kiti skaitytojai. Laureatams teikiami diplomai, piniginiai prizai, dovanos.

Knygos vertos tapti filmais

Trečius metus organizuojamas projektas „Knyga + Kinas“ pristato profesionalų komisijos atrinktas, 2021 metais išleistas lietuvių autorių knygas, kurios ateityje gali tapti kino filmų scenarijais. Šios knygos bus pristatytos vasario 25 d., 14 val., 1.1 Kino salėje vyksiančiame renginyje „Knyga + Kinas“ .

Žiūri komisijos darbe šiais metais dalyvavo režisierė Inesa Kurklietytė, rašytoja Renata Šerelytė, prodiuseris Stasys Baltakis, o pretenduoti į sąrašą galėjo lietuvių autorių romanai, novelės bei apysakos, skirtos ir suaugusiems, ir jaunimui, ir vaikams.

Knyga + Kinas“  iniciatyva sumanyta 2019-aisiais, siekiant skatinti glaudesnį lietuvių rašytojų ir kino režisierių bei prodiuserių bendradarbiavimą. Projekto idėjos autorės, kino prodiuserės Živilės Gallego manymu, sėkmingi praėjusių dviejų metų renginiai parodė, kad knygų ir kino ryšys yra natūralus, reikia tik šiek tiek paskatinimo, kad toks bendradarbiavimas vyktų.

„Praėjusiais metais atrasta Juozo Gaižausko knyga „Dievas su šlepetėmis“ (leidykla „Alma littera“) įkvėpė režisierių Arūną Matelį vystyti kino projektą“,  – džiaugiasi Ž. Gallego ir priduria, kad kino kūrėjai pastebėjo ir daugiau knygų, su kurių autoriais jau pradėta bendradarbiauti.

 

Tarptautinė, 22-oji Vilniaus knygų mugė „Vaizdas kaip tekstas“ vyks šių metų vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

 

Pranešimai spaudai

Kontaktai

Uldė Vaiginytė
Rinkodaros projektų vadovė
El. paštas | u.vaiginyte@litexpo.lt

Courtyard by Marriott Vilnius City Center

Jaukus ir modernus 4* verslo klasės viešbutis “Courtyard by Marriott Vilnius City Center” įsikūręs vos 5 minutės pėsčiomis iki Katedros aikštės, dešiniajame Neries upės krante. Viešbutyje veikia Solt dining restoranas, kuriame siūloma mėgautis tarptautiniais patiekalais ir gėrėtis puikiais Gedimino pilies bokšto vaizdais. Vilniaus senamiestį pasieksite vos per 10 min pėsčiomis. Nuo viešbučio iki LITEXPO – 15 minučių kelio automobiliu. Rezervaciją galite atlikti paspaudę nuorodą: REZERVUOTI. 𝗞𝗻𝘆𝗴𝐮̨ 𝗺𝘂𝗴𝐞̇𝘀 𝗺𝗲𝘁𝘂 𝗝𝘂𝗺𝘀 𝘁𝗮𝗶𝗸𝗼𝗺𝗮 𝘀𝗽𝗲𝗰𝗶𝗮𝗹𝗶 𝗸𝗮𝗺𝗯𝗮𝗿𝗶𝐮̨ 𝗸𝗮𝗶𝗻𝗮.

Rinktinės g. 3, Vilnius

+370 5 2070707
reservations@courtyardvilnius.com
Rezervuoti
Hilton Garden Inn Vilnius City Centre

4 žvaigždučių verslo klasės viešbutis „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“, įsikūręs Vilniaus miesto centre, priešais Lukiškių aikštę. Viešbutyje veikia konceptualus restoranas „Beef Room“ bei baras, o sostinės senamiestį pasieksite vos per 10 min pėsčiomis. Nuo viešbučio iki LITEXPO – 12 minučių kelio automobiliu. Rezervaciją galite atlikti paspaudę nuorodą: REZERVUOTI. 𝗞𝗻𝘆𝗴𝐮̨ 𝗺𝘂𝗴𝐞̇𝘀 𝗺𝗲𝘁𝘂 𝗝𝘂𝗺𝘀 𝘁𝗮𝗶𝗸𝗼𝗺𝗮 𝘀𝗽𝗲𝗰𝗶𝗮𝗹𝗶 𝗸𝗮𝗺𝗯𝗮𝗿𝗶𝐮̨ 𝗸𝗮𝗶𝗻𝗮.

Gedimino pr. 44B, Vilnius

+370 5 2299414
reservations@hgivilnius.com
Rezervuoti

Turite klausimų?

Konsultuojame visais klausimais, susijusiais su naujų renginių organizavimu, bilietų pirkimu ir pan.

Parašykite mums
×

Turite klausimų?

    Sutinku gauti projekto informaciją ir pasiūlymus, o jų parengimui naudoti aukščiau pateiktus duomenis. Bet kuriuo metu turiu teisę atšaukti savo sutikimą apie tai pranešus el. paštu.